Specialusis reportažas: diena su sandėlio darbuotoju

Kam kitam, jeigu ne sandėlio darbuotojui sandeliavimas yra toks savas ir kasdeiniškas dalykas. Šiandien mūsų rubrikoje apie skirtingas profesijas, kviečiame susipažinti su sandėlio darbuotuju Kęstu. Kęstas dirba jau 40 metų, jis sako, kad jam sandėliavimas yra kažkas svarbiau už kitus dienos darbus. Pradedame dieną kartu su Kęstu, ir sužinome, kaip vyksta kasdieninis sandeliavimas logistikoje.

Pradedame dieną

Kartu su Kęstu atsikeliame labai anksti, šeštą ryto. Mat, kaip paaiškina pats vyriškis, sandeliavimas yra tokia profesija, kuri  reikalauja labai ankstaus atsikėlimo ryte. Jeigu esi pelėda – tada sandėliavimas neturėtų pavirsti tavo įprastine dienotvarke. „Ryte svarbu maistingai pavalgyti – aš renkuosi penkių grūdų košę, nes grūdas žmogų gerai pamaitina“, – sako Kęstas, ir stiprinasi skania piene virta koše, kurios ragaujame ir mes su operatoriumi.

Anot mūsų pašnekovo sandeliavimas  per visą dieną dar pareikalaus labai daug energijos – todėl šis maisto medžiagų užtaisas nebus pakankamas net iki pietų. Prieš pietus taip pat reikės pasistiprinti, kad sandėliavimas eitųsi sklandžiai, todėl į krepšį Kęstas įsimeta užkandžių – čipsų, buterbrodų ir alaus.

Keliaudami į vietą kalbamės apie tai, kad sandeliavimas, logistika vis dar atrodo daugybei Lietuvos žmonių kaip kažkoks aukso šaltinis, tikra pinigų kasykla. „Tačiau taip nėra. Aš galiu tvirtai pasakyti, kad jeikažkada ir galėjai pasistatyti iš to namą, tai tik prieš dvidešimt metų. Ir tai, negalėjai būti tik paprastas tarnautojas. Pinigus būtų galėję sunešti tiktai tas darbas, kais tai būtų muitinės sandeliavimas. Ten prie sienos paprastai visada pinigai visai kitokius apytakos ratus suka“, – sako Kęstas, ir mes pasiekiame jo darbo vietą.

Darbo pradžia

Mus kieme pasitinka geranoriškas kiemsargis, kuriam kroviniu sandeliavimas labiausiai siejasi su švara ir saugumu. Kiemsargis atidaro pagrindinius vartus ir išjungia signalizaciją Dabar esame pirmieji šiandien į pastatą įeinantys žmonės. Sujungiame šviesas, nes dar iki galo neprašvitę, ir priešais mane atsiveria margaspalvė krovinių panorama.

„Na va, matote, sandeliavimas logistikoje turi nemažai savo grožio, tiesa? Šitoje pirmoje salėj, šalčiausioje, mes laikome greitai gendančius produktus. Vadinasi, čia, šitoje pusėje palei sieną yra suddėtos daržovės į žalias dėžutes. Pomidorai, cukinijos, agurkai, paprikos – viskas čia surūšiuota. Tos dėžutės, ant kurių užklijuoti raudoni lipdukai, iš sandėlio turi išvažiuoti pirmaiusiai, nes daržovės praranda savo prekinę išvaizdą, ir jeigu sandeliavimas kaina  yra nemaža, toks prekių užlaikymas gali tik nuvaryti prekeivius į bankrotą“, – dėsto mums Kęstas.

Vyriškis parodo mums ir kitą salę, kurioje yra labai daug įvairiausios žuvies – jūrinių upėtakių, skumbrių, lydekų ir plekšnių. „Tokia jau specifika darbo, kai sandeliavimas Klaipedoje vyksta, tai visi tempia pas mus ką tik randa jūroje. Stebiuosi, kaip čia kartais kokių undinių sandėliuoti neprireikia, arba Neptūno, jūrų karaliaus. O gal ir prireikia? Nežinau.

Mane stulbina, kad žmonės taip neatsakingai palieka žuvį – kartais ji prastovi čia tiek laiko, kad gali gerai pasakyti, jog tikrai jokios, net ir pačios kokybiškiausios arba brangiausios išlaidos bus betikslės, ir produktas suges, jeigu sandeliavimas vyksta per ilgai. Tiesiog yra tam tikras terminas, kiek laiko galima saugoti žuvies produktus. Dažniausiai, kiek apstebėjau per ilgus savo darbo metus, žuvis į apyvartą išeina tik likus kelioms dienoms iki produkto sugedimo. Įsivaizduoju, jog dar kažkiek laiko prastovi parduotuvėje, tada žmonės nusiperka, palaiko namuose… Normalu, kad būna apsinuodijusių“, – teigi Kęstas, tikinantis, kad sandeliavimas suteikia jam galimybę išvysti daugybės procesų užkulisius, kurių kartais, atrodytų, net ir nesinorėtų žinoti, būtų geriau pamiršti.

veidrodiniai fotoaparatai

Susipažinkite – skaitmeniniai veidrodiniai ir sisteminiai fotoaparatai

Įžengus į fotoaparatų pasaulį, galima kiek sutrikti. Jų tiek daug rūšių, klasių, lygių. Vieni skirti mėgėjams, kiti pažengusiems mėgėjams, treti – beveik profesionalams, bet dar nevisai… Kaip žinoti, kurie fotoaparatai iš tiesų geri ir verti savo kainos? Ar veidrodiniai fotoaparatai tikrai geresni už kitokius?

