Natūralu, kad kiekviena ilgiau draugaujanti pora anksčiau ar vėliau nusprendžia įteisinti savo santykius. Tiksliau, žingsnį šeimos kūrimo link pagal tradiciją turi žengti vyras, nors šiandien merginos, nesulaukusios rimtesnių mylimojo ketinimų, pačios ima ir pasiperša. Tuo tarpu kiti nusprendžia nesituokti ir visą gyvenimą gyventi, kaip dabar kad vadinama „susimetę“. Tačiau šiame straipsnyje rašysime ne apie tai – aptarsime įvairias tradicijas, įsivyravusius visuomenėje stereotipus, susijusius su sužadėtuvių žiedais.
Ką simbolizuoja sužadėtuvių žiedas?
Sužadėtuvių žiedai įteikiami dar iki įvykstant poros vestuvėms ir jie žymi pasižadėjimą, rimtus poros ketinimus sujungti savo gyvenimus. Sužadėtuvių žiedas, manoma, galėjo atsirasti apie XIII amžių, kai bažnyčios institucija oficialiai įteisino privalomą laikotarpį iki vestuvių. Sužadėtuves buvo priimta laikyti įsipareigojimu, susitarimu ar sandoriu, kurio „antspaudas“ ir garantas buvo žiedas. Sužadėtuvių žiedai buvo populiaresni tarp pasiturinčiųjų sluoksnių atstovų, tuo tarpu vargingiau gyvenusieji dažnai nesugebėdavo nupirkti ir savo išrinktosios apdovanoti žiedeliu. Bet kokiu atveju, jei mergina priimdavo žiedą, ji pasižadėdavo nesusitikinėti su kitais ir laukti vestuvių su savo vieninteliu. Sužadėtuvių žiedas buvo įsipareigojimas ir kai jaunuoliai išvykdavo į karą – sužieduotuves dažniausiai nutraukdavo žinia apie sužadėtinio mirtį mūšio lauke.
Tradiciniam sužadėtuvių žiedui – kiek daugiau nei pusė amžiaus
Tradicinis sužadėtuvių žiedelis, t. y. toks, kokį jį mes dabar įsivaizduojame – auksinis, su deimantu – atsirado prieš daugiau nei pusę amžiaus, apie 1950 m. Amerikiečių kompanija „De Beers“ suorganizavo sėkmingą reklamos kampaniją, po kurios žiedai su deimantais išpopuliarėjo visame pasaulyje. Deimantais inkrustuoti auksiniai žiedai, buvo skelbiama, yra amžinos meilės ir tarp dviejų žmonių užsimezgusio romantiško ryšio simbolis.
Sužadėtuvių žiedai ir burtai ateičiai nuspėti
Lietuviai sužadėtuvių žiedą naudodavo ir nedideliems burtams atlikti, bandydami nuspėti ateitį. Sužadėtiniams susėdus už stalo ir žvelgiant vienas į kitą, ant siūlo būdavo kabinamas sužadėtuvių žiedas: jei jis siūbuodavo tarp jaunuolių, priartėdamas tai prie vieno, tai prie kito, vadinasi, šie žmonės gyvens gražiai, sutars ir sulauks senatvės. Jei žiedas siūbuodavo horizontaliai, ne tarp jaunuolių, į šonus, manyta, kad vedybinis gyvenimas bus mažiau nusisekęs, kad bus daug vaidų ir sunkumų.
Ant kurios rankos sužadėtuvių žiedas mūvimas?
Tradicijos susiklostė taip, kad Lietuvoje vedę žmonės žiedus mūvi ant bevardžio dešinės rankos piršto. Tuo tarpu vakariečiai – atvirkščiai, jie vestuvinius žiedus mūvi ant kairės rankos ketvirtojo (bevardžio) piršto. Susitarimas, ant kurios rankos žiedai bus mūvimi, yra tik dviejų žmonių reikalas, priklausomai nuo kultūrinių tradicijų ir šalies, kurioje jie gyvena. Tuo tarpu sužadėtuvių žiedą lietuviai nešioja ant kairės rankos ketvirtojo piršto – tokia tradicija taip pat susiklostė gana seniai.
Ar priimtina žiedą grąžinti, jei sužadėtuvės nutraukiamos?
Tikriausiai besiskiriančias poras, o ypač merginas kamuoja klausimas, ar sužadėtuvių žiedai turėtų būti grąžinami. Vieno atsakymo čia ir nepateiksime – viskas priklauso nuo to, kuris iš dviejų žmonių yra skyrybų iniciatorius – vaikinas ar mergina, taip pat ar žiedas – šeimos relikvija, ar pirktas tik šioms sužadėtuvėms. Kai kurios merginos mieliau žiedą pasiliktų kaip buvusios, bet subyrėjusios draugystės simbolį, o štai kitos žiedą dėl neapykantos buvusiam partneriui pasiryžusios išmesti ar sugadinti. Visgi turbūt geriausias sprendimas – žiedą atiduoti tam, kuris jį išrinko ir nupirko, nes, kaip žinia, tokie sužadėtuvių žiedai dažnai kainuoja ne vieną tūkstantį litų. Kai kurios merginos, nors ir nenori tekėti, susižavėjusios žiedo grožiu ir norėdamos pasipuikuoti prieš drauges, ištaria „taip“ – tai didelė klaida.
