Senoji skandinavų kalba (Old Norse) gali būti vadinama „vikingų kalba“. Pačioje senojoje skandinavų kalboje egzistuojantis žodis víkingr, randamas ir kitose kalbose, pavyzdžiui senojoje anglų (Old English) wicing, kur jis nurodo į jūromis plaukiojančius plėšikus, apgulusius jų krantus, yra pagrindas dabartinėms žodžio konotacijoms. Nuo 8 a. po Kr. pradžios didelė dalis vakarų Europos kentėjo nuo periodiškai pasikartojančių šių šiauriečių plėšikų puldinėjimų. Tai, jog jie išniekindavo tokias šventas vietas, kaip krikščionių vienuolynai, suformavo nuomonę, jog vikingai yra nuožmūs, įstatymui nepaklūstantys laukiniai.

Tačiau tuo pasakojimas nesibaigia. Nors šiauriečiai, kurie dalyvavo puolimuose ir buvo žiaurūs kariai, plėšikaujantys iš, dažniausiai, apsiginti negalinčių žmonių, jie nesuformavo visos senąja skandinavų kalba šnekančios kultūros. Ne kiekvienas šios kalbos vartotojas buvo vadinamas víkingr. Dažnai šis terminas buvo naudojamas turint omeny laisvąjį verslininką, o ne nuožmų piratą. Archeologiniai tyrimai rodo, jog ta dalis skandinavų, kurie nedalyvavo plėšikiškuose reiduose kituose kraštuose, buvo gana sėslūs žmonės, užsiimantys prekyba ir mainais. Manoma, jog noras surasti naujus prekybos ir mainų kelius paskatino skandinavus įsibrauti į rytų Europą. Tai padėjo pamatus vystytis kultūroms, paminėtoms seniausiuose rusiškuose dokumentuose. Skandinavai klestėjo, gyvendami šalia mainų kelių. Ypač turtingi buvo Gotlando gyventojai. Gotlando gyventojai ir patys saugojosi nuo piratų puldinėjimų. Tai galima spręsti iš jų lobių, kuriuos archeologai rado sąmoningai užkastus prie medžių šaknų arba šalia didelių akmenų.

Žinoma, svarbiausia detalės dalis, reikalinga sudėlioti skandinavų kultūrą į vieną didelį paveikslą, yra literatūra, parašyta senąja skandinavų kalba. Skandinavų literatūra didelės apimties, sagos dažniausiai pasakoja apie drąsų vikingą ir jo žygdarbius. Jos pastato ant pjedestalo vyriškas vertybes, liaupsina ginkluotas kovas ir giria neapgalvotą ir chuliganišką elgesį. Tiesa, dauguma šių sagų parašytos praėjus geram šimtmečiui po to, kai vikingų puldinėjimai nustojo būti pagrindiniu rūpesčiu kitiems Europos gyventojams. Nors daugelio sagų rašymo stilius yra sausas, reikia turėti omeny, jog jos buvo rašomos aukštuomenei, kuri dažniausiai yra susirūpinusi politinėmis intrigomis ir literatūriniais hobiams, o ne plėšikavimu. Nėra aišku, kiek herojiškų veiksmų sagose gali būti priskirtų tikriems istoriniams faktams, o kiek — autorių polinkiui viską idealizuoti. Kitaip yra su poezija – jos randama rašytos ir vikingų reidų periodu. Galima spėti, jog sagos dažnai vaizduoja žymius karžygius vienu metu su žymiais poetais. Tiesą pasakius, skandinavų poezija yra techniškai ir metaforiškai sudėtingesnė nei ta, kuri sukurta tuo pačiu laikmečiu kitose Europos vietose.

