1. Ispanų kalba turi 329-is milijonus gimtakalbių ir atsiduria antroje vietoje pasaulyje pagal tai, kiek šia kalba, kaip pirmąja, šneka žmonių. Ji šiek šiek lenkia anglų (328 milijonai), tačiau labai daug atsilieka nuo kinų kalbos (1.2 milijardo).

2. Ispanų kalba turi bent 3 milijonus gimtakalbių kiekvienoje iš 44 šalių, kas daro ją ketvirta labiausiai geografiškai paplitusia kalba pasaulyje po anglų (112 šalių),prancūzų (60) ir arabų (60).

3. Ispanų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, kurios kalbomis kalba daugiau nei trečdalis visos pasaulio populiacijos. Indoeuropiečių kalbų šeimai priklauso tokios kalbos, kaip anglų, prancūzų, vokiečių, skandinavų kalbos, slavų kalbos ir didelė dalis kalbų, kuriomis kalbama Indijoje. Toliau ispanų gali būti klasifikuojama, kaip romanų kalba, kartu su prancūzų, portugalų, italų, katalonų ir rumunų.

4. Nors nėra ryškios ribos, nusakančios, kada dabartinėje šiaurės centrinėje Ispanijos dalyje naudojama lotynų kalba pasikeitė į ispanų, galima drąsiai sakyti, jog Kastilijos regiono kalba susiformavo iš dalies dėl Karaliaus Alfonso pastangų 13-ame amžiuje sunorminti kalbą oficialiam jos naudojimui. Kai Kristupas Kolumbas pasiekė vakarų pusrutulį 1492–ais metais, ispanų kalba jau buvo pasiekusi tokią ribą, kai jos sakytinis ir rašytinis variantas būtų lengvai suprantamas ir mūsų laikais.

5. Žmonėms, kurie ja šneka, ispanų yra žinoma, kaip español arba castellano (ispaniškas kastilų ekvivalentas). Naudojami pavadinimai skiriasi priklausomai nuo regiono arba, kartais, ir nuo politinio požiūrio.

6. Ispanų kalboje tarimas nuo rašybos mažai kuo skiriasi. Jei žinai, kaip rašomas vienas ar kitas žodis, dažniausiai žinosi ir kaip jis tariamas (nors atvirkštinis variantas nėra galimas). Pagrindinė šios taisyklės išimtis yra naujai į kalbą priimti skoliniai, kurie paprastai išlaiko savo originalią rašybą.

7. Karališkoji ispanų akademija, įkurta 18-ame amžiuje, yra plačiai žinoma, kaip standartinės ispanų kalbos priežiūros organas. Ji leidžia žodynus ir gramatikas. Nors akademijos sprendimai ir neturi teisinės galios, jais remiamasi tiek pačioje Ispanijoje, tiek Pietų Amerikoje. Viena iš kalbos reformų, kurią skatino akademija, buvo apverstų skyrybos ženklų – klaustuko ir šauktuko – naudojimas. Nepaisant to, jog kai kurios kitos kalbos irgi naudoja šiuos ženklus, jie vis tiek tapo ispanų kalbos atpažinimo orientyrais. Vienas iš tokių orientyrų yra ir ispanų bei keleto kitų kalbų vartojamas ñ, kuris sunormintas buvo jau 14 amžiuje.

8. Nors ispanų kalba atsirado Iberijos pusiasalio žemėse kaip lotynų kalbos palikuonė, šiais laikais daug daugiau žmonių šneka ja Pietų Amerikoje nei Europoje. Pietų Amerikoje ji paplito ispanų kolonizatorių dėka. Tarp ispanų kalbos Ispanijoje ir Pietų Amerikoje yra šiokių tokių žodyno, gramatikos ir tarties skirtumų, tačiau jie nėra tokie dideli, jog sukeltų komunikacijos problemų.

9. Po lotynų, didžiausią įtaką ispanų kalbai padarė arabų kalba. Šiuo metu didelį poveikį jai daro anglų kalba, iš kurios ispanų jau spėjo pasiskolinti šimtus žodžių, susijusių su technologijomis ir kultūra.

10. Ispanų ir anglų kalbos turi daug etimologiškai panašių žodžių, nes abi kalbos turi žodžių, atėjusių iš lotynų ir arabų kalbų. Didžiausi gramatiniai skirtumai tarp pradžioje paminėtų kalbų slypi ispanų žodžių giminių sistemoje, platesnio spektro veiksmažodžių asmenavime ir tariamosios nuosakos paplitime.

