Sveiki, esu Gintė. Studijuoju Malmės Universitete pietų Švedijoje žmogaus teises. Noriu Jums šiek tiek papasakoti apie studijas Švedijoje.

Stojimai

Švedijos universitetai siūlo platų specialybių pasirinkimą, ypač jei žmogus moka kalbėti švediškai. Anglų kalba programų skaičius sumažėja, tačiau jų vis tiek yra nemažai. Mane asmeniškai sužavėjo penkios specialybės.  Anglų kalba siūlė mokytis Malmės Universitetas: Žmogaus teisės, Tarptautiniai santykiai, Taikos ir konflikto studijos, Anglų kalbos studijos ir Tarptautinė migracija ir etniniai santykiai. Pati pasirinkau studijuoti Žmogaus teises, nes ši specialybė mane labiausiai sudomino.

Įstoti į Švedijos universitetą, manau, nėra sunku. Jei valstybinių brandos egzaminų balai geri, anglų kalba bent vidutiniška – įstosite. Taip pat šansai įstoti priklauso nuo universiteto populiarumo bei reitingo šalyje. Kuo populiaresnis universitetas, tuo daugiau žmonių ten stoja, tuo didesnis konkursas – logiška. Todėl turite stengtis įrodyti, kad esate vertas ten studijuoti ir jei tam nėra motyvacinio laiško, tuomet turite tai įrodyti egzaminų rezultatais.

Švedijoje mokslas yra nemokamas ES piliečiams  ir šveicarams, todėl turite pateikti notaro patvirtintą paso kopiją, kad įrodytumėte, jog pagal gyvenamąją vietą jums mokėti už mokslą nereikės.

Reikalavimai

Stojimo reikalavimai skiriasi priklausomo nuo specialybės ir universiteto, į kurį stojate. Mano atveju reikėjo siųsti paso kopiją, 12 -tos klasės baigimo atestatą ir anglų kalbos žinių įrodymą. Kitoms specialybėms/universitetams tiek anglų kalbos žinių, tiek dokumentų reikalavimai gali skirtis. Kartais universitetai prašo interviu ar motyvacinių laiškų, kartais – stojamojo egzamino(menų srities studijoms). Anglų kalbos įrodymui gali reikalauti IELTS arba TOEFL (kartais ir kitokių egzaminų) bei skirtingų balų, nes kiekviena programa turi skirtingą anglų kalbos sudėtingumą. Dėl šių priežasčių stojant labai svarbu išsiaiškinti visus reikalavimus iki smulkmenų, kad  nepadarytumėte klaidos pretenduodami  į universitetą. Mano patarimas –  susirasti žmogų, kuris tame universitete jau studijuoja arba taip pat nori į jį stoti ir prašyti pasidalinti patirtimi ar stoti kartu.

Gyvenimas Švedijoje

Prisitaikyti svečioje šalyje visiems yra sunku – vieniems lengviau, kitiems sunkiau. Dažnai pasitaiko, kad žmogui tiesiog nepatinka šalis, dėl to ir studijos tampa kančia. Jei kalbame apie skandinavų šalis, tai manau prisitaikyti sunkiau pietiečiams – kultūriniai skirtumai tarp šiaurės ir pietų ryškesni. Malmės universitetas įstojusiems studentams siuntė įvairias brošiūras, kur aprašomi ryškiausi švedų kultūros, etiketo ir charakterio bruožai, taip leisdami studentams susipažinti, kas yra priimtina Švedijoje ir kas ne. Iš savo patirties sakau, kad tarp švedų ir lietuvių skirtumų nėra tiek daug, kiek teigė universiteto dalinta brošiūra. Batus mes taip pat nusiauname atėję į svečius ir su svetimais bendrauti nelabai mėgstame. Tačiau, mano pastebėjimu, švedai draugiškesni ir mandagesni nei lietuviai – tai galima pastebėti vien mokantis švedų kalbos. Man vienas ryškiausių skirtumų tarp švedų ir lietuvių buvo jų pasitikėjimas nepažįstamaisiais. Švedai yra žmonės, kuriems rūpi jų aplinka ir aplinkos gerovė – jie tikisi, kad tokį nusistatymą turi ir kiti. Pasitikėjimas jaučiamas net viešajame transporte – traukiniuose ar autobusuose bilietų kontrolę sutiksi labai retai.