Lingvistinė geneologija

Lingvistinė senosios skandinavų kalbos geneologija prasideda indoeuropiečių prokalbės paplitimu. Schematiškai galime įsivaizduoti, jog bendruomenė, kuri vėliau pradėjo kalbėti germanų kalba, buvo žmonės, šnekantys tam tikru indoeuropiečių prokalbės dialektu.  Kai jų kalbinė bendruomenė pradėjo pakankamai skirtis nuo kitų indoeuropiečių prokalbės vartotojų, jų dialektas pradėjo savarankiškai vystytis į naują kalbą, kurią mes žinome, kaip paprastąją germanų (Common Germanic) arba germanų prokalbę (Proto-Germanic). Toks pat procesas tol kartojosi, kol atskiros grupės germanų prokalbės vartotojų atsiskyrė viena nuo kitos migracijos periodu. Prasidedant pokrikščioniškajai epochai, germanų prokalbė skilo į tris dialektus: rytų, vakarų ir šiaurės germanų. Iš vakarų germanų dialekto išsivystė senoji anglų, senoji fryzų, senoji vokiečių aukštaičių ir senoji saksų kalbos. Iš šiaurės germanų išsivystė skandinavų kalbos, tarp jų ir seniausius rašytinius šaltinius turinti senoji skandinavų kalba. Iš rytų germanų dialekto išliko rašytiniai šaltiniai tik gotų kalba, kuri neturi jokių palikuonių ir yra laikoma mirusia.

Šitoks trišalis pasidalijimas per daug supaprastina situaciją. Manoma, jog egzistavo susiliejimai tarp skirtingų dialektų atšakų, todėl sunku nustatyti ankstyviausią pasiskirstymą ir vėliau vykusį atsiskyrimą. Pavyzdžiui, senoji skandinavų ir gotų kalbos rodo bendrą inovaciją tarp germanų kalbų. Jose vidurinėje žodžio pozicijoje esantys „jj“ ir „ww“ suskardėja. Gotų kalboje jie tampa „ddj“ ir „ggw“, o senojoje skandinavų – „ggj“ ir „ggw“. Taip pat, abi kalbos išsaugojo –t, kaip žymiklį tiesioginės nuosakos būtojo laiko vienaskaitos antrajam asmeniui. Tai gali reikšti artimą giminystės ryšį tarp rytų ir šiaurės germanų atšakų.

Kita vertus, senoji skandinavų kalba turi panašumų ir su vakarų germanų kalbomis. Senojoje skandinavų ir vakarų germanų kalbose abi -dōm ir -skapi yra naudojamos, kaip galūnės abstraktiems daiktavardžiams kurti, o gotų kalboje šios morfemos naudojamos šaknyje. Taip pat, senoji skandinavų ir vakarų germanų kalbos rodo umliauto (kalbos garsų pakitimas, kai balsis ištariamas panašiai į šalia esantį balsį arba pusbalsį) paplitimą, kurio nėra gotų kalboje. Gotų kalboje pradžioje esantis fl- keičiasi į þl-, ko nėra nei šiaurės, nei vakarų germanų kalbose, o dvigubi veiksmažodžiai, nors ir pakankamai naudojami gotų, tačiau beveik visiškai atskirti senojoje skandinavų ir vakarų germanų kalbose.

Taigi, paprastas geneologinio medžio modelis, sukurtas remiantis manomu lingvistiniu išsiskaidymu yra silpna ir kartais klaidinanti germanų kalbų apžvalga. Gali būti, jog artimi ryšiai tarp kalbinių bendruomenių išgyveno migracijos periodus, o santykinis literatūrinių tradicijų vienodumas slepia painesnį bendros kalbos tinklą.

Kilmė ir geografinė padėtis

Naujausi tyrinėjimai kildina germanų prokalbės vartotojus iš regiono, kuriame dabar yra Danija ir pietinė Švedija. Nors archeologiniai tyrinėjimai rodo, jog ta teritorija buvo apgyvendinta dar 10 tūkstančių metų prieš Kristų, germanų pasirodymas dažniausiai siejamas su „Karo kirvio kultūra“. Tai žmonės, kurie užgrobė šį regioną maždaug trečiame tūkstantmetyje prieš Kr. Atrodo, jog žmonės, galėję kalbėti šiaurės germanų kalba, anksčiausioje germanų tautų migravimo fazėje nenukeliavo nuo šios teritorijos toli. Egzistuoja bendras sutarimas, jog skandinaviškai šnekančiųjų lokusas kūrėsi maždaug toje pačioje teritorijoje prieš pat jiems įžengiant į platesnį Europos istorijos etapą.

Negalima teigti, jog šiaurės germanų tautos buvo visiškai sėslios. Nėra aišku kokia buvo kontakto tarp trijų pagrindinių germanų atšakų prigimtis šiame regione, tačiau matyti iš diskusijos apie jų geneologiją, jog nors germanų prokalbė ir pasidalijo į tris dalis, kalbiniai savitarpio santykiai tarp jų neišnyko. Jei šie santykiai atspindi artimą ryšį, tuomet germanų tautų judėjimas šioje teritorijoje nuolat keitėsi, o sėslus gyvenimas labiau buvo išimtis nei norma.

