Spaudoje kartais pasirodo tekstų, kurių potekstėje užslėptas klausimas „Ar lietuviai tikrai moka anglų kalbą?“.  Tad pabandykime išsiaiškinti, koks lietuvių anglų kalbos lygis.

Jau ne paslaptis, kad nuo mažens vaikai, bent jau pastaruosius penkiolika metų, nuo mažens yra mokomi anglų kalbos. Net ikimokyklinio amžiaus vaikai dabar gali lankyti įvairias anglų kalbos mokyklėles. Nuo mažens stengiamasi vaiką išmokyti kuo daugiau kalbų, nes mažesni vaikai yra imlesni mokymuisi negu suaugusieji.  Mokykloje anglų kalbos žinios tik stiprinamos ir jau pabaigus gimnaziją ir laikant anglų kalbos valstybinį egzaminą, mokinio žinios turi atitikti B2 lygį (upper intermediate).

Pagal anglų kalbos Europos Tarybos lygių ekvivalentus, pabaigęs moksleivis B2 kursą, turi mokėti skaityti sudėtingus tekstus tiek specifinėmis, tiek abstrakčiomis temomis. Geba laisvai bedrauti ir reikšti mintis, originalo kalba skaityti knygas, žiūrėti filmus ir žinias. Bendraujant, turėtų ilgai neieškoti atsakymo.

To, ką jaunimas išmoksta mokykloje, visiškai užtenka laisvai susikalbėti, tad ar tikrai jau taip nemokame anglų kalbos?

Pagal statistiką , laisvai angliškai kalba daugiau nei 70 procentų jaunų žmonių, kurių amžius yra iki 30 metų.

Vyresni nei 40 metų žmonės laisvai geba kalbėti rusų ir lenkų kalbomis. Su anglų kalba yra kur kas sudėtingiau, nes dauguma mokėsi anglų kalbos ne vidurinėje mokykloje, o kalbų mokymosi mokykloje, kur norint nuo nulio pradėti ir pasiekti daugiau nei vidutinį lygį, turi įdėti ne tik daug pastangų, bet skirti tam laiko ir nemažai lėšų. O jeigu po kursų baigimo kalba nėra naudojama praktiškai, tai viskas taip ir užsimiršta.

Užsienio agentūros, kurios reklamuoja Lietuvą kaip vieną iš Baltijos turizmo šalių pabrėžia, kad Lietuvoje turistams neteks laužyti liežuvio norint susikalbėti.

Jeigu jau taip sako turizmo agentūros, vadinasi ne tik turizmo informacijos centruose, bet ir aptarnavimo sektoriuje anglų kalba kalbančiųjų žmonių skaičius ir jų kalbos žinių lygis yra pakankamai aukštas.

anglų kalba, užėmusi tvirtas pozicijas visame pasaulyje ir Lietuvoje iki šiol neužleidžia niekam savo pirmos vietos, bet ją, bent jau Lietuvoje vėl pradeda vytis rusų kalba, kuri tampa itin paklausi. Kodėl?

Lietuvoje moka rusiškai kalbėti ir supranta šią kalbą kas antras lietuvis, kuriam yra virš 30 metų. Jaunimas, iki 26 metų rusų kalbos nemoka visai arba moka ją minimaliai.  Nenuostabu, nes Lietuva išsivadavusi iš Rusijos gniaužtų, norėjo kuo greičiau pamiršti visą, kas buvo siejama su rytais ir perimti vakarų idėjas, todėl ir vaikai buvo skatinami rinktis ne rusų kalbą mokykloje, o vokiečių, prancūzų ir anglų kalbas.

Tačiau bėgant metams ryšiai su Rusija, ypatingai kas liečia verslą, tik sustiprėjo, o žmonių, mokančių šią kalbą, atvirkščiai, ne padaugėjo, o sumažėjo. Darbdaviai, dabar ieškodami naujo žmogaus ne tik žiūri, ar kandidatas moka anglų kalbą, bet ir pageidauja, kad rusų kalba taip pat būtų gerai įvaldyta. Mokantieji rusų kalbą turi didesnė galimybę gauti naują darbo vietą, negu tie, kurie moka tik anglų ir vokiečių arba tik anglų kalbą..

Rusų kalba atveria ne tik naujas darbo galimybes, bet ir leidžia pažinti kitą kultūrą ir plėsti akiratį. Kelionės yra dar vienas esminis dalykas, dėl kurio reikia mokytis rusų kalbos. Ir nebūtina keliauti vien tik į Rusiją. Daugumoje Rytų Europos šalių susikalbėsite rusų kalba, taip pat, kaip Vakarų Europoje angliškai.

Jeigu pabandytume išsiaiškinti žmonių amžiaus grupę, kuri renkasi rusų kalbos kursus, tai būtų 19-26 metų jauni žmonės, pabaigę studijas ir įsitikinę, kad su keliomis vakarų Europos kalbomis tikrai neįsitvirtins darbo rinkoje, nes būtina mokėti ir rusų kalba, kuri vėl po daugelio metų pertraukos vėl grįžta į pouliariausių kalbų sąrašą.