Mitas nr. 5: Esate užsienietis, todėl visada turėsite užsienietišką akcentą

Šis mitas dažnai naudojamas norint atgrasinti mokinius nuo rimto fonetikos studijavimo. Tu neužaugai anglakalbėje šalyje, todėl kam vargintis taisyklingai tarti angliškas balses?

Tikrovė:

Tas faktas, jog dauguma užsieniečių turi užsienietišką akcentą, kai šneka ne savo gimtąja kalba, nereiškia, jog turite būti toks,  kaip jie. Daug komikų gali puikiai pamėgdžioti aktorių, politikų ir kitų žmonių šneką. Renee Zellweger galėjo puikiai pamėgdžioti britišką akcentą „Bridžitos Džouns dienoraštyje“, o juk ji yra iš pietinės JAV dalies.

Nėra jokios priežasties, kodėl jūs neturėtumėte šnekėti užsienio kalbos su puikiu, natūraliu akcentu. Jums reikės turėti talentą pamėgdžioti garsus (jei galite pamėgdžioti žmones savo gimtąja kalba, tai yra labai gerai), tačiau jei to talento ir neturite, natūralaus akcento galite siekti užsispyrimu ir technologijų pagalba. Pavyzdžiui, galite įrašyti savo balsą kompiuteriu ir lyginti jį su gimtakalbio tarimu. Šis būdas padeda užsienio kalbos mokiniams išgirsti, kur jų tarimas skiriasi nuo gimtakalbio asmens ir leidžia jiems palaipsniui daryti savo tarimą panašesnį į tos šalies.

Taip pat, jums dar reikės mokytis fonetikos. Visų pirma, susiraskite tos kalbos, kurią mokotės garsų įrašus, o tada sužinokite, kurie garsai naudojami kuriuose žodžiuose, klausydami kalbos ir skaitydami fonetines transkripcijas žodynuose.

Galbūt jūs iki galo ir negalėsite kalbėti taip, kad gimtakalbiai neatskirtų, jog esate užsienietis, tačiau tikėtina, jog įgysite aiškų, malonų tarimą, kuris privers gimtakalbius spėlioti, iš kokios šalies esate.

Mitas nr. 6: Jei nesimokėte užsienio kalbos, kol buvote vaikas, niekada negalėsite būti tos kalbos gramatikos įgudusiu vartotoju

Lenneberg’as pasiūlė, jog pirmoji kalba turi būti išmokta iki brendimo laikotarpio (maždaug iki 12-kos metų). Po šio laikotarpio, jis teigė, jog neurologiniai pasikeitimai smegenyse padaro neįmanoma visiškai išmokti kalbą. Šią hipotezę jis patvirtino pavyzdžiu: vaikai, kurie buvo izoliuoti nuo kitų ir neturėjo jokio kontakto su savo pirmąja kalba iki pat brendimo laikotarpio pabaigos. Tokie vaikai darė paprastas gramatikos klaidas, nesvarbu kiek laiko jie praleido bandydami išmokti kalbą.

Kritinio amžiaus hipotezė buvo vėliau pritaikyta užsienio kalbos mokymuisi, iš kur kilo tokie teiginiai, kaip „Jei neišmoksi užsienio kalbos prieš brendimą, visada turėsi problemų su kai kuriomis gramatikos dalimis“. Ši hipotezė priverčia besimokančiuosius kalbų interpretuoti savo klaidas, kaip slypinčias neurologijoje, ir atgraso juos toliau tobulinti savo žinias.

Tikrovė:

Gramatikos mokėjimas labiau susijęs su tuo, kiek įdirbio įdedi ją mokydamasis, o ne kaip anksti pradėjai jos mokytis.

