Tikra istorija: studijavau odontologiją kolegijoje
Odontologijos klinika Vilniuje
Ar nors kartą susimąstėte, kad jūsų odontologijos klinika Vilniuje nebūtų klinika, jeigu joje nedirbtų atitinkamą išsilavinimą turintys savo srities specialistai? Ar kadanors pasidomėjote, kur, kokiuose Lietuvos universitetuose arba kolegijos žmonės mokomi odontologijos amato? 28 – erių metų Arnas, iš pradžių pabaigęs verslo ir vadybos studijas, antrąjį mokslo diplomą nusprendė gauti ne tęsdamas studijas toje pačioje srityje, o mokydamasis kitos perspektyvios specialybės – geriausia – odontologijos. Klinika Vilniuje galėtų būti potenciali darbo vieta, tačiau prieš tai reikia pabaigti mokslus. Vienoje kolegijoje studijavęs odontologijos studijų programos pirmą kursą, Arnas pasakoja apie šios specialybės mokslų kokybę Lietuvoje ar bent jau nurodytoje kolegijoje.
Kolegiją vadino komedija
„Į kolegiją, žinoma, atvijo svajonės turėti nuosavą odontologijos klinika Vilniuje. Kadangi vieną aukštojo mokslo diplomą jau buvau įgijęs universitete Vilniuje, verslo ir vadybos srityje, dabar man trūko tik reikiamų žinių apie dantų sveikatą ir gydymą. Tačiau tai, ką pamačiau kolegijoje, mane pribloškė. Labai greitai supratau, jog tai ne kolegija – tai tikra komedija“, – prisiminimais dalijasi Arnas.
„Pirmasis netikėtumas buvo tas, jog dėstytojai į mus kreipėsi „tu“, nerodydami jokios pagarbos savo studentams. Man tai buvo netikėta, nes akademinėje bendruomenėje būtent abipusė pagarba ir leidžia jaustis paisva, patogiai, leidžia tobulėti ir gilinti žinias pasirinktoje srityje. Nė vienas iš dėstytojų nesakė savo studentams „jūs“, tačiau kaip savaime suprantamą dalyką suvokė studentų kreipinį į dėstytojus daugiskaita. Net neįsivaizdavau, jog Vilniuje gali būti tokių aukštąjį išsilavinimą teikiančių įstaigų.
Greitai nepagarba prasiveržė ir kitais būdais. Juk sakoma – gera pradžia, pusė darbo… Ir mano svajonės apie odontologijos klinika Vilniuje tapo svarstytinos – supratau, jog norint studijuoti kolegijoje arba, kaip aš vadinau, komedijoje, turėsiu labai daug iškęsti, turėsiu paaukoti daugiau kantrybės, nei jos turiu. Visgi, neketinau visko mesti, vos pradėjęs“, – pasakoja Arnas.
Stebino dėstytojų nepagarba
Medžiagų chemines sudėtis, anot Arno, jam dėstė vienas specialistas, kuriam priklauso stomatologijos kabinetas Vilniuje. Jo elgesiu Arnas taip pasipiktino, jog net rašė skundą kolegijos dekanatui. „Visų pirma, aš labai greitai pastebėjau, jog komunikacija tarp dėstytojų ir studentų yra gana kebli. Dėstytojas,kuriam priklauso viena žymi klinika, į paskaitas labai vėluodavo, du kartus per semestrą į užsiėmimą neatvyko, nieko prieš tai nepranešęs studentams. Normalus savo studentus gerbiantis dėstytojas turi suvokti, jog ne tik jis vienas planuoja savo laiką, bet ir studentai, todėl būtina apie pasikeitusius planus įspėti. Tačiau pats labiausiai mane pribloškęs dalykas atsitiko egzaminų sesijos metu, “ – pasakoja vaikinas ir vis primena, jog studijuoti pradėjo tik vedamas noro turėti savo odontologijos klinika Vilniuje.
Anot Arno, jis Facebook socialiniu tinklu nesinaudojo dėl tvirtų įsitikinimų, tačiau visas grupės bendravimas dažniausiai vykdavo šiame portale. Ten grupiokai aptarinėdavo paskaitas, per ten pasklisdavo naujausios naujienos. Vieną dieną egzaminų sesijos metu Arnas atvykęs į egzaminą pamatė, kad egzamino nėra. Anot jo, tai būtų tas pats, kas pasakyti, jog miesto centre stovi klinika, nuvykti ten taisytis dantų, ir tik atsidūrus nurodytoje vietoje sužinoti, jog odontologijos klinika Vilniuje išsikėlė į patalpas Klaipėdoje.
„Atvykau laikyti egzamino, tačiau tik tada sužinojau, jog visa grupė laiko visai kitą egzaminą – mat tas, į kurį atvykau, įvyko vakar. Pasirodo, dėstytojų planai keitėsi paskutinėmis minutėmis, apie tai jie pranešdavo studentams Facebook programa, o žinios manęs nepasiekdavo“, – patirtimi dalijosi vaikinas.
Teko permąstyti veiksmų planą
Anot Arno, studijos buvo pilnos nekompetenciją rodančių žingsnių – dėstytojai vėlavo į paskaitas, užuot pateikę skaidrių medžiagą, vertė rašyti diktantus ir konspektuoti vadovėliuose esančią informaciją, kartais iš kabinetų būdavo pavagiami studentų atliekami labarotoriniai darbai, buvo ir dar daugiau nesklandumų.
„Pastudijavęs vieną pusmetį, mečiau. Ir permąsčiau savo planus – ar tikrai man būtinas odontologijos centras Vilniuje. Galų gale, susimąsčiau ir apie gydytojus – specialistus. Dauguma jie turėjo mokytis tikrai sudėtingomis sąlygomis ir turėti daug kantrybės, dėl to lenkiu prieš juos galvą“, – pasakoja Arnas.