Gyvenant svetur  reikia  stebėti, kaip elgiasi žmonės, kad pažintum tam tikrus kultūrinius ypatumus, kuriuos patys tos šalies gyventojai retai kada pastebi. Tai padeda prisitaikyti prie naujos aplinkos ir geriau suprasti visuomenę.

Švedijoje žmonės labai malonūs ir šypsenų iš nepažįstamųjų gatvėje gali sulaukti labai dažnai. Tai padeda jaustis kažko dalimi, lengviau  adaptuotis. Svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, pvz.: skaityti naujienų puslapius anglų kalba.

Studentiško gyvenimo ypatumai

Iš savo patirties sakau, kad studentam pragyventi yra gana lengva, jei apmąstomos išlaidos. Natūralu, kad stojant į užsienį reikia turėti arba santaupų, arba būti išlaikomam tėvų, nes darbo iškart nepavyks susirasti. Pirmus mėnesius aš Švedijoje  užsirašinėjau visas išlaidas ir skaičiavau, kiek daugmaž kronų išleidžiu maistui, būstui, pramogoms, mokslams(knygos ir kt.). Taupyti labai padeda apsipirkinėjimas skirtingose parduotuvėse, pvz.: pieno produktai pigesni vienoje parduotuvėje, daržovės – kitoje, duonos gaminiai – dar kitoje. Siūlau nepagailėti laiko ir apvažiuoti kelias parduotuves, kuomet perkate maistą, nes krona prie kronos ir jau susitaupo nemenka sumelė. Tokiu būdu apsipirkinėdama, per mėnesį maistui išleisdavau apie 1000 švediškų kronų(~400LTL) ir tikrai badauti neteko. Manau labai patogu ir žinoti, kaip gaminti, nes pigiau pasigaminti pačiam nei pirkti pusfabrikačius. Jei norisi pirkti drabužius, geriausia palaukti nuolaidų ir akcijų, nors ir be nuolaidų kainos labai nesikandžioja(dažnai jos panašios kaip Lietuvoje), tačiau jei gali sutaupyti, kodėl gi ne?

Studentams Malmėje darbo nėra daug. Manau, kad daug lengviau , jei studijuoji didesniame mieste – ten darbų pasiūla gausesnė, o sostinėje dažnai įsikuria tarptautinės įmonės, kurioms tikrai ne visuomet reikia žmonių, kalbančių švedų kalba. Užsidirbti šiek tiek pinigų galima vedžiojant šunis ir prižiūrint naminius gyvūnus, dirbant aukle arba studentų laikraščiuose/organizacijose. Taip pat patogu, jei mokate keletą kalbų ir jomis puikiai kalbate – tuomet galite siūlyti mokyti vaikus. Yra nemažai puslapių, kur galite siūlyti tokias paslaugas ir su jumis susiekia susidomėję žmonės. Rimtam darbui Švedijoje reikia gauti asmeninį numerį, vadinamą “personnummer” – jis reikalingas tiek darbinantis, tiek norint eiti į pvz.: sporto klubą.

Pagyvenusi Švedijoje pusantrų metų gailiuosi, kad nepradėjau kalbos mokytis anksčiau, vos nusprendusi ten stoti. Darbą susirasti žinant kalbą yra gerokai lengviau nei jos nemokant. Taip pat atsiranda galimybė studijuoti švedų kalba ir nebelieka barjero specialybės pasirinkimui. Manau, kad papildomos kalbos žinios CV tikrai dar niekam nesutrukdė, o ir tai, kad moki kalbą šalies, kurioje gyveni, rodo tavo, kaip žmogaus išsilavinimą ir pagarbą tai šaliai.

