Mūsų socialinių baimių priežastys atsiranda nuo nepagrįstos baimės tapti atstumtiems, nelaimingiems. Galbūt, ši baimė buvo naudinga gyvenant akmens amžiuje, kada žemės gyventojai buvo susiskirstę gentimis. Būryje žmonių visada lengviau ir drąsiau, linksmiau ir paprasčiau rūpintis maistu, išgyventi gamtos stichijas. Būti atstumtam ir išmestam iš bendruomenės – blogas ženklas. Tai reiškė, kad bus daug sunkiau vienam išgyventi laukinėje gamtoje. Prabėgus daug metų, kad ir kaip būtų paradoksalu, socialinės baimės nedingo. Gyvenam žymiai lengvesnį periodą, kada nereikia pačiam susimedžioti mamutą, apsisaugoti po medžiu nuo audros, gintis pavojingų gyvūnų. Taigi, jei bijai būti apkalbėtu, netinkamai kažkieno įvertintu, ar tiesiog bijai būti atstumtu priešingos lyties, turi neteisingą požiūrį į save. Dažniausiai, mes bandom save lyginti su kažkuo, ir ieškoti skirtumų. Tada prasideda vertinimas, kas geresnis, o kas blogesnis, vėliau atsiranda išdidumas arba menkavertiškumas. Bet koks pernelyg didelis savęs išaukštinimas sukelia atstūmimą iš aplinkos, nemalonią savijautą. Taip pat žema savivertė neleidžia žmogui patirti pilnaverčio gyvenimo, santykių. Vidurinis variantas, kada pripažįstama abiejų pusių lygiavertiškumas, pasitaiko retai. Kodėl natūrali žmogaus savijauta tapo tokia reta savybė? Jei panagrinėtume pro padidinamąjį stiklą, pamatytume įvairiausias priežastis. Gamtoje to paprastai nebūna, bet žmonės patys susikūrė tokias sąlygas, kad per jas pamažu iškrypsta. Įsivaizduokit šitai – skrenda du drugeliai virš gėlėtos pievos, vienas geltonspalvis, kitas raudonmargis. Abu vienas kitą pamato. Geltonspalvis klausia:
-Kodėl tavo sparnai gražesni nei mano?
– Jie nėra gražesni, jie tiesiog kitokie.
– Bet aš jaučiu, kad esu blogesnis už tave. Kai skrendu, į mane mažiau visi žiūri, o į tave visi, – guodėsi geltonasis.
– Jei nepavydėtum man, pasijaustum tokiu pačiu gražiu kaip ir aš. Tuomet natūraliai pradėtum skraidyti taip grakščiai ir lengvai, kaip aš. Į tave žiūrėtų gal net daugiau gyvūnų, kaip į mane, – išmintimi dalijosi raodonasis.
Geltonspalvis, pasinaudojęs raudonmargio patarimu, pakeitė mąstymą. Netrukus jo skraidymo stilius pasikeitė, įgavo daug žavesio ir patrauklumo.
Gamtoje tokių keistenybių nebūna, nes gyviai nelaiko save geresniu ar blogesniu už kitus. Kiekvienas yra savitas ir unikalus. Čia niekam nerūpi, kokios spalvos vilko kailis ar kokio baltumo bebro dantys. Žmonių giminėje vyksta varžybos, per kurias ir „geresni“ ir „blogesni“ labai kenčia. Tik vidurinieji, teisingai ir išmintingai suvokiantys savo vertę, gyvena pasitikėjimo, meilės, pakantumo, draugiškumo, paprastumo kupiną gyvenimą.
Daugiau straipsnių galima rasti čia
