Senojo žemyno skolų krizė vis labiau neramina daugelį finansų analitikų bei prekiautojų valiuta. Daugiausiai nerimo kelia Graikijos skolų krizė. Šioje šalyje niekaip nepavyksta įvesti griežtų taupymo priemonių, nes bet koks biudžeto karpimas ar mokesčių didinimas susilaukia itin audringos visuomėmės reakcijos ir masinių streikų. Kiekviena naujiena iš Graikijos pasaulinės rinkos sutinka itin emocionaliai. Būten šios šalie naujienos lemią Euro kilimus bei kritimus paskutinius 24 mėnesius.
Prie Graikijos neseniai prisijungė ir Ispanija, kuri savo šalies bankinės sistemos galbėjimui iš tarptautinių fondų užsiprašė daugiamilijardinės paskolos. Dabar paaiškėjo, kad situacija Ispanijos bankuose buvo net sudėtingesnė nei manyta iš pradžių. Dabar jau neabejojama, kad prireiks papildomų finansinių injekcijų. Taigi reikės vėl skolintis. Guodžia tas faktas, kad Europos centrinis bankas (ECB) stengiasi visais įmonomais būdais stimuliuoti ekonomiką ir šiuo metu yra sumažines paskolų palūkanų normas iki neregėtų žemumų.
Kiek anksčiau su finansinėmis problemoms susidūrė kita Euro zonos narė – tai lietuvių gausiai apgyvendinta Airija. Tačiau panašu, kad gautas kreditas iš tarptautinio valiutos fondo padėjo jei neišpręsti iškilusias problemas, tai bent jas užglaistyti. Tačiau investuotojai ir toliau stebi visas ekonomikos naujienas atkeliaujančias iš šios šalies.
Finansų analitai užsimena, kad problemų netrūksta ir Portugalijoje bei Italijoje, tačiau kol kas šių šalių vyriausybės stengiasi tavrkytis pačios ir į tarptautinį valiutos fondą nesikreipia.
