Vestuvės – viena iš įsimintiniausių akimirkų jaunos poros gyvenime.  Tuo metu norisi, kad šventė būtų išskirtinė ir nepakartojama. O išskirtinė šventė būna tuomet, kai nepamirštame savo šalies vestuvinių tradicijų.  Šį kartą kviečiame sužinoti, kokios vestuvių tradicijos galioja NorvegijojeJ

Sakoma, kad vienas iš laimingos santuokos receptų yra tinkamai pasirinkta vestuvių diena. Norvegai, o beje ir lietuvių etnologai, danai, švedai, vokiečiai tiki, kad geriausia vestuvėms diena – šeštadienis. Jokiu būdu nederėtų tuoktis penktadienį , nes tą dieną turi būti dirbami savaitės darbai, o šventei skirtas laikas – savaitgalis.

Vestuvių drabužiai.  Pasak vestuvių planuotojos , Tamie Myers, ganėtinai retas, kuomet jaunikis pasirenka dėvėti tradicinius drabužius. Anksčiau jaunikis dėvėdavo tradicinį drabužį bunad.  Tai tradiciniai šilkiniai marškiniai, trumpos kelnės, kojinės iki blauzdų, liemenė. Šis drabužis iš vilnos, o jo spalvos atskleisdavo, iš kurio regiono yra jaunikis. Kiekvienam regionui – skirtingų spalvų apdarai. Jaunosios tiek anksčiau, tiek dabar vilkėdavo/vilki baltos arba sidabro spalvos sukneles ir diademą.

Iki pietų reikia susituokti bažnyčioje, o pietų galima kelti puotą šventės dalyviams. Ceremonijos pabaigoje jaunieji pasikeičia aukso ar sidabro žiedais ir pasibučiuoja . Žiedai simbolizuoja tvirtą ir amžiną sąjungą.  Kas dar įdomu: kai būsimas vyras pasiperša, sužadėtuvių žiedas nešiojamas ant kairės rankos, kuomet susituokiame, žiedas nešiojamas ant dešinės rankos.

Vestuvių ceremonijoje jaunavedžiai  dažnai dėvi žydros spalvos apatinius. Iki šiol tikima, kad tai atbaido piktąsias dvasias.

Susituokus norvegų porai, draugai sodina dvi pušeles. Pušelės simbolizuoja vaisingumą, taip draugai ir svečiai linki jaunavedžiam kuo greičiau susilaukti atžalų.

Po oficialios dalies, prasideda linksmasis vakaras. Čia būna daug muzikos, šokių, maisto ir palinkėjimų naujai „iškeptiems“ jaunavedžiams. Vienas iš būtiniausių atributų ant norvegų vestuvinio stalo – didelis marcipaninis, iš žiedų padarytas tortas. Torto gamyba užima daug laiko, o kuo tortas aukštesnis, tuo ilgiau jaunieji gyvens. J

Draugai ir artimieji turi ne tik džiaugtis jaunavedžių laime, bet ir iškrėsti jiems netikėtą pokštą, kad gyvenime netrūktų juoko. Dažnai pokštai krečiami pirmąją vestuvių naktį, todėl jaunavedžiai stengiasi niekieno nepastebėti pabėgti iš šventės ir naktį praleisti be jokių siurprizų.

Taigi, visos problemos glūdi pasislėpusios mūsų galvose. Tikrai taip. Mūsiškėse. Ne bendramokslių, mokytojo, žmonos, vyro, kaimyno, vadovėlio autoriaus, bet mūsų pačių. Tą suvokti tiek pat svarbu kiek ir sunku. Svarbu, nes tik tai suvokę galėsime jas pašalinti. Juk ir alkoholikas gali pasveikti tik tuomet, kai pripažįsta, kad geria. Sunku, nes daugeliui žmonių sunku pripažinti, kad jie patys atsakingi už savo gyvenimą, paprasčiau, kuomet gali apkaltinti ką nors kitą. Pavyzdžiui kaimyną. Arba dėstytoją.

Taigi problema Nr. 1.