Pavyzdys: Michal Ryszard Wojcik gimė Lenkijoje ir anglų kalbos pamokas pradėjo lankyti būdamas šešių metų. Nepaisant jauno amžiaus, kuris teoriškai turėjo įgalinti vaiką mokytis kalbos labai greitai, vaikas neišmoko kalbos. Po devynių metų pamokų lankymo jo gramatikos žinios buvo labai ribotos ir jis darė daug gramatinių klaidų. Pagaliau, penkiolikos metų, jis nusprendė anglų kalbos mokymosi imtis rimtai – skaityti knygas, naudotis žodynais, įvairiomis technologijomis ir pan. Daugelio lingvistų nuomone, šis žmogus buvo jau praėjęs kritinį amžių, tačiau jis progresavo puikiai – mokėsi greičiau nei būdamas vaikas. Per du-tris metus jis išmoko naudoti gramatiką, tarimą ir žodyną beveik kaip gimtakalbis.

Šiandien jo anglų kalba yra beveik tokia pat gera, kaip gimtakalbio. Jo rašymas yra natūralus ir beveik be klaidų. Po kelių dienų šnekėjimo, jo akcentas pasidaro neatskiriamas nuo amerikiečio. Kai Michal nukeliavo į Kaliforniją, jis susipažino su žmonėmis, kurie negalėjo patikėti, jog jis negimė Amerikoje, kol neparodė jiems savo lenkiško paso.

Kartais Michal daro klaidas, tačiau tai jo neerzina, nes jis turi priežasčių tikėti, jog jos išnykstų greitai, jei šnekėtų angliškai kasdien. Remiantis jo patirtimi, galima teigti, jog niekas nėra per senas išmokti kalbą.

Persivalgymas – tikrai gana opi problema, kuri jau reiškiasi ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau taip pat ir mūsų Lietuvėlėje. Dėl dabartinio gyvenimo stiliaus, kuomet žmonės vis mažiau juda ir darbe, ir namie, atsiranda tokių dalykų, kuriuos tikrai turėtume keisti – jeigu daug ir skaniai valgome, tačiau pamirštame, kad mums reikia dar ir pasivaikščioti, kad tą energiją, kurią gauname iš maisto, išnaudotume, tuomet nieko keisto, kad po kurio laiko atsiranda antsvoris. Tačiau dėl to nereiktų per daug nerimauti, nes ši problema yra išsprendžiama.
Norint įrodyti sau, kad žinome, kaip numesti svorio, turėtume pasirūpinti ne tik lieknėjimo papildais, tačiau ir visiškai kitokiu požiūriu į maistą. Daugelis žmonių, kurie turi mažai laiko valgyti, tiesiog tris ar net du kartus per dieną prisėda prie stalo ir labai smarkiai prisikemša. Tuomet jūsų organizmas nespėja visko tinkamai suvirškinti ir gaunasi taip, kad jau labai greitai turite antsvorio, nors atrodytų, jog labai dažnai ir nevalgote. Taigi, patarimas tiems, kas nori išvengti tokios problemos – valgykite kur kas mažesniais kiekais, tačiau dažniau. Taip bus daug geriau jūsų kūnui ir jums patiems.
Taigi, nors kiekvienas žmogus ieško patogumo šiais laikais, tačiau kartais verta daugiau paprakaituoti tiesiogine to žodžio prasme. Svorio metimas bus kur kas prasmingesnis, jeigu nuspręsite eiti pėsčiomis į darbą, o ne važiuoti automobiliu. Tą patį galima pasakyti ir apie jūsų namų laiptus – jeigu gyvenate ne pirmame aukšte, tuomet geriau užlipkite laiptais, nesinaudokite liftu. Taip priprasite prie šiek tiek daugiau fizinės veiklos, kuri jums bus kaip niekada naudinga. Kaip numesti svorio jums gali pasufleruoti ir treneriai sporto klubuose, kurie atsižvelgę į jūsų esamą situaciją gali sudaryti konkretų sporto ir mitybos planą – taip jūs žinosite, ką turėtumėte daryti ir kokie tiksliai gali būti pasiekti artimiausiu metu. Žinoma, lieknėjimo papildai gali būti naudingas dalykas taip pat, tačiau jeigu daugiau nieko be jų nesiimsite, tuomet rezultatas nebus akivaizdus, o galbūt jo nebus išvis.
Taigi, galima daryti išvadą, kad labai dažnai žmonės praranda savo svorio kontrolę todėl, kad neteisingai mąsto, neįdeda pakankamai pastangų ir stengiasi visur rasti patogiausią variantą. Be abejonės, visur vaikščioti pėsčiomis nėra taip patogu, kaip važinėtis automobiliu arba viešuoju transportu, tačiau jeigu norite atsikratyti viršsvorio, tai tikrai verta! Daugiau apie dietas ir svorio metimą: www.svoriometimas.lt