Studentiškos pramogos

Linksmybių Švedijoje netrūksta – studentai linksminasi kaip tik sugalvoja. Mano universitetas organizuoja gausybę renginių, kuriuose studentai gali susipažinti vienas su kitu, atrasti bendraminčių ir stiprinti universiteto visuomenę. Tokių renginių, kaip protų mūšiai ar karnavalai yra buvę ne vienas ir ne du – jie buvo smagi patirtis, susipažinau su nemažai žmonių. Dažnai vakarėliai vyksta ir studentų bendrabučiuose. Malmėje yra ir nemažai barų/klubų, kur studentai eina pasišokti ar tiesiog pasėdėti ir praleisti laiką su draugais. Kadangi švedai mėgsta leisti laiką gamtoje, laiko leidimas parke ant žolės yra dažnai pasitaikantis atvejis. Taip pat pavasarį ir vasarą vyksta daug festivalių pačiam mieste, kur studentai dažnai dalyvauja.

Gintė Mikolaitytė

www.mokslonamai.lt

Anglai, škotai, šiaurės airiai turi skirtingus akcentus, kurie išskiria juos iš bendros visumos.  Norime Jus supažindinti su britišku akcentu ir duoti šiek tiek praktinių patarimų, kurie manome, kad padės Jums padaryti įspūdį aplinkiniams.

1. Dauguma britų netaria r raidės (išskyrus Škotiją ir Šiaurės Airiją).  Tarimas be r išpopuliarėjo tarp aukštesniosios klasės atstovų pietų Anglijoje, Londone ir aplink Londoną. Kaip rašo knygos „Kembridžo anglų kalbos istorija“ autorius Johnas Algeo, „toks tarimas atsirado todėl, kad esant mažam gimstamumui praturtėję per pramonės revoliuciją norėjo skirtis nuo nekilmingųjų.  Jie ėmė praktikuoti prestižinį tarimą neišryškinant „r“ raidės, taip siekdami parodyti, kad priklauso aukštesniajai klasei.“

1. Garsas u tariamas kaip ew. Kaip pavyzdį, paimkime žodį stupid. Amerikiečiai šį žodį taria su dvigubu oo (stoopid), o britai sako stewpid.  Žodis duty tariamas kaip dewty arba dažnai sakoma netgi jooty.
2. Kai kalbama angliškai (britišku akcentu) raidė a (pvz. žodyje father) turi būti tariama atvira burna ir garsas turėtų sklisti iš gerklės. Aplinkiniams gali atrodyti, jog tariate arh. Pietų Anglijoje žodžiai bath, path, glass, grass turėtų skambėti barth, parth, glarss, grarss.
3. Priebalsis t tariamas kaip t, paimkime tą patį žodį duty. Amerikiečiai savo anglų kalboje vietoj t  sako d, pvz.  doody.  Nepamirškite, kad u skambės kaip ew, tad žodį duty britai tars dewty arba gali šiek sušvelninti tarimą ir sakyti jooty.
4. 5.       Priesaga ing tariama išryškinant priebalsį g ir skambės ši priesaga ing. Tik kartais, norint greičiau pasakyti kokį žodį, pvz. lookin, britai numeta paskutiniąją raidę.  Jeigu turime tokį sakinį human beeing, tai britišku akcentu jis galėtų būti tariamas tokiais variantais : a) hewman being b) hewman bee-in
5. Raidė h, jeigu ji ra žodžio pradžioje, dažnai anglų kalbos britiškame variante nėra tariama. Pvz. žodį herb britai sakys erb.
6. Dažnai naudojamas anglų kalboje žodis been anglų ir amerikiečių tariamas skirtingai.  Jeigu norite kalbėti su britišku akcentu, šį žodį turite tarti bean. Tuo tarpu amerikiečiai jį taria labai trumpai bin.

Kai žmonės teiraujasi apie norvegų kalbos kursus, vienas iš klausimų „Ar norvegų kalba yra sunki?“ Visų pirma, kiek ši kalba sveria, mes nežinomeJ , bet kad ją išmokti nėra sudėtinga, tai faktas. Mes sakome, kaip ir visi tikriausiai pasakytų, kad visų pirma reikia noro, laiko ir pastangų. Tačiau, jeigu mokate gerai anglų kalbą, Jums išmokti norvegų kalbą bus vieni juokai:) Žinoma, noras ir pastangos turėtų niekur nedingti,  tik gal šių komponentų reikės šiek tiek mažiau negu tam, kuris nemoka anglų kalbos.

