Vynine Vilniuje

Vynine Vilniuje

Pagaliau vynine Vilniuje tapo ne tik savas kampas kampelis į kurį aš dažnai ir taip užsuku, bet ir ta vieta, kurią atžymėjom mano gimtadienio. Woohoo! Mes tai padarėme. Gimtadienis baigėsi, vynine užsidarė, mes dar pratęsėme ant Barbakano, atvažiavo pirmieji troleibusai, kurie Vilniuje kimba į vielas nuo penkių ryto, ir štai aš namie, pusiau šviesiu protu, su glėbiu dovanų. Kurių, beje, nesitikėjau gauti apskritai, nes vynine Vilniuje truputį kainavo, tos visų stalų rezervacijos, ir aš už tai turėjau sumokėti, o visi susimetė, ir tai ir turėjo būti kaip ta puikioji dovana. Kaip ten bebūtų, dabar į smulkmenas nesiliausiu, nes noriu tiesiog apibūdinti trumpai, koks tai puikus gimtadienis Vilniuje buvo.

Kodėl vyninine

Daug kas jau prieš prasidedant klausinėjo, kodėl būtent vynine Vilniuje Savas kampas, kodėl ne kažkas kita. Juolab, vasara, visi važiuoja į gamtą, pas uodus prie jūros ir t.t. Tai ir atsakiau: tegul važiuoja, o man patinka vynine, man patinka miestas, patinka, kad jame vasarą mažiau žmonių, ir mes švęsim čia, nes tai mano gimtadienis. Paskui, žinoma, gražiai paaiškinau, kad tai vynine Vilniuje, kurioje aš beveik visada apsilankau svarbių progų metu, suplanuotai ar spontaniškai. Juokinga, nes net joje susipažinome per kitą gimtadienį (ne mano) su Dovydu, su kuriuo draugaujam jau du metus, ir kuris praėjusį vakarą, patikėkit manim, kaip gražiai sugiedojo man „Su gimimo diena“. Aš net pati nežinojau, kad jis turi tokį operinį sugebėjimą. Na bet, sakoma, gyveni ir mokaisi. Pritariu.

Man labai patinka vynas. Kažkada buvo mano mėgiama vynine Vilniuje prie Baltojo tilto, paskui ėmiau lankytis čia, nes tiesiog arčiau namų. Nusileidžiu nuo savo Naugarduko kalno, ir štai aš jau čia. Puikus jausmas iškart atsidurti puotoje. Apskritai, vyną pamėgau nuo tada, kai pirmą kartą nukeliavau į Gruziją, apsilankiau Imereti regione ir kitose puikiose vietose. Taip pat grįžusi ėmiau iškart žiūrėti, kokia vynine Vilniuje man gali pasiūlyti, ko noriu. Labai norėjau ir Gruziniško vyno, ir kitų, kažkokių skirtingų skonių. Juk vynines Vilniuje yra tikrai net ne kelios, manau, jų daugiau negu dešimt. O tai gerai. Nes alaus gerbėja jau turbūt niekada daugiau nebūsiu. Vynas dabar yra tai, kas mane sušildo, nudžiugina ir leidžia pajusti nuostabaus skonio malonumą.

Yra net kelios vynines Vilniuje senamiestyje. Vien eidamas Vokiečių gatve nuo pradžios iki galo šį tą gali surasti. Man patikdavo kažkada toks maršrutas, kai per vakarą pakeisdavau daug vietų, ir vynines Vilniuje „Franki“ irgi neaplenkdavau, užsukdavau ir į „Savą kampą“, kuriame švenčiau gimtadienį, o taip pat ir į „Bohemą“, ir visas tas kitas vietas, kurios nuolat keičia pavadinimą. Man smagu žinoti, kad „Franki“ vynine, kaip ir „Savas kampas“, nekeičia taip greitai pavadinimų. Kartais labai erzina: tariesi su žmogumi, prie kokios vynines Vilniuje, centre, susitiksi, o ši, jau, pasirodo, visai kitaip pavadinta, jau nežinai, kur. Tai paskui aiškini: ten, prieš tą ir tą bažnyčią, kur pardavinėja tokius saldainius ir vaikai riedlentėm važinėja…

Man geriausia vynine Vilniuje yra „Savas kampas“. Anksčiau, kai gerdavau alų, eidavau į „Alaus namus“. Tiek ten, tiek ten, labai skiriasi interjeras. Nes aludėje tokia tvartelio atmosfera, o jauki vynine Vilniuje visai kitaip nuteikia. Be to, gera vynine Vilniuje taip pat kuria ir romantišką, malonią atmosferą.

Komentarai neleidžiami.