Apgyvendintų teritorijų klausimas tampa šiek tiek lengvesnis po to, kai senosios skandinavų kalbos vartotojai pradeda migruoti iš dabartinės Danijos ir Švedijos teritorijos, nes jų žygiai yra paminėti rašytiniuose šaltiniuose jų pačių arba žmonių iš kitų Europos vietų. Kai kurie iš migruojančiųjų keliavo tolyn į šiaurę, dabartinę Norvegiją, kiti į vakarus Orknio ir Šetlando salų link, treti pasiekė šiaurinį Prancūzijos krantą. Tiems, kurie keliavo iki salų, nebuvo sunku pasiekti Islandiją, vėliau ir Grenlandiją bei Šiaurės Ameriką. Šis ilgas migracijos periodas padarė ilgalaikį poveikį šiauriniam Anglijos regionui. Kelionės į skirtingą pusę nuvedė skandinavus palei rytų Europos upes į vakarų Rusiją ir netgi Bizantijos imperiją.

Verta paminėti, jog senoji skandinavų kalba yra terminas, kuris nenaudojamas kalbant apie vieną kalbą, tačiau yra platus vienas į kitą panašių dialektų rinkinys. Senoji skandinavų kalba yra apibendrinamasis terminas, kuris savyje talpina senąją islanų, senąją norvegų, senąją švedų, senąją danų ir senąją gotlandų, nors kartais šis terminas naudojamas, kaip sinonimas senajai islandų, nes didžioji dauguma rašytinių šaltinių yra būtent iš šio regiono.

Rašytiniai šaltiniai

Seniausi skandinavų rašytiniai šaltiniai yra runų užrašai. Jų rasta net iš 2 a. pr. Kr. laikotarpio. Didžioji jų dalis yra užrašai ant akmens arba ant asmeninių daiktų – segių arba kardų. Daugiausiai tokių užrašų buvo rasta Danijoje ir Švedijoje. Užrašai parašyti dialektu, kuris yra senesnis nei senoji skandinavų kalba.

Didžioji dalis dokumentų senąja skandinavų kalba atėję iš Islandijos. Iš šių literatūrinių paminklų, edų poezija yra seniausia. Daugiausiai jos išsaugota viename rankraštyje, kuriame parašytos kelios poemos. Pagrindinės poemų temos yra dievai ir mitologinės ištakos arba herojai iš senesnių laikų.

Kitas svarbus senosios skandinavų kalbos literatūros žanras yra skaldų poezija. Ji yra apgalvotai sudėta poezijos forma, turinti gilias tradicijas. Manoma, jog ji buvusi liaupsinimo poezija, siekusi išaukštinti vertybes ir apdainuoti žymius karalių ir kitų globėjų žygius. Daug knygų rašo, jog skaldų poemos buvo sukurtos ekspromtu. Tai daro įspūdį, turint omeny šio žanro sudėtingumą. Poetinės formos skyrėsi, kiekviena individuali forma buvo griežtai sudėta. Tiesioginiai teiginiai buvo vengiami. Vietoj to, žmonės ir daiktai buvo minimi naudojant įmantrias perifrazes, žinomas, kaip „kennings“. Toks painus buvo šis stilius ir tokią seną tradiciją jis turėjo, jog Snorri Sturluson sukūrė darbą, dedikuotą šiam dalykui. Jo „Edų proza“ yra istorijų kolekcija, kuriose pasakojama apie mitus dažnai minimus skaldų poezijoje. Taip pat jo darbe jis kalba apie mechaniškąją skaldų poezijos pusę, pateikdamas įvairaus stiliaus metro pavyzdžių.

Istoriniais tyrimais užsiėmė ir islandų literatūros talentai. Vienas tokių buvo Ari Þorgilsson, kuris sudarė gyvenviečių įsikūrinimo istoriją Islandijoje. Originali versija jo knygos Íslendigabók (Islandų knyga) yra dingusi, tačiau trumpesnė versija, sukurta kiek vėliau, yra išlikusi iki dabar.