Norvegų kalba labai sunki. Šį punktą taip pavadinau todėl, kad dėstau norvegų kalbą. Jei jūs mokotės kitos kalbos, tarkim rusų, ispanų ar gal švedų, problemos esmė nuo to nesikeičia. Anglų, vokiečių, kinų ar dar kokią nors. Nesvarbu. Kiekvieną kartą susirinkus naujai grupei pradedančiųjų, paklausiu – gerbiamieji, ką žinote apie norvegų kalbą? Ir kiekvieną kartą tas pats šokiruojantis atsakymas – nieko. Išskyrus tai, kad norvegų kalba labai sunki. Taaaaip. Na kaip galima su tokia nuostata pradėti mokytis? Tiesa ta, kad norvegų kalba turi vieną lengviausių struktūrų. Nėra linksnių, visiškai nėra veiksmažodžių asmenavimo, laikų nedaug. Žodžiai panašūs į anglų ir vokiečių kalbų žodžius, o vieną iš šių kalbų paprastai suaugęs šiuolaikinis žmogus jau moka. Paradoksas, bet ispanų kalba, kurią absoliuti dauguma laiko labai lengva – turi vien veiksmažodžių tris skirtingas asmenuotes, nesuskaičiuojamą daugybę išimčių, o galūnės gali būti kabinamos ant kitų galūnių. Ir ispanų kalba, matote, lengva. O norvegų sunki.

Taigi, įteigę savo pasąmonei, kad kalba, kurią mes mokysimės yra be galo sunki, mes pradedame prievartauti save. Stengiamės greitai (o norvegų kalbą visiems, kaip taisyklė, reikia išmokti labai greitai) per prievartą, sukišti į save tai, kas mums yra labai sunku ir nemalonu. Kitaip tariant, iš esmės skriaudžiam patys save. Organizmas pradeda gintis ir jame prasideda atmetimo reakcijos. Mes savo pasąmonę jau nuteikėme, kad kalba, kurią mokysimės yra labai sunki ir nemaloni, ir tikimės, kad jinai su malonumu priims didžiulį srautą informacijos bei leis mums laisvai juo disponuoti.

Viena pagrindinių pasąmonės funkcijų yra saugoti mus nuo nemalonių prisiminimų bei įvairių neigiamų išgyvenimų. Jinai ir stengiasi, dirba savo darbą. Saugo mus nuo jums sunkios ir nemalonios informacijos – kitaip tariant, atmetinėja tai, ką taip stengiamės atsiminti. O mes stebimės – kaip čia yra, kad niekas galvoj neužsibūna?

Ką daryti? Visų pirma tinkamai nusiteikti ir pakartoti sau bent keletą kartų – norvegų kalba labai lengva, nuostabi, daininga ir be galo graži. Jaučiu didžiulį malonumą ją mokydamasis. Ir tuo patikėti.

Parengė Viktorija G.

© mokslonamai.lt

Pateikiame trumpą apžvalgą apie Švediją ir švedų kalbą tiems, kurie norėtų aplankyti šią šalį arba sužinoti apie ją ir jos nacionalinę kalbą kažką naujo.

