keliavimas i KinijaKeliavimas i Kinija man jau labai seniai atrodo kaip viena iš svajonių. Labai skiriasi tai, ką svajoji, su tuo, ką paskui realiai sužinai. Negaliu nuspėti, ar ir kitiems taip yra buvę, bet aš, pavyzdžiui, jau ne kartą išgyvenau tokį dalyką, kad labai rimtai svajoju apie kažkokią kelionę, prisikuriu visokių vaizdų, visokių fantazijų. Paskui staiga imu domėtis, nes gal net ir planuoju tą kelionę.

Kaip aš domiuosi tokiu dalyku, kaip keliones i Kinija? Pirmiausiai naršau internete. Tada, kai imu planuotis kelionę, reikia susirasti, kaip atsidurti vienoje ar kitoje vietoje, ir tai yra pirmasis etapas. Tada žiūriu, kur apsistoti. Tam, kad žinočiau, kokioje vietoje noriu gyventi, turiu žinoti, kur yra turistų traukos centrai, kur kažkokiame mieste yra senamiestis, kur skulptūros, muziejai, zoologijos sodai ir kitokie objektai, kuriuos aš gal norėčiau pamatyti, kai būčiau toje kažkokioje užsienio šalyje. Taigi, taip po truputį dėliojasi ir visas vaizdas. Tačiau labai svarbu paminėti yra ir tai, kad man kaip tik šiame etape ima ryškėti tikrasis būsimas veidas. Imu suprasti, kad galbūt Paryžius nėra toks jau elegantiškas miestas, o dažnai labai purvinas ir su blogu kvapu. Taip pat ir apie kitas vietas, į kurias planuoju nuvykti, imu po truputį sužinoti kažką vis daugiau ir daugiau.

Taigi, taip prasideda domėjimasis. Šį kartą pirmiausiai man reikėjo internete surasti, kur yra kokios nors tikrai pigios kelionės į Kiniją, patarimai keliaujantiems, gal net būsto rekomendacijos. Taigi, tai buvo pirmas žingsnis, kai aš iš savo fantazijų ėmiau žengti kažkokios realybės link. Pirmiausiai sužinojau, kad Kinija nėra tokia jau senosios kultūros šventovė, kaip aš įsivaizdavau. Gal per paskaitas labai daug gavau tokios informacijos, kad man atrodė, jog šioje šalyje aš tikrai iškart pateksiu į Lao vienuolių šventyklas. Vos įžengsiu – aplink šoks geišos, lankstytis vienuoliai, medituojantys sau po medžiais, visur skraidys drakonai ir ant kiekvieno kampo kažkas lankstys origami. Mano žinios buvo tikrai menkos, visi rytai, tolimieji ir artimieji, mano sąmonėje buvo susiplakę į kažkokią vieną atvirukų ir dar bala žino ko mišinį. Nežinojau visiškai, kas tai yra. Tik žinojau, kad tai kažkas kitoniško negu tai, ką turiu čia.

Tai, su kuo susidūriau skaitydama, rodė, kad ten yra daug civilizacijos panašumų į maniškę. Keliavimas i Kinija be abejo parodys daug naujų dalykų, kurių prieš tai nežinojau, tačiau viską, visiškai viską laikyti vos ne kelione į Marsą, būtų keista. Didžiausias šokas tikriausiai bus vien dėl kalbos. Net pakanka ir į kokią Gruziją ar kokią kitą netolimą valstybę nuvykti, kur kalba yra rašoma ne mūsų įprastais rašmenimis, o kažkokiais, kokių mes nemokame, ir tuojau pat prasideda jausmas, kad štai dabar jau tu tikrai esi užsienyje, nes net negali perskaityti gatvių pavadinimų. Galbūt dar kelionės į kirilica rašančias šalis, arba gruziniška abėcėle, galima naudotis kažkokiais abėcėlių vertimais, esančiais daugumoje turistinių gidų. Tačiau keliones i Kinija kaina yra tokia, kad tu nebegalėsi skaityti jų hieroglifų. Šie rašmenys yra visai kitokie, nei pas mus, tai yra kaip piešiniai. Tam, kad mokėti skaityti šią kalbą, reikia labai daug mokytis, ir to nesukiši į net kelis puslapius informacijos turisto žinyne. situaciją gelbės nebent tai, kad kai kuriuose dideliuose miestuose yra ir angliškų užrašų specialiai turistams.

Komentarai neleidžiami.