Didelė dalis islandų literatūros yra sagos. Saga yra prozos kūrinys, parašytas vieno rašytojo ir skirtas skaityti savo malonumui. Didžioji dalis sagų sukasi aplink kokį nors istorinį žmogų ar žmonių grupę. Jų tikslas yra istoriškai tiksliai aprašyti įvykius. Tačiau tai tik labai bendra struktūra, kurią naudojant buvo kuriamas įmantrus ir išpuoselėtas pasakojimo menas. Sagos pasakoja istorijas apie Norvegijos karalius, pirmuosius gyventojus Islandijoje, Snorri’o šeimą ir apie legendinius personažus. Tipinės sagų temos yra nesutarimai tarp šeimų ir keršto žygiai.

www.mokslonamai.lt

Skelbimai internetu

Tikriausiai nesunku atspėti, jog jeigu ne šiuolaikiniai skelbimai internetu, daugeliui žmonių, kuriems netikėtai prireikia įvairaus pobūdžio pagalbos, pavyzdžiui, įsigyti tam tikrą, jokiame prekybos taške nerandamą paslaugą, tektų susidurti su iš tiesų nemažais bei, žinoma, niekieno nepageidaujamais nemalonumais. Juk būtent skelbimai internetu paprastai padeda labai greitai išsiaiškinti, kokiu būdu vertėtų užsakyti, priklausomai nuo poreikių, patyrusių pagalbininko patarimą ar netgi tam tikrą daiktą, kurio įsigyjimas įprastu būdu, parduotuvėje, konkrečiam piliečiui taptų paprasčiausiai kiek neįmanomas. Apskritai, juk šiais laikais pakankamai dažnai būna visiems siūlomi ir nemokami skelbimai, kas yra be galo naudinga beveik kiekvienam – juk virtualiame tinkle, žmonės, turintys pačių įvairiausių norų, paprastai vykdo gana intensyvią paiešką. Juo labiau, kad neretai tik internetu pavyksta susirasti būtent tokį pasiūlymą, kuris visiškai pilnai atitiktų ieškančiojo asmeninius poreikius. Ir šis faktas dažniausiai džiugina beveik kiekvieną besidairantį, kokie skelbimai jam būtų itin naudingi dėl to, kad dabartiniais laikais daugeliui žmonių nėra itin sunku prisijungti prie atitinkamo tinklo ir susirasti būtent tokią informaciją, kuri jam būtų aktuali. Be to, neretai būna surandami tokio tipo skelbimai internete nemokami, kas yra visiems, mėgstantiems taupyti savo santaupas, be galo naudinga.

Kai kurie asmenys, kuriems, pavyzdžiui, būna reikalingi skelbimai – darbo, kreipiasi ne tik į tokias internetines svetaines, kuriose būna specializuotai pateikiama atitinkama informacija, bet ir bendruosius portalus, kuriuose toks pranešimas kaip „skelbiu apie vietą įdarbinimui“ nėra išskirtinai retas. Be to, juk čia reguliariai apsilankant tampa įmanoma netgi išsiaiškinti, ar kartais ten pat nebūna įdedami kitokio tipo, tačiau ieškotojui itin aktualūs skelbimai, iš kurių taptų įmanoma netgi išpešti sau nemažos naudos. Ypač paprastai tai galima atlikti internetu dėl to, kad čia, naudojantis specialia paieška, yra tikrai nesunku surasti visus konkrečiu metu pateikiamus variantus ir, žinoma, pageidaujant jais pasinaudoti. Be jokios abejonės, skelbimai Mazeikiuose ar kituose, kiek mažesniuose lietuvos miestuose dažniausiai būna kiek retesni, tačiau tikriausiai niekas negalėtų nesutikti, jog labai trokštant tam tikrų pasiūlymų jų čia įmanoma rasti ne vieną. Juk skelbimai internete yra mėgstami beveik visų siūlytojų, todėl, jei tam tikrame regione nuolat gyvena bent šiek piliečių, įprastais atvejais niekam nereikėtų net abejoti, jog virtualiame tinkle iš šios vietos tikrai turėtų būti surastas keletas ar net daugiau pageidaujamų variantų. Juo labiau, kad bet kokie skelbimai internete nemokamai dažniausiai gali būti patalpinami kiekvieno norinčio asmens, svarbiausia, kad jis pasirinktų būtent tokią svetainę, kuri yra pakankamai populiari tarp žmonių, pageidaujančių kai ką nusipirkti ar tiesiog gauti dovanų. Juk net ir patys tobuliausi skelbimai negalėtų padėti pasiekti pageidaujamo rezultato tuomet, kai jais beveik niekas nesidomi ir, priešingai, tuomet, kai kiekvieną dieną yra paržiūrima informacija, dažniausiai galima neabejoti, jog netrukus jau turėtų būti pasiektas planuojamas tikslas.