Pažanga fototechnikos rinkoje

Ilgą laiką žmonės naudojo ne skaitmeninius veidrodinius fotoaparatus. Atsiradus skaitmeninei technikai, įvyko nemenkas pažangos šuolis. Fotografuoti tapo kur kas paprasčiau, o laikui bėgant, vis pigo ir pati technika. Šiandien fotoaparatai – tiek veidrodiniai, tiek kitokie – išties labai įvairūs. Pagrindinių fotoaparatų gamintojų yra aštuoni. Tai – Canon, Nikon, Pentax, Olympus, Sony, Panasonic, Fujifilm ir Sigma. Gerai išmanyti šią sritį ir teisingai pasirinkti fotoaparatą nėra labai paprasta. Juo labiau kad visai neseniai fototechnikos rinka pristatė dar ir sisteminius fotoaparatus. Kitaip jie vadinami beveidrodiniai, beveidrodžiai ar pan. Šiaip ar taip, šie fotoaparatai mėgėjų akį išties traukia. Iš „muilinėmis“ vadinamų fotoaparatų jie pasiskolino dydį ir svorį, paprastą naudojimą ir palyginti nedidelę kainą. O veidrodiniai fotoaparatai jiems suteikė aukštą nuotraukų kokybę, galimybę keisti objektyvus ir pan.

Sisteminių fotoaparatų bumas

Vis dėlto sisteminiai fotoaparatai pirkėją gali ir nuvilti. Ypač aukštos nuotraukų kokybės jie gali ir nesuteikti. Tai, be abejo, priklauso ir nuo fotografuojančio žmogaus lūkesčių. Be to, pigus veidrodiniai fotoaparatai, skirti mėgėjams, kartais gali būti net pigesni už sisteminius. Įdomu tai, kad nors šie fotoaparatai turi savų trūkumų, privalumai juos atsveria. Tad vis daugiau pirkėjų renkasi būtent šios rūšies fotoaparatus. Žymios fototechnikos gamintojos gamina vis mažiau veidrodinių ir vis daugiau sisteminių fotoaparatų. Štai Olympus šiuo metu gamina vos vieną veidrodinio fotoaparato modelį. O Panasonic jų nebegamina išvis. Jei ieškote sisteminio fotoaparato, vienas geresnių šiuo metu rinkoje – Sony NEX-5N su 18-55 objektyvu. Gerai ta, kad jis turi galimybę keisti objektyvus, bet išlieka gana paprastas neįgudusiam vartotojui.

Veidrodinių reikės visada

Ar tai reiškia, kad veidrodiniai fotoaparatai eina į užmarštį? Anaiptol. Tiesiog fotografai mėgėjai renkasi tokią techniką, kuri jiems paprastesnė. O veidrodiniai fotoaparatai visuomet išliks nepakeičiama profesionalų būtinybe. Vieni populiariausių tarp jų – veidrodiniai fotoaparatai canon, pavyzdžiui, Canon 5D, bei nikon veidrodiniai fotoaparatai, pavyzdžiui, Nikon D3200 (su 18-105 VR objektyvu). O ir mėgėjams patyrę fotografai pataria nebijoti veidrodinių fotoaparatų. Tik svarbu žinoti, ką pasirinkti, kai fotografijos pasaulyje kojos dar mažai apšilę…

Keletas rekomendacijų

Taigi, keli rekomenduojami fotoaparatai pradedantiems fotografams. Jei jau rimtai susidomėjote fotografija, bet patirties dar yra labai mažai, jums puikiai tiktų keli Canon firmos modeliai. Tarkime, Canon 550D ar Canon 600D. Taip pat neblogi ir pentax veidrodiniai fotoaparatai. Beje, naudoti veidrodiniai fotoaparatai irgi yra puiki išeitis, jei žengiate pirmuosius žingsnius. Tik labai svarbu nepirkti technikos jos neišbandžius. Taigi, siųstis naudotą fotoaparatą iš kito miesto ar šalies tikrai rizikinga. Jį reikia patikrinti, palaikyti rankose – tik tuomet pardavėjui galima mokėti nemažus pinigus.

Akcijos taupantiems

Kita išeitis, norintiems „prasisukti“ pigiau – laukti fototechnikos parduotuvėse akcijų. Akcijos taikomos ne tik specializuotose parduotuvėse, bet ir internetinėse. Galima pabandyti informacijos apie jas paieškoti internete įvedus frazę veidrodiniai fotoaparatai akcija ar pan. Tačiau pirkti internetu šiek tiek rizikinga. Be abejo, ne taip, kaip iš privačių pirkėjų. Visgi norimą pirkti fotoaparatą reikėtų būti išbandžius realybėje. Tuomet jis jūsų nenuvils. Nauji veidrodiniai fotoaparatai užsienyje dažniausiai kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Todėl jų pasidairyti galima ir ten.

