content top

Vestuvių tradicijos Norvegijoje

Vestuvės – viena iš įsimintiniausių akimirkų jaunos poros gyvenime.  Tuo metu norisi, kad šventė būtų išskirtinė ir nepakartojama. O išskirtinė šventė būna tuomet, kai nepamirštame savo šalies vestuvinių tradicijų.  Šį kartą kviečiame sužinoti, kokios vestuvių tradicijos galioja NorvegijojeJ

Sakoma, kad vienas iš laimingos santuokos receptų yra tinkamai pasirinkta vestuvių diena. Norvegai, o beje ir lietuvių etnologai, danai, švedai, vokiečiai tiki, kad geriausia vestuvėms diena – šeštadienis. Jokiu būdu nederėtų tuoktis penktadienį , nes tą dieną turi būti dirbami savaitės darbai, o šventei skirtas laikas – savaitgalis.

Vestuvių drabužiai.  Pasak vestuvių planuotojos , Tamie Myers, ganėtinai retas, kuomet jaunikis pasirenka dėvėti tradicinius drabužius. Anksčiau jaunikis dėvėdavo tradicinį drabužį bunad.  Tai tradiciniai šilkiniai marškiniai, trumpos kelnės, kojinės iki blauzdų, liemenė. Šis drabužis iš vilnos, o jo spalvos atskleisdavo, iš kurio regiono yra jaunikis. Kiekvienam regionui – skirtingų spalvų apdarai. Jaunosios tiek anksčiau, tiek dabar vilkėdavo/vilki baltos arba sidabro spalvos sukneles ir diademą.

Iki pietų reikia susituokti bažnyčioje, o pietų galima kelti puotą šventės dalyviams. Ceremonijos pabaigoje jaunieji pasikeičia aukso ar sidabro žiedais ir pasibučiuoja . Žiedai simbolizuoja tvirtą ir amžiną sąjungą.  Kas dar įdomu: kai būsimas vyras pasiperša, sužadėtuvių žiedas nešiojamas ant kairės rankos, kuomet susituokiame, žiedas nešiojamas ant dešinės rankos.

Vestuvių ceremonijoje jaunavedžiai  dažnai dėvi žydros spalvos apatinius. Iki šiol tikima, kad tai atbaido piktąsias dvasias.

Susituokus norvegų porai, draugai sodina dvi pušeles. Pušelės simbolizuoja vaisingumą, taip draugai ir svečiai linki jaunavedžiam kuo greičiau susilaukti atžalų.

Po oficialios dalies, prasideda linksmasis vakaras. Čia būna daug muzikos, šokių, maisto ir palinkėjimų naujai „iškeptiems“ jaunavedžiams. Vienas iš būtiniausių atributų ant norvegų vestuvinio stalo – didelis marcipaninis, iš žiedų padarytas tortas. Torto gamyba užima daug laiko, o kuo tortas aukštesnis, tuo ilgiau jaunieji gyvens. J

norway-collage-1

Draugai ir artimieji turi ne tik džiaugtis jaunavedžių laime, bet ir iškrėsti jiems netikėtą pokštą, kad gyvenime netrūktų juoko. Dažnai pokštai krečiami pirmąją vestuvių naktį, todėl jaunavedžiai stengiasi niekieno nepastebėti pabėgti iš šventės ir naktį praleisti be jokių siurprizų.

Skaityti daugiau

Italų stereotipai apie vokiečius ir atvirkščiai

Neseniai teko skaityti vieną  blogą, kurio autorius yra italas. Daug laiko praleidęs Italijoje, nusprendė išbandyti savo laimę svetu ir išvažiavo į Vokietiją. Vokietija yra visiškas kontrastas Italijai, tad nenuostabu, kad blogo autorius susidūrė su stereotipais. Pasirodo, vokiečiai yra sukūrę keletą stereotipų apie italus, kuriuos atvykėliui iš Italijos buvo ganėtinai sunku sugriauti.

Kokie stereotipai vyrauja Vokietijoje apie italus?