Bet kokiu atveju, skelbimai internetu suteikia iš tiesų nemažą galimybę praplėsti savo teikiamas žinias tų žmonių, kuriems jos galėtų būti įdomios, link. Juk, pavyzdžiui, tuomet, kai tam tikras savininkas nusprendžia, jog vienas iš jo dailių dėvėtų baldų yra nereikalingas, kitas, galbūt nepažįstamas asmuo, labai apsidžiaugtų, pastebėjęs virtualiame tinkle ant jo nuotraukos pasirodžiusią iškabą „parduodu“, nemokami skelbimai juk ypač dažnai padeda tokiu būdu ir, žinoma, su nedidelėmis pastangomis papildyti kai kurių asmenų būstą trokštamais daiktais, baldais ar paslaugomis, įsigyjamais už mažesnę, nei įprasta, kainą. Taigi, jeigu ne skelbimai internetu, ne vienam žmogui tikriausiai tektų susitaikyti su tam tikrais nepatogumais, tarkime, jiems nežinant, kur būtų įmanoma įsigyti naminį gyvūnėlį ar tiesiog reikalingą gaminį už iš tiesų prieinamą sumą.

Greitos paskolos – tai pakankamai nemažą populiarumą šiomis dienomis turintis dalykas. Pakankamai nemažai žmonių naudojasi tuo, nes tai yra lengvas ir greitas būdas pasiskolinti pinigų. Vis dėlto, ar naudotis greita paskola iš tiesų apsimoka? Būtent šia tema ir kalbėsime šiandienos straipsnyje.

Greitos paskolos yra tikrai populiarios – daug žmonių  naudojasi jomis. Vis dėlto, pakankamai nemažai žmonių teigia, jog greitos paskolos yra visiškas blogis, nevertas dėmesio. Tačiau, ar taip iš tiesų yra? Tikrai ne. Pirmiausia, tai yra naudinga, nes yra įmanoma paskola internetu – greitos paskolos pastaruoju metu išplito interneto erdvėje, todėl greitos paskolos internetu yra prieinamos jums bet kada ir iš bet kurios vietos.  Taip pat, šie greitieji kreditai, naudojantis pirmą kartą, gali jums nekainuoti absoliučiai nieko, kas yra tiesiog puikus pasiūlymas. Taip pat, įdomu ir tai, jog greitos paskolos nedirbantiems – taip pat reali galimybė. Greitos paskolos dažniausiai yra pakankamai nedidelės, todėl jas išsimokėti dažniausiai gali kiekvienas. Prie to taip pat prisideda ir nelabai griežta greitųjų paskolų politika, kas būtent ir leidžia šias paskolas gauti ir nedirbantiems žmonėms. Verta paminėti ir tai, jog greitųjų paskolų gražinimo periodas gali būti sąlyginai ilgas, kas leis jums iš pasiimtos paskolos išspausti maksimalią įmanomą naudą.

Viską sudėjus, galime tiesiog konstatuoti, jog imti greitasias paskolas iš tiesų apsimoka. Greitos paskolos yra visapusiškai naudingas dalykas, todėl jo nauda atperka bet kokias galimas palūkanas. Vis dėlto, žinant tai, jog greitosios paskolos, imant pirmąjį kartą gali būti nemokamos – jų naudą dar labiau padidėja. Taip, greitosios paskolos (http://www.paskolos.co) neturint jokio konkretaus tikslo tikrai neapsimoka, nes bereikalingas jų ėmimas jum naudos tikrai neatneš, nors veikiausiai žalos taip pat nepadarys. Vis dėlto, jei paskola jums yra iš tiesų reikalinga bei yra galimybė, jog paskola jums atsipirks – tuomet ją imti iš tiesų apsimoka.

Kaip išmokti užsienio kalbą? (V dalis)

Taigi, toliau nagrinėjame problemas, trukdančias išmokti užsibrėžtą užsienio kalbą.

Problema Nr. 3 Siekite tik savos viršūnės.

Šį kartą pradėsime nuo ištraukos „Alisa stebuklų šalyje“. Tikriausiai visi esatę skaitę šią knygą, arba bent jau matę šio kūrinio ekranizaciją. Leiskite jums priminti vieną dialogą tarp Alisos ir katino.

