Specialusis reportažas: diena su sandėlio darbuotoju
Kam kitam, jeigu ne sandėlio darbuotojui sandeliavimas yra toks savas ir kasdeiniškas dalykas. Šiandien mūsų rubrikoje apie skirtingas profesijas, kviečiame susipažinti su sandėlio darbuotuju Kęstu. Kęstas dirba jau 40 metų, jis sako, kad jam sandėliavimas yra kažkas svarbiau už kitus dienos darbus. Pradedame dieną kartu su Kęstu, ir sužinome, kaip vyksta kasdieninis sandeliavimas logistikoje.
Pradedame dieną
Kartu su Kęstu atsikeliame labai anksti, šeštą ryto. Mat, kaip paaiškina pats vyriškis, sandeliavimas yra tokia profesija, kuri reikalauja labai ankstaus atsikėlimo ryte. Jeigu esi pelėda – tada sandėliavimas neturėtų pavirsti tavo įprastine dienotvarke. „Ryte svarbu maistingai pavalgyti – aš renkuosi penkių grūdų košę, nes grūdas žmogų gerai pamaitina“, – sako Kęstas, ir stiprinasi skania piene virta koše, kurios ragaujame ir mes su operatoriumi.
Anot mūsų pašnekovo sandeliavimas per visą dieną dar pareikalaus labai daug energijos – todėl šis maisto medžiagų užtaisas nebus pakankamas net iki pietų. Prieš pietus taip pat reikės pasistiprinti, kad sandėliavimas eitųsi sklandžiai, todėl į krepšį Kęstas įsimeta užkandžių – čipsų, buterbrodų ir alaus.
Keliaudami į vietą kalbamės apie tai, kad sandeliavimas, logistika vis dar atrodo daugybei Lietuvos žmonių kaip kažkoks aukso šaltinis, tikra pinigų kasykla. „Tačiau taip nėra. Aš galiu tvirtai pasakyti, kad jeikažkada ir galėjai pasistatyti iš to namą, tai tik prieš dvidešimt metų. Ir tai, negalėjai būti tik paprastas tarnautojas. Pinigus būtų galėję sunešti tiktai tas darbas, kais tai būtų muitinės sandeliavimas. Ten prie sienos paprastai visada pinigai visai kitokius apytakos ratus suka“, – sako Kęstas, ir mes pasiekiame jo darbo vietą.
Darbo pradžia
Mus kieme pasitinka geranoriškas kiemsargis, kuriam kroviniu sandeliavimas labiausiai siejasi su švara ir saugumu. Kiemsargis atidaro pagrindinius vartus ir išjungia signalizaciją Dabar esame pirmieji šiandien į pastatą įeinantys žmonės. Sujungiame šviesas, nes dar iki galo neprašvitę, ir priešais mane atsiveria margaspalvė krovinių panorama.
„Na va, matote, sandeliavimas logistikoje turi nemažai savo grožio, tiesa? Šitoje pirmoje salėj, šalčiausioje, mes laikome greitai gendančius produktus. Vadinasi, čia, šitoje pusėje palei sieną yra suddėtos daržovės į žalias dėžutes. Pomidorai, cukinijos, agurkai, paprikos – viskas čia surūšiuota. Tos dėžutės, ant kurių užklijuoti raudoni lipdukai, iš sandėlio turi išvažiuoti pirmaiusiai, nes daržovės praranda savo prekinę išvaizdą, ir jeigu sandeliavimas kaina yra nemaža, toks prekių užlaikymas gali tik nuvaryti prekeivius į bankrotą“, – dėsto mums Kęstas.
Vyriškis parodo mums ir kitą salę, kurioje yra labai daug įvairiausios žuvies – jūrinių upėtakių, skumbrių, lydekų ir plekšnių. „Tokia jau specifika darbo, kai sandeliavimas Klaipedoje vyksta, tai visi tempia pas mus ką tik randa jūroje. Stebiuosi, kaip čia kartais kokių undinių sandėliuoti neprireikia, arba Neptūno, jūrų karaliaus. O gal ir prireikia? Nežinau.
Mane stulbina, kad žmonės taip neatsakingai palieka žuvį – kartais ji prastovi čia tiek laiko, kad gali gerai pasakyti, jog tikrai jokios, net ir pačios kokybiškiausios arba brangiausios išlaidos bus betikslės, ir produktas suges, jeigu sandeliavimas vyksta per ilgai. Tiesiog yra tam tikras terminas, kiek laiko galima saugoti žuvies produktus. Dažniausiai, kiek apstebėjau per ilgus savo darbo metus, žuvis į apyvartą išeina tik likus kelioms dienoms iki produkto sugedimo. Įsivaizduoju, jog dar kažkiek laiko prastovi parduotuvėje, tada žmonės nusiperka, palaiko namuose… Normalu, kad būna apsinuodijusių“, – teigi Kęstas, tikinantis, kad sandeliavimas suteikia jam galimybę išvysti daugybės procesų užkulisius, kurių kartais, atrodytų, net ir nesinorėtų žinoti, būtų geriau pamiršti.