Taigi, pabandykime įsitikinti, kodėl?

Norvegų kalba priklauso germanų kalbų grupei. Tai pačiai kalbų grupei priklauso ir anglų kalba, tiesa? Pabandykime palyginti norvegiškus ir angliškus žodžius:

velkommen – welcome

til – to (think ’till’)

encyklopedi – encyclopedia

over – over

språk – language (think ‘speak’)

skrive – write (skrives means ‘is written’, think ‘scribe’)

av – of

frivillige – volunteer (think ‘free-willing’

fra – from

verden – the world (verden – world)

(palyginimas iš norvegiško wikipedia tinklalapio).

Galima lygiai tokių pačių palyginimų atrasti tarp norvegų ir vokiečių kalbos. Juk vokiečių kalba taip pat priklauso germanų kalbų grupei. Štai puikus pavyzdys: eten (valgyti), o vokiečių kalboje essen, water (vanduo), vokiečių kalboje das Wasser. Galima tokių pavyzdžių ieškoti ir ieškotiJ

Norvegų kalbos gramatika yra kur kas paprastesnė negu kitų germanų grupės kalbų.

Asmenavimas norvegų kalboje yra vienas iš lengviausių, kokius tik galime atrasti EuropojeJ Esamasis laikas sudaromas pridėjus prie veiksmažodžio  – r,visiškai nepaisant koks yra asmuo (gali būti aš, tu, jis, ji).

Pasižiūrėkime į pavyzdį:

ha – to have

jeg har – I have
du har – you have
han har – he has
vi har – we have

Kokie panašumai su anglų kalba?

Palyginkime šiuos sakinus angliškai I can speak German , o norvegiškai  Jeg kan snakke tysk.

I haven’t eaten today, norvegiškai Jeg har ikke spist i dag. O vokiečių kalboje jau toks pat sakinys skambėtų taip:  Ich habe heute nicht gegessen.

Dar šis tas apie norvegų kalbą. Kodėl būtent ši kalba?

Todėl, kad

·         kalbantys norvegiškai supranta apie 88 % švedų kalbą ir apie 73% danų kalbą.

·         žinantys norvegų kalbą supranta apie 89% kas parašyta švediškai ir apie 93% kas parašyta daniškai.

O tuo tarpu švedai supranta tik 48 % norvegų kalbos ir apie 23 % danų kalbos.

Išvada. Bijote vilko, neikite į mišką, bet iš esmės tas vilkas (šiuo atveju norvegų kalba) nėra tokia baisi, kaip Jums iš pradžių gali pasirodyti, o ypatingai ji lengva tiems, kurie moka angliškai. Tuo jau galėjote įsitikinti patys.  Atverkite duris norvegų kalbos pasauliui ir Jums atsivers durys į Skandinaviją.

Šaltinis: http://www.pagef30.com/2008/08/why-norwegian-is-easiest-language-for.html

Mitas nr. 5: Esate užsienietis, todėl visada turėsite užsienietišką akcentą

Šis mitas dažnai naudojamas norint atgrasinti mokinius nuo rimto fonetikos studijavimo. Tu neužaugai anglakalbėje šalyje, todėl kam vargintis taisyklingai tarti angliškas balses?

Tikrovė:

Tas faktas, jog dauguma užsieniečių turi užsienietišką akcentą, kai šneka ne savo gimtąja kalba, nereiškia, jog turite būti toks,  kaip jie. Daug komikų gali puikiai pamėgdžioti aktorių, politikų ir kitų žmonių šneką. Renee Zellweger galėjo puikiai pamėgdžioti britišką akcentą „Bridžitos Džouns dienoraštyje“, o juk ji yra iš pietinės JAV dalies.

Nėra jokios priežasties, kodėl jūs neturėtumėte šnekėti užsienio kalbos su puikiu, natūraliu akcentu. Jums reikės turėti talentą pamėgdžioti garsus (jei galite pamėgdžioti žmones savo gimtąja kalba, tai yra labai gerai), tačiau jei to talento ir neturite, natūralaus akcento galite siekti užsispyrimu ir technologijų pagalba. Pavyzdžiui, galite įrašyti savo balsą kompiuteriu ir lyginti jį su gimtakalbio tarimu. Šis būdas padeda užsienio kalbos mokiniams išgirsti, kur jų tarimas skiriasi nuo gimtakalbio asmens ir leidžia jiems palaipsniui daryti savo tarimą panašesnį į tos šalies.