Puodai

Kiekvienas galvojantis apie tai, kaip maistą paruošti ne tik skaniau, bet ir sveikiau, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiuose puoduose jį gamina. Puodai naudojami ne tik sriubom virti, juose gaminame troškinius, verdame košes, makaronus, plovą ir pan. Taigi, jie yra labai svarbūs virtuvės reikmenys. Tačiau puodas puodui nelygu. Pasirinkimas šiuo metu yra didžiulis, renkamės ne tik tarp aliuminio ir emaliuotų puodų, kaip kad buvo seniau. Technologijos pasiekė tokį aukštą lygį, kad puodai gaminami net iš medicininio plieno. Netgi elementarus puodas sriubai gali būti pagamintas iš tokios aukštos kokybės metalo, kad tarnaus mums visą gyvenimą.

Patikimi puodų gamintojai

Prieš pirkdami puodus pasidomėkite apie jų gamintoją, paieškokite atsiliepimų internete.

Puodai allegra yra gaminami iš 100% aukščiausios kokybės nerūdijančio plieno. Jų kilmės šalis yra Brazilija. Šie puodai laikomi vienais geriausių pasaulyje. Puodų serija Allegra yra puikios kokybės gaminys už patrauklią kainą. Puodai pagaminti iš trijų sluoksnių metalo, o tai padeda užtikrinti gaminių ilgaamžiškumą bei greitą ir tolygų temperatūros pasiskirstymą. Kaip privalumą galima paminėti ir tai, kad šie puodai tinka visų tipų viryklėms, taip pat ir indukcinėms.

Puodai thomas yra gaminami garsioje vokiečių kompanijoje – Thomas by the Rosenthal group. Šie puodai padės kasdienio maisto ruošimą paversti nedidele švente. Jie dailaus elegantiško dizaino bei funkcionalumo derinys. Puodai thomas gaminami iš aukštos kokybės nerūdijančio plieno, visi puodų dangčiai yra atsparūs karščiui ir su praktiškomis skylutėmis, skirtomis nukošti maistui. Šie puodai tinka bet kokio tipo viryklėms. Kolekcijoje yra kelių dydžių puodai, tarp kurių puodas sriubai, dideliems maisto kiekiams skirti talpūs puodai , bei maži puodeliai.

Kalbant apie patikimus puodų gamintojus, negalima nepaminėti žymaus šveicarų gamintojo puodų. Puodai royalty line switzerland skirti kokybę mėgstančioms ir vertinančioms šeimininkėms ar net restoranų šefams. Šie puodai gaminami iš aukščiausios kokybės nerūdijančio plieno, o jų danga yra net devynių sluoksnių, todėl maistas praktiškai nesvyla. Puodai royalty line switzerland yra atsparūs irimui bei korozijai, todėl tarnauja ilgai ir patikimai. Kolekcijoje yra ir puodai indukcinei kaitlentei. Dangčiuose įmontuoti temperatūros matuokliai, kuriuos reikalui esant galima lengvai nusukti ir dangčius plauti indaplovėje. Šių puodų rankenos taip pat atsparios karščiui, todėl prireikus juos galima naudoti ir orkaitėje. Šie puodai pigiau nekainuoja, tačiau jie tikrai verti didelių pagyrų.