Karališkieji sužadėtuvių žiedai
Taip jau nutinka, kad karališkųjų šeimų atstovai visuomet yra dėmesio centre. Dar labiau visuomenės akys į karališkų šeimų atstovus nukrypsta tuomet, kai jie susižada arba tuokiasi – tuomet sulaukiama viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Tačiau dėmesį traukia ne tik įsimintini įvykiai, bet ir jų simboliai, pavyzdžiui, sužadėtuvių žiedai. Kai 1981 m. susižadėjo Anglijos princas Čarlzas ir princesė Diana, visuomenę domino ne tik pats įvykis, bet ir visos jų smulkmenos, pavyzdžiui, kokį žiedelį savo mylimajai įteikė karališkosios šeimos atstovas. Beje, jei tiksliau, žiedelis tuo metu, kai princas prašė merginos rankos, nebuvo įteiktas: jau tik vėliau būsimoji princesė, nuvykusi į karališkuosius juvelyrikos namus, pati išsirinko ir užsisakė sužadėtuvių žiedą. Tai nebuvo dirbinys pagal specialų užsakymą: Diana patikusį žiedą išsirinko iš katalogo. Tada žiedas kainavo išties nemažą sumą – 65 tūkstančius dolerių, pavertus svarais – 28 tūkst.
Princesės Dianos žiedas žiniasklaidos ir žmonių dėmesį patraukė dar ir dėl to, kad tai nebuvo tradicinis stereotipinis sužadėtuvių žiedas su vienu dideliu brangakmeniu – deimantu ar briliantu – centre. Dirbinys buvo labai gražus, bet drauge ir kuklus bei „neiššaukiantis“, ne pernelyg didelis ir stilingas kaip tokio rango moteriai. Daugelis skeptikų, išvydę nuostabų žiedą, ėmė akyliau stebėti pirmąją damą ir teigiamai atsiliepti apie visą jos garderobą ir nepriekaištingą stiliaus pojūtį. Grįžtant prie žiedo, jo vidurį puošė vienas ovalus didelis safyras, o jį apsupo keliolika nedidelių skaidrių deimantų. Princesė, nors, manoma, neturėjo jokių specifinių žinių apie brangakmenius ir jų derinimą, šiuo savo sprendimu „neprašovė“ ir net nustebino juvelyrus, nes deimantai puikiai dera su safyru.
Kas puošia karališkąsias šeimas?
Tikriausiai įdomu, kas gi karališkajai šeimai gamina brangiuosius dirbinius? Kadangi karališkai šeimai nepridera nešioti pigių bižuterijos papuošalų, princesės ir karalienės renkasi tauriųjų metalų papuošalus su brangiais mineralais. Papuošalų kainos siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių dolerių, taigi jie turi būti pagaminti kokybiškai, savo amatą tobulai išmanančių juvelyrų. Tokį vardą užsitarnavo „Gerrard“ firma, kurios kurti sužadėtuvių žiedai atiteko jau ne vienai karalių kartai. Su šia įmone Didžiosios Britanijos monarchai bendradarbiauja jau beveik su amžius. Ši įmonė inkrustavo ir karūnas, kurios puošė Anglijos karalių galvas. 1911 metais garsieji juvelyrikos namai pagamino ir karalienės Meri karūną, kuri buvo papuošta garsiaisiais „Cullinan“ brangiaisiais akmenimis.
Didelė vieno žiedo įtaka daugeliui būsimųjų viso pasaulio nuotakų
Nors žiedo istorija nebuvo sėkminga – karališkoji pora išsiskyrė, o pati princesė Diana žuvo tragiškoje automobilio avarijoje – jis vis tiek buvo daugelio siekiamybe ir trokštamu papuošalu. Taip pat kopijuotas ir Dianos stilius, kurį daugelis vadino rafinuotu ir nepriekaištingu. Netradicinio žiedo pasirinkimas kitas būsimas nuotakas paskatino būti išradingesnes ir sužadėtuvėms ieškoti išskirtinių, ne tradicinių variantų. Auksiniai sužadėtuvių žiedai su deimantais – tai ne vienintelė alternatyva ir ne vienintelis pasirinkimo variantas.
Princesės Dianos žiedas, populiarus ir šiandien, daugelio kopijuojamas: pačią pigiausią kopiją interneto el. parduotuvėse galima įsigyti vos už kelias dešimtis dolerių, o štai žiedas su originaliais sertifikuotais brangakmeniais šiandien gali kainuoti net kelis šimtus tūkstančių dolerių ar net dar daugiau. Taigi jau vien dėl to matyti, kokią didelę įtaką princesė įnešė į mados, stiliaus ir dizaino istoriją. Šiuo metu gražųjį sužadėtuvių žiedą dėvi princesės marti, princo Viljamo žmona Kembridžo hercogienė Kate Middleton. Pora susituokė 2011 m. pavasarį.
Skaityti daugiau