  • Italai nuolatos žiūri futbolą ir mėgsta jį žaisti.
  • Politikoje italai elgiasi kaip klounai.
  • Italai labai garsiai juokiasi ir daug kalba.
  • Italų vynas yra vienas iš geriausių.
  • Italai kiekvieną dieną valgo pasta ir galvoja, kad nieko negali būti skaniau.
  • Italai ir italės puikiai rengiasi ir išmano naujausias mados tendencijas.
  • Italai nekalba angliškai.
  • Italai vyrai yra mažo ūgio.
  • Italai vyrai yra romantikai.
  • Italai yra korumpuoti.
  • Italai vyrai yra „mamyčių sūneliai“. Ne veltui egzistuoja pasakymas, kad jeigu išteki už italo, tai išteki už jo mamos.
  • Italai visada vėluoja.
  • Italų dažniausiai naudojami žodžiai yra „vaffanculo“ (atstok) ir „mammia mia“.
  • Italams negalioja kelių eismo taisyklės.
  • Visi italai priklauso mafijai.
  • Italai nevertina savo šalies kultūros palikimo.
  • Italai yra neorganizuoti ir nemoka laikytis susitarimų.

 

Štai kokie stereotipai vyrauja Vokietijoje apie italus. Kai kuriuos dalykus galime patvirtinti, kai kuriuos paneigti, bet ir Lietuvoje, net ir tas, kuris nebuvo Italijoje, puikiai žino, kad pastarieji nėra linkę skubėti,  mėgsta triukšmingą aplinką, skanų maistą ir lepina moteris komplimentais. O kas dar nėra girdėjęs apie Sicilijos mafiją, apie kurią gandai sklando visame pasaulyje! Tad mūsų vertinimu, daugelis šių stereotipų galioja ir kitose šalyse.:)

 

Kas įdomiausia, kad italai taip pat turi savų stereotipų apie Vokietiją, kuriuos blogo autorius taip pat surašė. Pažiūrėkime, ar mūsų nuomonė apie vokiečius sutampa su italų nuomone?

 

Kokie stereotipai vyrauja Italijoje apie vokiečius?

  • Vokiečiai griežtai laikosi taisyklių savoje šalyje, bet taisyklės užsienyje jiems negalioja.
  • Vokiečiai visą savo gyvenimą mokosi.
  • Vokiečiai šviesiaplaukiai ir mėlynakiai.
  • Vokiečiai labai punktualūs.
  • Vokiečiai pikti, mažai besišypsantys ir mėgstantys ironiją.
  • Vokiečiai siaubingai rengiasi.
  • Vokiečiai griežti, šiurkštūs ir neturi nė lašelio romantikos.
  • Vokiečiai prasti kulinarai.
  • Vokiečiai kritikuoja pietiečių laisvą požiūrį į gyvenimą, bet giliai širdyse jais žavisi.
  • Vokiečiai alų mėgsta labiau negu merginas ir automobilius.
  • Vokiečiai mėgsta gamtą, muziejus ir poilsį su „viskas įskaičiuota“.

 

Tikriausiai visiems žinoma, kad vokiečiai garsėja punktualumu, mėgsta daug keliauti ir žino daugiau alaus rūšių negu bet kuris norsJ O ar kiti stereotipai tikrai atitinka vokiečių tautą, tai dar didelis klaustukasJ

 

Italy-vs-Germany

Skaityti daugiau

KAIP IŠMOKTI UŽSIENIO KALBĄ? (IV dalis)

Taigi tęsiami pokalbį apie mūsų galvose slypinčias ir mums įsiminti ir išmokti trukdančias problemas.

Problema Nr. 2. Neužauginsi gėlės per dieną.