Puodai zepter dėl išskirtinių savybių sukėlė perversmą virtuvėje. Juose maistą galima ruošti be druskos, vandens ir riebalų. Taip paruoštas maistas yra sveikesnis, natūralesnio skonio, išsaugoma daugiau vitaminų bei maistinių medžiagų. Zepter puodai gaminami iš aukštos kokybės nerūdijančio plieno, jų dizainas elegantiškas ir patrauklus. Šie puodai atitinka visus aukščiausius reikalavimus, keliamus virtuvės reikmenims. Zepter puodų kapsulė yra gaminama trimis etapais iš specialaus lydinio. Puodai gali būti naudojami tiek įprastoms, tiek indukcinėms viryklėms. Žinoma, šie indai nėra pigūs, tačiau pasinaudojus puodai akcija, galima juos įsigyti pigiau ir džiaugtis ilgą laiką.

Taigi aptarėme gamintojus, kurių gaminiai: puodai indai.kurie geriausi įvardinami, kaip virtuvės reikmenų lyderiai. Jei norime, kad mūsų pasirinkimas džiugintų ir mums greitai netektų ieškoti naujų puodų, derėtų atkreipti dėmesį į aptartus puodus. Kaip jau minėjome, puodas puodui nelygu, tad geriau sumokėti kiek daugiau, bet, kad puodai tarnautų ilgą laiką, padėtų mums išlikti sveikesniems, žvalesniems ir besidžiaugiantiems gyvenimu bei skaniu maistu.

Cgates

Nors mano puikusis Cgates nuolatinis internetas tarnauja be priekaištų, nutariau pati sau padaryti eksperimentą – išgyventi savaitę, nenaudojant interneto. Kodėl nusprendžiau tai padaryti? Tiesiog tam, kad suvokčiau, kiek aš esu priklausoma nuo interneto, kiek jis man teikia naudos,  o kiek laiko jame aš tiesiog prašvaisčiau.

Žodynai bibliotekoje vs elektroninis vertėjas

Pirmas dalykas, kurį pastebėjau, tai pasikeitę mokymosi ir informacijos ieškojimo būdai. Tai įvardinčiau kaip minusą, kuris pranykti galėtų tik tada, kai pas mane ir vėl grįžtų Cgates internetas. Taigi, įprastai darydavau taip. Kai tik prireikdavo kažką sužinoti, greitai įsijungdavau kompiuterį, atsidarydavau naršyklę, ir  Google paieškos lange įvesdavau savo užklausą. Tačiau kartais tai atsisukdavo ir prieš mane, nes dėmesys retkarčiais nukrypdavo į netinkamus rezultatus. Kaip ten bebūtų, sužinoti tiesiog bet ką būdavo labai paprasta. Tai reiškia, kad čia internetas turi akivaizdų pranašumą. Su juo gali jaustis tarsi visažinis, nieko iš tiesų nežinodamas.

Šiuo atveju, eksperimento metu, norėdama tik išsiversti prancūziškus straipsnius, turėjau keliauti į biblioteką. Visų pirma, dėl ko taip buvo – todėl, kad neturėjau elektroninio žodyno, veikiančio ne internete. Anksčiau Cgates mane kuo puikiausiai aprūpindavo geriausiu Google žodynu, leidžiančiu man lyg niekur nieko išsiversti žodį tiesiog per akimirką. Išsiversti, pažiūrėti jo sinonimus ir netgi išgirsti roboto tariamą tarimą. Taigi, tai buvo labai patogu ir greita. Dabar, kai interneto neturėjau, teko imtis kitokių veiksmų. Keliavau į biblioteką, norėdama tiesiog skaityti. Be to, kartais vertimas būdavo tarptautinis žodis, kuriam taip pat reikėdavo ieškoti reikšmės, jau tarptautinių žodžių žodyne. Žinoma, tai pernelyg manęs nedžiugino, mat anksčiau buvau nusistačiusi, kad labai paprasta keliais paspaudimais tai surasti tiesiog internete.