Taip pat, jums dar reikės mokytis fonetikos. Visų pirma, susiraskite tos kalbos, kurią mokotės garsų įrašus, o tada sužinokite, kurie garsai naudojami kuriuose žodžiuose, klausydami kalbos ir skaitydami fonetines transkripcijas žodynuose.

Galbūt jūs iki galo ir negalėsite kalbėti taip, kad gimtakalbiai neatskirtų, jog esate užsienietis, tačiau tikėtina, jog įgysite aiškų, malonų tarimą, kuris privers gimtakalbius spėlioti, iš kokios šalies esate.

Mitas nr. 6: Jei nesimokėte užsienio kalbos, kol buvote vaikas, niekada negalėsite būti tos kalbos gramatikos įgudusiu vartotoju

Lenneberg’as pasiūlė, jog pirmoji kalba turi būti išmokta iki brendimo laikotarpio (maždaug iki 12-kos metų). Po šio laikotarpio, jis teigė, jog neurologiniai pasikeitimai smegenyse padaro neįmanoma visiškai išmokti kalbą. Šią hipotezę jis patvirtino pavyzdžiu: vaikai, kurie buvo izoliuoti nuo kitų ir neturėjo jokio kontakto su savo pirmąja kalba iki pat brendimo laikotarpio pabaigos. Tokie vaikai darė paprastas gramatikos klaidas, nesvarbu kiek laiko jie praleido bandydami išmokti kalbą.

Kritinio amžiaus hipotezė buvo vėliau pritaikyta užsienio kalbos mokymuisi, iš kur kilo tokie teiginiai, kaip „Jei neišmoksi užsienio kalbos prieš brendimą, visada turėsi problemų su kai kuriomis gramatikos dalimis“. Ši hipotezė priverčia besimokančiuosius kalbų interpretuoti savo klaidas, kaip slypinčias neurologijoje, ir atgraso juos toliau tobulinti savo žinias.

Tikrovė:

Gramatikos mokėjimas labiau susijęs su tuo, kiek įdirbio įdedi ją mokydamasis, o ne kaip anksti pradėjai jos mokytis.

Pavyzdys: Michal Ryszard Wojcik gimė Lenkijoje ir anglų kalbos pamokas pradėjo lankyti būdamas šešių metų. Nepaisant jauno amžiaus, kuris teoriškai turėjo įgalinti vaiką mokytis kalbos labai greitai, vaikas neišmoko kalbos. Po devynių metų pamokų lankymo jo gramatikos žinios buvo labai ribotos ir jis darė daug gramatinių klaidų. Pagaliau, penkiolikos metų, jis nusprendė anglų kalbos mokymosi imtis rimtai – skaityti knygas, naudotis žodynais, įvairiomis technologijomis ir pan. Daugelio lingvistų nuomone, šis žmogus buvo jau praėjęs kritinį amžių, tačiau jis progresavo puikiai – mokėsi greičiau nei būdamas vaikas. Per du-tris metus jis išmoko naudoti gramatiką, tarimą ir žodyną beveik kaip gimtakalbis.

Šiandien jo anglų kalba yra beveik tokia pat gera, kaip gimtakalbio. Jo rašymas yra natūralus ir beveik be klaidų. Po kelių dienų šnekėjimo, jo akcentas pasidaro neatskiriamas nuo amerikiečio. Kai Michal nukeliavo į Kaliforniją, jis susipažino su žmonėmis, kurie negalėjo patikėti, jog jis negimė Amerikoje, kol neparodė jiems savo lenkiško paso.

Kartais Michal daro klaidas, tačiau tai jo neerzina, nes jis turi priežasčių tikėti, jog jos išnykstų greitai, jei šnekėtų angliškai kasdien. Remiantis jo patirtimi, galima teigti, jog niekas nėra per senas išmokti kalbą.