Apklausa – ar po gimdymo jus vargino šlapimo nelaikymas?
Šlapimo nelaikymas po gimdymo
Mokslininkai nesutaria – ar šlapimo nelaikymas po gimdymo vargina bent pusę moterų, kurios nuo šios problemos kentėjo nėštumo metu, ar tai simptomas, pasitaikantis kur kas dažniau. Klausiame pas ginekologę apsilankančių moterų, kurios jau turi vaikų. Ar jus vargino šlapimo nelaikymas po gimdymo?
Asta iš Mažeikių:
Ne, nevargino. Niekada ir neturėjau jokių šlapimo problemų, ir man iki dabar keista, kad jų turi kitos moterys. Gal tai kažkaip susiję su paveldėjimu ir su genais? Štai mano giminėje yra motina, sesuo, senelė – nė vienai nėra buvę, kad išsivystytų kažkoks skysčių nelaikymas nėštumo metu ar po jo. Tiesa sakant, mes apskritai visą šį keistą periodą išgyvename itin lengvai, lyginant su kitų moterų patirtimi. Aš, pavyzdžiui, vos tiktai viskas baigėsi, iškart po gimdymo jaučiausi žvali ir laiminga, kad pagaliau susilaukiau sveikos dukros. Kurios, jeigu tai tikrai susiję su paveldimumu, greičiausiai niekada nevargins joks šlapimo nelaikymas po gimdymo.
Dovilė iš Naujųjų Panerių:
Būtų liūdna, jei nebūtų juokinga, bet sakyčiau, kad tai ne šlapimo prabėgimas buvo, o tiesiog fontanai. Taip, turėjau šią bėdą itin ryškią – klausiau savęs, klausiau Dievo, už ką man taip? Niekas negalėjo padėti, nes nelaikymas buvo tokio lygio, jog drabužiai kiauria peršlapdavo net ir su storiausiomis sauskelnėmis. Manau, kad man taip nepasisekė ne be reikalo. Juk sakoma, kad apskritai šis sutrikimas nėštumo metu išsivysto dėl to, kad augantis vaisius spaudžia šlapimo pūslę, todėl menkas jo judesiukas man iškart sukelia didžiausias problemas. Taigi, po gimdymo paaiškėjo, iš kur man tokia problema. Ir tikrai – ją man ir siuntė Dievas. Tai buvo du nuostabūs sūnūs dvynukai. Jeigu vėl taip būtų, kad tapčiau nėščia, leisčiau jiems spardyti tą mano šlapimo pūslę kiek tik širdis geidžia – tegul tik man gimsta vėl toksai turtas.
Nijolė iš Marijampolės
Man būdavo visaip. Kartais tikrai labai vargindavo šlapimo nelaikymas, o kartais jis išvis tarsi kažkur pradingdavo. Tai nepasakyčiau, kad čia kažkaip apskritai galiu kategorizuoti šioje srityje. Tiesa pasakius, labiausiai šlapimas bėgdavo tada, kai jausdavau didelį stresą. Kiek tik lankydavausi pas akušeres, tiek man pranešdavo blogų naujienų. Pavyzdžiui, kaip taisyklė, visada būdavo kažkas ten negerai su ta virkštele. Arba kūdikėlis plūduriuodavo gimdoje apvirtęs. Žinote, kokį stresą tai kelia moteriai, būsimai mamai? Tad natūralu, kad mane kamuodavo šlapimo nelaikymas nėštumo metu, ir šiek tiek po jo. Nors tiesa sakant, kuo daugiau laiko bėgo, tuo rečiau pasirodydavo geltonieji nekviesti svečiai.
Silvija, iš Kauno
Man būdavo labai didelis diskomfortas, ne aš niekada nedrįsdavau niekam nieko apie tai pasakyti. Visada buvau tiesiog drovi šviesiaplaukė, tad šlapimo nelaikymas po gimdymo man sukėlė daugiausiai psichologinį, o ne fizinį ne komfortą. Aš žinoma vis tiek turėjau pasakyti savo vyrui, tačiau ilgą laiką stengiausi tai nutylėti, todėl tiesiog sakydavau, kad nenoriu su juo turėti jokių lytinių santykių. Ačiū dievui, jis labai supratingas žmogus ir man nepriekaištaudavo.
Paskui pagaliau prisiruošiau pasakyti savo mamai. Jos nenustebino tai, kad mane vargino šlapimo nelaikymas po gimdymo, nes labai daug dalykų mums su sveikata atsitinka panašiai. Mama sako, kad taip gali būti, kad abi turime tą patį kraują, ir tuos pačius genų rinkinius kiekvienoje raudonoje arba baltoje kraujo ląstelėje.