Pramogos mieste vs socialiniame tinkle

Vienas privalumas, sakyčiau, visgi atsirado. Tačiau tai labiau susiję su mano asmenine valios kontrole, o ne su tai, kaip Cgates kontaktai man siūlo leisti laiką. Taigi, kiek seniau tikrai pasinaudodavau ne visomis progomis pasimatyti su draugais, pažįstamais, išeiti į renginius. Taigi, nors socialinis tinklas ir apskritai internetas leidžia labai greitai sužinoti apie susitikimų vietas mieste, valios nebuvimas kartais gundo tiesiog pasilikti „Facebook“  tinkle ir jame bendrauti su žmonėmis virtualiai, taip patenkinant tam tikrus kiekvienam žmogui egzistuojančius socialumo poreikius. Taigi, interneto nebuvimas iš dalies išėjo į naudą, nes labiau bendravau realybėje. Kita vertus, paskutinį vakarą kaip reikiant peršalau, ir dabar šį straipsnį rašau su  didele temperatūra. Jeigu tiesiog būčiau naudojusis savo Cgates  internetu, tikrai nebūčiau papuolusi į tokią bėdą.

Naujienos per TV ar internetą

Na ir galų gale atsirado dar vienas privalumas, interneto naudai. Kadangi pas mane kabeline televizija Cgates neįvesta, turiu tik labai mažą programų pasirinkimo spektrą. Taigi, kaip sakoma, gerų dalykų už dyką nebūna. Taigi, veltui žiūrimi kanalai nėra tokie jau geri. Vien tik norėdama sužinoti dienos žinias, pasigailiu, kad pas mane neįvesta Cgates skaitmeninė televizija. Gerai žinau – jeigu ją turėčiau, tada tiesiog lyg niekur nieko sau žiūrėčiau geras žinių programas, ir nereikėtų taip jaudintis dėl per daug reklamų ir per didelio geltonosios spaudos naujienų kiekio. Taigi, tam tikra prasme, ėmiau labai ilgėtis interneto. Atrodo, anksčiau viskas buvo paprasčiau. Jeigu norėdavau kažką sužinoti, tiesiog nueidavau į pamėgtus angliškus naujienų portalus arba elektroninę kai kurių dienraščių versiją, ir viską gaudavau, ko reikia.

Mitas nr. 3: Nieko tokio, jei darote klaidas

Jei mokinys kalbos mokymosi užsiėmimuose nenori šnekėti, mokytojai dažniausiai pagalvoja, jog jis tiesiog drovus ir stengsis jį padrąsinti (kartais net vers) šnekėti. Mokytojas pasakys mokiniui: „Šnekėk ir nesijaudink dėl klaidų“. Šiaip ar taip, šnekėjimas juk svarbesnis už klaidas, ar ne?

Tikrovė:

Klaidos nėra nekenksmingos. Kiekvieną kartą jums pasakius frazę netaisyklingai užsienio kalba, jūs padidinate tikimybę, kad ir vėl tą pačią frazę ištarsite blogai. Todėl, jei šnekate su klaidomis, galite labai lengvai išmokyti save netaisyklingos gramatikos.

Daug žmonių mano, jog svarbiau mokytis sklandaus šnekėjimo nei gerinti taisyklingumą. Jei seksite šiuo keliu, po kiek laiko suvoksite, jog galbūt šnekate labai lengvai, tačiau ta kalba, kurią jūs gaminate yra tik jūsų versija, o ne taisyklinga kalba, kurią naudoja gimtakalbiai. Kitaip tariant, galite išmokti šnekėti sklandžiai netaisyklinga kalba.