Ir svorio dvidešimties kilogramų nenumesi per dvi dienas. O nuėjęs pirmą dieną į treniruočių salę nepradėsi iš karto kilnoti po penkiasdešimt kilogramų viena ranka. Tiesiog yra dalykų, kurie per naktį nepadaromi, nes… na tiesiog nepadaromi ir tiek. Sutinkat? Taip ir su užsienio kalba. Na neišmoksi laisvai ir be klaidų kalbėti užsienio kalba nei per dvi savaites nei per mėnesį. Nei per du. Ypač jei, kaip dažniausiai ir būna, anksčiau nieko bendro su ta kalba neturėjote. (Nepainiokite su kalbos tobulinimu. Kalbame apie atvejus kuomet mokomasi nuo pradžių, arba beveik nuo pradžių). Kuomet ši problema susijungia kartu su pirma problema, gauname žiaurų savęs kankinimą. Maža to, kad mes įsitikinę, jog anglų, vokiečių ar kokia kita užsienio kalba sunki ir nemaloni, mes stengiamės ją į savo smegenis sugrūsti kuo greičiau ir kuo didesniais kiekiais. Na kokia sveiko žmogaus pasąmonė tai atlaikytų?

Neperseniausiai klausiau žymaus lektoriaus paskaitą apie laiko planavimą. Lektorius gavo klausimą – ką daryti, jei vadovaujuos visais jūsų patarimais, bet vistiek nesugebu atlikti visų darbo kalendoriuje surašytų darbų? Atsakymo paprastumas mane nustebino, kaip tikriausiai ir visus kitus. O skambėjo jis taip – liaukitės į savo darbo kalendorių rašyti tiek daug darbų. Ir viskas. Kai kurie dalykai tiesiog nepadaromi. Atmintis turi būti lavinama nuosekliai ir nuolatos. Jokios stebuklingos metodikos nepadės, jei jūsų tikslas bus save kankinti. Taigi, kai manęs klausia ką daryti, jei išbandžius visokias naujausias, geriausias, brangiausias ir visokias –iausias metodikas vistiek nepavyksta išmokti tūkstančio žodžių per parą, aš paprastai atsakau – o gal išbraukim iš to sąrašo, na tarkim kokius devynis šimtus devyniasdešimt žodžių. ATMINTIS TURI BŪTI LAVINAMA NUOSEKLIAI. Dieną iš dienos. Pasitelkiant įvairius atminties lavinimo metodus, apie kuriuos kalbėsime sekančiuose straipsniuose. Negalite tiesiog imti ir įsiminti didžiulio informacijos srauto per dieną, jei prieš tai dešimt metų nieko nesimokėte. Atmintis lavėja gana greitai, bet tam vistiek REIKIA LAIKO. Susitaikykit su tuo. Ir atsipalaiduokit.

Žinoma idealiausia, kuomet užsienio kalbos mokymuisi galite skirti metus, o dar geriau dvejus. Bet jei jau taip nutiko, kad turite mėnesį ar du – vis tiek nestresuokite. Atsipalaiduokite. Prisiminkite, nemalonius dalykus, bei perteklinius informacijos srautus organizmas kartu su jūsų pasąmone tiesiog atmetinėja norėdamas jus apsaugoti nuo streso. Nusiteikite, kad išmoksite tiek kiek galite, tokiu tempu kokiu galite, ir, kad visas procesas, nesvarbu kiek jis tetruktų, jums yra malonus.

Parengė Viktorija Gercmanienė

©mokslonamai.lt

Skaityti daugiau

KAIP IŠMOKTI UŽSIENIO KALBĄ? (III dalis)

Taigi, visos problemos glūdi pasislėpusios mūsų galvose. Tikrai taip. Mūsiškėse. Ne bendramokslių, mokytojo, žmonos, vyro, kaimyno, vadovėlio autoriaus, bet mūsų pačių. Tą suvokti tiek pat svarbu kiek ir sunku. Svarbu, nes tik tai suvokę galėsime jas pašalinti. Juk ir alkoholikas gali pasveikti tik tuomet, kai pripažįsta, kad geria. Sunku, nes daugeliui žmonių sunku pripažinti, kad jie patys atsakingi už savo gyvenimą, paprasčiau, kuomet gali apkaltinti ką nors kitą. Pavyzdžiui kaimyną. Arba dėstytoją.

Taigi problema Nr. 1.