–          O kur aš galėčiau rasti ką nors normalų?

–          Niekur,- atsakė Katinas, – normalių nebūna. Juk visi tokie skirtingi ir nepanašūs. Ir tai, pagal mane yra normalu.

Taigi, visi mes skirtingi. Ir tai yra normalu. Nėra pasaulyje dviejų žmonių, kurie mąstytų visiškai vienodai. Ir aš žinau, gerbiami skaitytojai, kad jūs visi tai tikrai žinote, bet retas kuris tai pilnai suvokiate taip, kad galėtumėte pritaikyti praktikoje. Didžioji dalis žmonių iššvaisto daugybę energijos lygindami save su kitais ir galvodami ką apie juos pagalvos kiti.

Didžiulę meškos paslaugą šioje srityje padaro mokyklos. Mokytojų darbas išties labai svarbus ir atsakingas, bet taip pat sunkus ir varginantis. Bet kokios pastangos individualizuoti mokinius, kuomet turi jų apie du šimtus, labai greitai nublanksta. Mokytojai tikriausiai net nesąmoningai pradeda reikalauti iš mokinių suvienodėti. Tai kaip apsauginis refleksas, padedantis tausoti nervus ir sveikatą. To pasekoje, suaugę stengiamės neišsiskirti iš minios. Kaip tai atsispindi kalbų mokymesi? O tai beje labai aiškiai matoma. Žmonės pradeda kompleksuoti, kad nespėjo įsiminti tiek, kiek buvo išdėstyta per paskaitą, arba, kad neperskaitė sakinio taip taisyklingai, kaip kad tai padarė jo kolega iš kairės, arba neišmoko tiek žodžių, kiek kolega iš dešinės. Paitaiko, kad žmogus meta mokslus, nes jo draugas užsienio kalbą išmoko per pusmetį, o jam akivaizdu, jog reikės dar pusmečio. Kitaip tariant bandome pasiekti ne savo, bet savo kolegos, draugo ar net mokymosi programos viršūnę.

Koks pirmas požymis, kad siekiame nebe savo viršūnės? Ogi kuomet prastai jaučiamės jog neįsiminėme tiek, kiek kolega. Arba neišmokom kalbos taip greit, kaip kažkuris iš mūsų draugų, arba neišmokom šimtu procentu visko, kas buvo numatyta mokymo programoje.

Išmokite siekti savo viršūnės. Nusistatykite kur yra jūsų viršūnė ir jos siekite. Jei jūsų viršūnė yra penki žodžiai per dieną – puiku. Vadinasi išmokote penkis – pasiekėte savo viršūnę šimtu procentų. Jei išmokote tris – šešiasdešimčia procentų. Ir visai nesvarbu, kad jūsų kolega išmoko penkiolika, ar, kad dėstytojas padiktavo dvidešimt naujų žodžių per paskaitą. Tai kitų žmonių viršūnės – tegul jie jų ir siekia. O jūs turite savo. Po kurio laiko, kai atmintis išlavės, galėsite ir jūs savo viršūnę kilstelti.

Pasibaigus kursams, arba viduryje kurso, ar tiesiog kada jums patinka, atsisėskite ir apmastykite, ar padarėte viską ką suplanavote. Skyrėte laiko kasdien bent po pusvalandį, lankėte paskaitas, netgi pasiklausėte ar atlikote keletą papildomų pratimų – vadinasi pasiekėte savo viršūnę šimtu procentų. Išmokote tiek, kiek galėjote išmokti. Tiek kiek leidžia asmeninės jūsų atminties savybės. Šiek tiek patingėjote, nedarėte namų darbų, neskyrėte laiko mokslams, tik lankėte paskaitas – na, galbūt pasiekėte keturiasdešimt – penkiasdešimt procentų savo viršūnės. Pasižadėkite sau kitą kartą pasiekti tarkim bent septyniasdešimt procentų. Ataskaitas duodate tik sau. Ir konkuruojate tik su savimi. Ir siekite tik savo viršūnės. Tokiu tempu kokiu jums tinka ir patinka, ir kokiu jūsų organizmas geba mokytis nesukeldamas sau bereikalingo streso. O visų kitų viršūnės jų asmeninis reikalas. Labai tikėtina, kad kurioj nors srity jūsų viršūnė yra aukštesnė už visų jūsų bendramokslių viršūnes kartu sudėjus.