Galbūt tokia padėtis yra geresnė nei nešnekėjimas, tačiau, kai netaisyklinga gramatika įstringa jums į galvą, sunku ją pakeisti taisyklinga ir toliau tobulėti. Jei šnekėjote tokiomis frazėmis, kaip „He go away“ pastaruosius du metus, nėra lengva staiga pradėti sakyti „He went away“.

Pagrindinė mintis yra ta, jog sunku perbėgti nuo „sklandumo su klaidomis“ iki „sklandumo be klaidų“. Daug lengviau yra pradėti nuo taisyklingos gramatikos ir žodyno, o vėliau tobulinti savo greitį, kad pasiektumėte „sklandumą be klaidų“.

Išvados

Daryti klaidas nėra gerai, jei jūsų tikslas yra išmokti šnekėti sklandžiai ir taisyklingai.

Jei esate žmogus, kuris negali nedaryti klaidų kas antrame sakinyje, jums nereikėtų dar šnekėti. Net jeigu turite mokytoją, kuris taisys kiekvieną jūsų klaidą, negalėsite atsiminti tokio didelio masto pataisymų ir vis tiek darysite tas pačias klaidas. Geriau susitelkite ties skaitymu ir klausymu, nesvarbu, ką mokytojas sakytų.

Jei nusprendžiate šnekėti, darykite tai atsargiai, naudodami frazes, kurias jūs tikrai žinote esant teisingomis.

Mitas nr. 4: Kaip pradedantysis mokytis užsienio kalbos, jūs neišvengsite klaidų

Šis mitas naudojamas, kaip mito „Nieko tokio, jei darote klaidas“ pateisinimas. Manoma, jog klaidos yra svarbi mokymosi dalis, todėl neverta stengtis jų išvengti.

Tikrovė:

Nors ir negalite visiškai išvengti klaidų, galite šnekėti ir rašyti su labai mažai klaidų, net jei ir esate pradedantysis.

Atsakymas yra tiesiog praplėsti žinias prieš siekiant rezultatų. Kitaip tariant, reikia kažką „įdėti“, kad galėtumėte „išimti“. Jei seksite geru pavyzdžiu (tai yra, dėliosite sakinius iš taisyklingų frazių ir struktūrų, kurias matėte knygose ar išgirdote iš gimtakalbių) ir vengsite tokių frazių, kurios nežinia ar teisingos, beveik nedarysite klaidų.

Štai, ką tai reiškia:

• Neturėtumėte praverti burnos, kol nepamatysite ar neišgirsite pakankamai taisyklingų sakinių, pagal kuriuos galėsite kurti savuosius. Jei negalite nedaryti klaidų, susitelkite ties skaitymu ir klausymu.
• Konsultuokitės su žodynais ir internetu prieš formuojant sakinius, kad užtikrintumėte, jog jie taisyklingi.
• Jei visiškai nesate tikri ir negalite patikrinti ar tai, ką jūs sakote ar rašote yra taisyklinga, geriau iš vis to nesakykite ar nerašykite. Kitaip jūs netyčia galite išmokyti save netaisyklingą frazę.
• Kai skaitote ar klausotės, stenkitės atkreipti dėmesį į tokias detales, kaip žodžių tvarka, artikeliai, prielinksniai ir laikai. Lyginkite sakinius užsienio kalboje su atitinkamais sakiniais jūsų kalboje. Pastebėkite, kaip jie skiriasi. Tai padės jums suvokti, kurios jūsų konstruojamo sakinio dalys gali būti netaisyklingos.

Aukščiau išvardinti būdai padės jums išvengti blogų įpročių, kuriuos vėliau labai sunku pašalinti. Jei esate pakankamai atidus ir kantrus, galite mokytis darydami vos keletą klaidų ir palaipsniui įgyti gebėjimą naudoti vis daugiau ir daugiau frazių, kurių taisyklingumu esate įsitikinęs, kol galų gale užsienio kalba galėsite išreikšti ką tik norite, kartu taisyklingai ir sklandžiai.

www.mokslonamai.lt