1. Švedija yra trečia pagal dydį šalis Europos Sąjungoje, turinti sienas su Norvegija, Suomija ir Danija. Šalies populiacija siekia maždaug 10 milijonų. Imigrantų skaičius Švedijoje sudaro 15 procentų visų šalies gyventojų. Dauguma imigrantų atvykę iš tokių šalių, kaip Suomija, Irakas, Lenkija, buvusi Jugoslavija, Iranas, Bosnija ir Hercogovina, Vokietija, Turkija, Danija ir Somalis. Švedijos vardas atėjęs arba iš senosios skandinavų kalbos žodžio „Svibjoo“, arba senosios anglų kalbos žodžio „Sweopeod“, reiškiančio „švedų žmonės“.
2. Jūrų sieną Švedija turi su Danija, Vokietija, Lenkija, Rusija, Lietuva, Latvija ir Estija. Tiltas, jungiantis Švediją su Danija, vadinamas Oresund tiltu, tai – dvigubus traukinio bėgius ir dvipusio eismo autostradą talpinantis tiltas-tunelis, kurio ilgis aštuoni kilometrai (penkios mylios). Šis tiltas-tunelis yra ilgiausias kelio ir geležinkelio derinys Europoje.
3. Maždaug 10 milijonų žmonių kalba švedų kalba. Švedijoje yra didžioji šios kalbos vartotojų dalis, tačiau žmonių šnekančių švediškai taip pat yra Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse.
4. Pirmuoju švedų literatūros tekstu laikomas Roek runų akmuo, išlikęs nuo 800-ųjų metų po Kristaus – Vikingų laikų. Šis laikmetis, besitęsiąs nuo maždaug 700 iki 1200 metų, garsėjo Vikingų žygiais į Baltų teritorijas, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Juodosios jūros žemes ir pietuose esantį Bagdadą.
5. Maždaug 15 procentų Švedijos žemių yra už šiaurės poliarinio rato ir maždaug 65 procentai  šalies teritorijos yra padengta miškais.
6. Didžiausias miestas Švedijoje yra Stokholmas, kuriame gyvena 1.4 milijono gyventojų. Toliau seka tokie miestai, kaip Geteborgas, Malmė, Upsala, Vesterosas, Erebru, Linšiopingas, Helsingborgas, Jonšiopingas ir Noršiopingas.
7. Šalies valiuta yra Švedijos krona (SEK). Pagrindiniai šalies prekybinių mainų partneriai yra Vokietija, JAV, Norvegija, Danija ir Suomija.
8. Nacionalinė švedų virtuvė skiriasi šiaurinėse ir pietinėse šalies dalyse. Šiaurės virtuvę įtakojo šaltis ir tose teritorijose randama žvėriena, kai tuo tarpu pietinės dalies virtuvė daugiau verčiasi agrokultūra, todėl maistui ruošti naudoja daržoves. Tradiciniai patiekalai yra tokie, kuriuos galima konservuoti, pavyzdžiui sūdyta ir vytinta žuvis, švieži kopūstai maišyti su raugintais kopūstais, taip  pat įvairūs vaisiai. Populiariais patiekalais galima laikyti švediškus mėsos kukuliukus su grietinėlės padažu, bulvių koše ir bruknių uogiene, taip pat Surstromming (fermentuota silkė su virtomis bulvėmis), bulvių apkepas, švediški blyneliai, Pitepalto virtinukai, Smorgastarta (tortas iš sumuštinių) bei desertai, kuriuos galima valgyti kartu su stipria kava po vakarienės.
9. Švedija yra viena iš dešimties daugiausiai kavos išgeriančių šalių. Pieno suvartojimu ji nusileidžia tik Suomijai. Žiemą geriamas Glogg – karštas vynas. Iš alkoholinių gėrimų švedai taip pat vartoja degtinę (Absolut Vodka gaminama Švedijoje), nestiprų šviesų alų ir saldžius obuolių arba kriaušių sidrus.
10. Švedija sulaukia maždaug penkių milijonų turistų per metus.

Rugsėjo 26 d. – Europos kalbų diena. Šią dieną renginiai vyksta ne tik 47 Europos šalyse, bet ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje ir net Prancūzijos Polinezijoje.

Minėdami šią dieną, kviečiame išmokti pasakyti „Tu man patinki“ 24 kalbomis.

Airių kalba – Is maith liom thú

Anglų kalba – I like you

Bulgarų kalba – Харесвам те

Čekų kalba – Líbíš se mi

Danų kalba – Jeg kan godt lide dig

Estų kalba – Sa meeldid mulle

Graikų kalba – Μου αρέσεις

Ispanų kalba – Me gustas

Italų kalba – Mi piaci

Kroatų kalba – Sviđaš mi se

Latvių kalba – Tu man patīc

Lenkų kalba – Podobasz mi się

Lietuvių kalba – Tu man patinki

Maltiečių kalba – Togħġobni

Olandų kalba – Ik vind jou leuk

Prancūzų kalba – Tu me plais

Portugalų kalba – Gosto de ti

Rumunų kalba – Îmi placi

Slovakų kalba – Páčiš sa mi

Slovėnų kalba – Všeč si mi

Suomių kalba – Tykkään sinusta

Švedų kalba – Jag gillar dig

Vengrų kalba – Tetszel nekem

Vokiečių kalba – Ich mag dich