Taigi, visos problemos glūdi pasislėpusios mūsų galvose. Tikrai taip. Mūsiškėse. Ne bendramokslių, mokytojo, žmonos, vyro, kaimyno, vadovėlio autoriaus, bet mūsų pačių. Tą suvokti tiek pat svarbu kiek ir sunku. Svarbu, nes tik tai suvokę galėsime jas pašalinti. Juk ir alkoholikas gali pasveikti tik tuomet, kai pripažįsta, kad geria. Sunku, nes daugeliui žmonių sunku pripažinti, kad jie patys atsakingi už savo gyvenimą, paprasčiau, kuomet gali apkaltinti ką nors kitą. Pavyzdžiui kaimyną. Arba dėstytoją.
Taigi problema Nr. 1.
Norvegų kalba labai sunki. Šį punktą taip pavadinau todėl, kad dėstau norvegų kalbą. Jei jūs mokotės kitos kalbos, tarkim rusų, ispanų ar gal švedų, problemos esmė nuo to nesikeičia. Anglų, vokiečių, kinų ar dar kokią nors. Nesvarbu. Kiekvieną kartą susirinkus naujai grupei pradedančiųjų, paklausiu – gerbiamieji, ką žinote apie norvegų kalbą? Ir kiekvieną kartą tas pats šokiruojantis atsakymas – nieko. Išskyrus tai, kad norvegų kalba labai sunki. Taaaaip. Na kaip galima su tokia nuostata pradėti mokytis? Tiesa ta, kad norvegų kalba turi vieną lengviausių struktūrų. Nėra linksnių, visiškai nėra veiksmažodžių asmenavimo, laikų nedaug. Žodžiai panašūs į anglų ir vokiečių kalbų žodžius, o vieną iš šių kalbų paprastai suaugęs šiuolaikinis žmogus jau moka. Paradoksas, bet ispanų kalba, kurią absoliuti dauguma laiko labai lengva – turi vien veiksmažodžių tris skirtingas asmenuotes, nesuskaičiuojamą daugybę išimčių, o galūnės gali būti kabinamos ant kitų galūnių. Ir ispanų kalba, matote, lengva. O norvegų sunki.
Taigi, įteigę savo pasąmonei, kad kalba, kurią mes mokysimės yra be galo sunki, mes pradedame prievartauti save. Stengiamės greitai (o norvegų kalbą visiems, kaip taisyklė, reikia išmokti labai greitai) per prievartą, sukišti į save tai, kas mums yra labai sunku ir nemalonu. Kitaip tariant, iš esmės skriaudžiam patys save. Organizmas pradeda gintis ir jame prasideda atmetimo reakcijos. Mes savo pasąmonę jau nuteikėme, kad kalba, kurią mokysimės yra labai sunki ir nemaloni, ir tikimės, kad jinai su malonumu priims didžiulį srautą informacijos bei leis mums laisvai juo disponuoti.
Viena pagrindinių pasąmonės funkcijų yra saugoti mus nuo nemalonių prisiminimų bei įvairių neigiamų išgyvenimų. Jinai ir stengiasi, dirba savo darbą. Saugo mus nuo jums sunkios ir nemalonios informacijos – kitaip tariant, atmetinėja tai, ką taip stengiamės atsiminti. O mes stebimės – kaip čia yra, kad niekas galvoj neužsibūna?
Ką daryti? Visų pirma tinkamai nusiteikti ir pakartoti sau bent keletą kartų – norvegų kalba labai lengva, nuostabi, daininga ir be galo graži. Jaučiu didžiulį malonumą ją mokydamasis. Ir tuo patikėti.
Parengė Viktorija G.
© mokslonamai.lt