Kokia šio ilgo straipsnio esmė? Ogi ta, kad negalime būti idealūs visur ir visada. Viršūnės skiriasi. Visi turime savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Galbūt jūs puikiai vairuojate, piešiate, šokate, gaminate maistą, viską išmanote apie futbolą ir krepšinį, o užsienio kalbos sekasi šiek tiek prasčiau. Na ir kas. Pagalvokite, kad jūsų mokytoja galbūt nemoka vairuoti, kolega iš dešinės nežino, kiek žaidėjų krepšinio komandoj, o kolega iš kairės niekada pats neišsikeptų kiaušinienės. Ar jie dėl to verkia naktimis? Aišku ne. Tai ko jūs nervinatės? Nusistatykite savo viršūnę arba kelias ir siekite jų pamažu, be streso. O idealią kalbą (kuri beje realybėje nelabai ir egzistuoja) palikite lingvistams. Tegu jie ten knibinėjasi tarp tų kohezijų ir koherencijų. Ar jums tų keiksmažodžių reikia?

Parengė Viktorija Gercmanienė

©mokslonamai.lt

Artėja tas laikotarpis, kai pasibaigus vėlinių rimčiai prasideda kalėdinis šurmulys. Su šiuo šventinio pasiruošimo ritmu stengiasi neatsilikti ne tik pardavėjai, bet ir įvairiausių paslaugų teikėjai. Kadangi gyvenimo realijos Lietuvoje yra liūdnos, neretam gyventojui pritrūksta kelių šimtų litų išlaidoms. Tuomet griebiamasi išeičių paieškos ir tai būna kreditas internetu. Vartotojai jau susipažino su šiuo skolinimo būdu ir aktyviai juo naudojasi, juolab, pasiskolinti trumpam periodui tapo norma ir visiškai suprantama.

Šiais metais kalėdinis maratonas pradedamas kiek anksčiau, nes tarp prekybininkų atsirado naujas žaidėjas iš šiaurės. Ar jis bus didelė kliūtis jau veikiančioms parduotuvėms atsakyti dar sunku. Tenka pastebėti, kad šalies gyventojai yra linkę skolintis ne tik būtiniausioms išlaidoms, tačiau vartojimo kreditas imamas ir ne pirmojo būtinumo prekėms įsigyti. Skirtingus skolinimosi įproičius ugdo socialinė padėtis, patirtis, patarimai, požiūris, todėl ne isi yra linkę išlaidauti svetimais pinigais. Tuo labiau, kad pradelsus mokėti, greitas kreditas gali pabrangti kelis kartus. Kaip to išvengti? Visų pirma – atsakomybė ir skaičiavimas. Neatlikus namų darbų, greitasis kreditas gali apkarsti. Prieš teikiant paraišką reikia įvertinti esamą finansinę padėtį. Šį vertinimą turi atlikti ne tik kreditorius, bet ir pats klientas. Nors yra įprasta visą atsakomybę už kredito suteikimą krauti ant skolintojo pečių, tačiau išaugusias išlaidas privalo apmokėti klientas. Antras žingsinis, lemiantis sėkmingą kredito grąžinimą, yra susipažinimas su sutarties sąlygomis. Jeigu pastebima, kad sutartis neatitinka keliamų reikalavimų, vertėtų nebijoti aptarti sutarties sąlygų su skolintoju. Parengus abiems pusėms palankias sąlygas, įsipareigojimų apmokėjimas taps sklandesnis.

Nevertėtų baimintis prisiimti įsipareigojimus, jeigu tai yra reikalinga ir viskas apskaičiuota. Nors greitas kreditas yra sąlyginai brangi paslauga, ja reiktų naudotis tik esant būtinybei. Šventinė prekyba ir viliojantys išpardavimai neturėtų tapti pagrindine priežastimi skolintis kreditą, žinant, kad norimos įsigyti prekės nėra būtinos kliento buičiai. Planuojama, kad šių metų prekybinis bumas bus didžiausias po krizės laikotarpio. Tam rengiasi ne tik vartotojai, bet ir prekybininkai. Jaučiamas prekybos suaktyvėjimas ženklina lūžio tašką, kai vartojimas šalyje atsigauna, todėl skolinimasis taip pat tampa vis labiau aktualesnis vartotojų rinkai.