Rugsėjo 26 d. – Europos kalbų diena. Šią dieną renginiai vyksta ne tik 47 Europos šalyse, bet ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje ir net Prancūzijos Polinezijoje.

Minėdami šią dieną, kviečiame išmokti pasakyti „Tu man patinki“ 24 kalbomis.

Airių kalba – Is maith liom thú

Anglų kalba – I like you

Bulgarų kalba – Харесвам те

Čekų kalba – Líbíš se mi

Danų kalba – Jeg kan godt lide dig

Estų kalba – Sa meeldid mulle

Graikų kalba – Μου αρέσεις

Ispanų kalba – Me gustas

Italų kalba – Mi piaci

Kroatų kalba – Sviđaš mi se

Latvių kalba – Tu man patīc

Lenkų kalba – Podobasz mi się

Lietuvių kalba – Tu man patinki

Maltiečių kalba – Togħġobni

Olandų kalba – Ik vind jou leuk

Prancūzų kalba – Tu me plais

Portugalų kalba – Gosto de ti

Rumunų kalba – Îmi placi

Slovakų kalba – Páčiš sa mi

Slovėnų kalba – Všeč si mi

Suomių kalba – Tykkään sinusta

Švedų kalba – Jag gillar dig

Vengrų kalba – Tetszel nekem

Vokiečių kalba – Ich mag dich

Europoje kalbama maždaug 400 kalbų; į šį skaičių įeina imigrantų bendruomenių, regioninės ir gestų

kalbos. Europos Sąjungoje, turinčioje 500 mln. gyventojų, 23 kalbos yra

laikomos oficialiosiomis, tačiau joje kalbama dar 60 regioninių ir etninių

mažumų kalbų, pavyzdžiui, samių kalba Laplandijoje arba bretonų kalba

vakarų Prancūzijoje. Norėdami skatinti tarpkultūrinį bendravimą, Europos sąsjunga ir UNESCO  2001 metus paskelbė  Europos kalbų metais. Tais etais vyko daug įvairiausių renginių, minėjimų koncertų skirtingose Europos šalyse. Buvo paminėtos visos – vartojamos, dirbtinos bei mirusios – kalbos. Kalbų metams einant į pabaigą, Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. gruodžio 6 dienos 776 pasitarime nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena. Nuo to laiko ši diena minima kasmet.

Visi sutinka, kad mokytis kalbų yra itin svarbu.  Mokantis kalbos, reikia skirti laiko ir pastangų, bet mokytis gali bet kas,  ir niekada nebūna per vėlu. Daug žmonių nedrįsta mokytis kalbų, nes mano, kad visiems žodžiams ir gramatikai išmokti prireiks viso gyvenimo. Tačiau patirtis rodo, kad tinkamai mokantis ir su tinkama motyvacija daugelis gali išmokti bent jau užsienio kalbos pagrindus. Juk niekas jūsų neverčia tapti užsienio kalbos rašytoju ar oratoriumi. Neatsižvelgiant į tai, ar jūs – pradedantieji, ar pažengę mokiniai, kalbos žinias galite pagilinti ne tik lankydami kursus. Pavyzdžiui, internetas tapo plačiu kalbų mokymosi ištekliu, kur galima rasti daug nemokamos medžiagos ir mokymosi priemonių: internetinių kursų, žodynų, žaidimų, įvairių užduočių ir t. t. Be to, internete galima rasti laikraščių ir žurnalų įvairiomis kalbomis. Mokydamiesi kalbos, mėgaukitės kultūra skaitydami knygas, klausydami muzikos, žiūrėdami filmus.

Europos sąjunga skatina mokėti gerai ne vieną, o dvi ir net daugiau užsienio kalbas. Todėl maži vaikai jau nuo pirmos klasės turi užsienio kalbs pamokas.  Lietuvoje užsienio kalbą, kaip pirmąją renkasi daugelis anglų, o kaip antrąją užsienio kalbą – rusų. Kiek mažiau vaikų renkasi vokiečių ir prancūzų kalbas, nors šios kalbos, ypatingai prancūzų, kitose šalyse yra populiarios.

Pagal „Eurobarometro“ atliktus tyrimus, kaip gimtoji kalba yra paplitus vokiečių, antroje vietoje anglų ir italų, trečioje – prancūzų kalba.  Anglų kalba yra labiausiai vartojama kalba, antroje vietoje vokiečių ir prancūzų, trečioje – rusų ir ispanų kalbos.