Norvegų kalba labai sunki. Šį punktą taip pavadinau todėl, kad dėstau norvegų kalbą. Jei jūs mokotės kitos kalbos, tarkim rusų, ispanų ar gal švedų, problemos esmė nuo to nesikeičia. Anglų, vokiečių, kinų ar dar kokią nors. Nesvarbu. Kiekvieną kartą susirinkus naujai grupei pradedančiųjų, paklausiu – gerbiamieji, ką žinote apie norvegų kalbą? Ir kiekvieną kartą tas pats šokiruojantis atsakymas – nieko. Išskyrus tai, kad norvegų kalba labai sunki. Taaaaip. Na kaip galima su tokia nuostata pradėti mokytis? Tiesa ta, kad norvegų kalba turi vieną lengviausių struktūrų. Nėra linksnių, visiškai nėra veiksmažodžių asmenavimo, laikų nedaug. Žodžiai panašūs į anglų ir vokiečių kalbų žodžius, o vieną iš šių kalbų paprastai suaugęs šiuolaikinis žmogus jau moka. Paradoksas, bet ispanų kalba, kurią absoliuti dauguma laiko labai lengva – turi vien veiksmažodžių tris skirtingas asmenuotes, nesuskaičiuojamą daugybę išimčių, o galūnės gali būti kabinamos ant kitų galūnių. Ir ispanų kalba, matote, lengva. O norvegų sunki.

Taigi, įteigę savo pasąmonei, kad kalba, kurią mes mokysimės yra be galo sunki, mes pradedame prievartauti save. Stengiamės greitai (o norvegų kalbą visiems, kaip taisyklė, reikia išmokti labai greitai) per prievartą, sukišti į save tai, kas mums yra labai sunku ir nemalonu. Kitaip tariant, iš esmės skriaudžiam patys save. Organizmas pradeda gintis ir jame prasideda atmetimo reakcijos. Mes savo pasąmonę jau nuteikėme, kad kalba, kurią mokysimės yra labai sunki ir nemaloni, ir tikimės, kad jinai su malonumu priims didžiulį srautą informacijos bei leis mums laisvai juo disponuoti.

Viena pagrindinių pasąmonės funkcijų yra saugoti mus nuo nemalonių prisiminimų bei įvairių neigiamų išgyvenimų. Jinai ir stengiasi, dirba savo darbą. Saugo mus nuo jums sunkios ir nemalonios informacijos – kitaip tariant, atmetinėja tai, ką taip stengiamės atsiminti. O mes stebimės – kaip čia yra, kad niekas galvoj neužsibūna?

Ką daryti? Visų pirma tinkamai nusiteikti ir pakartoti sau bent keletą kartų – norvegų kalba labai lengva, nuostabi, daininga ir be galo graži. Jaučiu didžiulį malonumą ją mokydamasis. Ir tuo patikėti.

Parengė Viktorija G.

© mokslonamai.lt

Skaityti daugiau

Kaip pasakyti 24 kalbomis „Tu man patinki“?

Rugsėjo 26 d. – Europos kalbų diena. Šią dieną renginiai vyksta ne tik 47 Europos šalyse, bet ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje ir net Prancūzijos Polinezijoje.

Minėdami šią dieną, kviečiame išmokti pasakyti „Tu man patinki“ 24 kalbomis.

Airių kalba – Is maith liom thú

Anglų kalba – I like you

Bulgarų kalba – Харесвам те

Čekų kalba – Líbíš se mi

Danų kalba – Jeg kan godt lide dig

Estų kalba – Sa meeldid mulle

Graikų kalba – Μου αρέσεις

Ispanų kalba – Me gustas

Italų kalba – Mi piaci

Kroatų kalba – Sviđaš mi se

Latvių kalba – Tu man patīc

Lenkų kalba – Podobasz mi się

Lietuvių kalba – Tu man patinki

Maltiečių kalba – Togħġobni

Olandų kalba – Ik vind jou leuk

Prancūzų kalba – Tu me plais

Portugalų kalba – Gosto de ti

Rumunų kalba – Îmi placi

Slovakų kalba – Páčiš sa mi

Slovėnų kalba – Všeč si mi

Suomių kalba – Tykkään sinusta

Švedų kalba – Jag gillar dig

Vengrų kalba – Tetszel nekem

Vokiečių kalba – Ich mag dich

Skaityti daugiau
1 iš 212

content top