Paskola be uzstato

Žinia, kad paskola be uzstato yra nuostabus būdas gauti papildomą sumą pinigų tam, kad būtų galima juos išleisti neįtikėtino grožio, akcijos metu parduodamiems auskarams, tikrai nėra priimtina daugeliui tradicinio mąstymo žmonių. Paprastai yra manoma, jog paskola be uzstato ar su užstatu gali būti išleidžiama tik svarbiam pirkiniui, be kurio beveik nebūtų įmanoma apseiti, tarkime, automobiliui. Visgi žmonėms, kurie mėgsta pirkti, tačiau iš savo nuolatinių pajamų niekaip nesugeba reguliariai atsidėti tam tikros sumos pinigų, atvirkštinis variantas, kai gauta paskola iš karto yra išleidžiama pageidaujamam daiktui, o vėliau ji yra grąžinama skolintojui kas mėnesį pervedant dalį šios skolos, paprastai būna daug priimtinesnis – reikalaujantis mažiau pastangų. Taigi, ar tokio tipo pirkėjui yra naudingos imamos paskolos be uzstato, taip pat ar vėliau jos nesukelia tam tikrų finansinių nesusipratimų?

Tikriausiai sunku nustebinti bet kurį žmogų, jog egzistuoja tam tikra visuomenės dalis, kuri mėgsta pirkti vien tik dėl pirkimo proceso. Būtent jis šiems žmonėms leidžia atsipalaiduoti po varginančios darbo dienos ar emociškai sudėtingo savaitgalio. Be jokios abejonės, tokie asmenys moka skubiai išleisti visas savo pajamas įvairiems pirkiniams, todėl neretai paskola jiems tampa pačia geriausia drauge. Taip pat nesunku atspėti, jog tokio charakterio žmonės brangina savo daiktus, kad ir kokios menkos vertės jie bebūtų, taigi savanoriškas uzstato pateikimas dažnai prilygsta parduotuvių panaikinimui. Todėl asmenybėms, kurios dievina apsipirkimo procesą dažniausiai būna reikalinga paskola be uzstato, pervedama daugeliui, atitinkančių tam tikras sąlygas. Pirmiausia, yra svarbu, kad paraiškos teikėjas būtų sulaukęs tam tikro amžiaus, dažniausiai – aštuoniolikos metų. Kita reikšminga sąlyga yra tai, jog žmogus gautų tam tikro dydžio reguliarias įplaukas. Juk kadangi uzstato nereikalaujama, kaip kitaip galima būti tikram, jog visa suma su palūkanomis bus grąžinta reikiamu laiku? Trečia, itin svarbu, kad būsimas skolininkas pasižymėtų tvarkinga kreditų grąžinimo istorija, tai yra, anksčiau visada reikiamas sumas pervesdavo nevėluodamas, nepraleisdamas paskutinio termino bei neišsisukinėdamas. Visos šios sąlygos su didesniais ar mažesniais pakeitimais paprastai galioja visose bendrovėse, teikiančiose skolinimo paslaugas. Dažniausiai jos būna pagrindinės, juk jeigu aš suteikiu paskola be uzstato, turiu žinoti tokius svarbius dalykus kaip skolininko amžius, kurio dėka jis gali atsakyti už savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, galimybės grąžinti pinigus ar pati elementariausia atsakomybė. Tiesa, išimtimi galima laikyti paskola be uzstato bedarbiams, kadangi pastarieji dažnai turi žemesnes nei įprastai pajamas ir gali netenkinti tam tikrų sąlygų. Visgi, tariantis tiesiogiai su skolinančių pinigus įmonių konsultantais bei pateikus įvairius argumentus bei garantijas galima ganėtinai nesunkiai gauti paraiškos patvirtinimą ir greitą asmeninės sąskaitos papildymą.

Taigi, daugeliui žmonių vartojamoji paskola be uzstato toli gražu nėra neverta rizikos paslauga. Juk vieni asmenys tam, kad atsipalaiduotų kopia į kalnus, kiti – leidžiasi į žygius dviračiu, treti – žaidžia šachmatais, o ketvirta grupė žmonių galbūt geriausiai pradangina įtampą vaikštinėdami po parduotuves ir rinkdamiesi dailius pirkinius. Paskola be uzstato jiems tampa tarsi dviratis prisiekusiam keliautojui minant pedalus. Juk ir pasiskolinti pinigai, ir dviratė transporto priemonė tampa įrankiu tam, kad būtų galima pasisemti daugybę teigiamų emocijų, pabėgti nuo rūpesčių lavinos bei atgal į kasdienybę sugrįžti pailsėjusiam ir kupinam naujų idėjų. Žinoma, paskola be uzstato reikalauja, kad skolininkas atitiktų tam tikras sąlygas kurios paprastai visose atitinkamo pobūdžio įmonėse mažai kuo tesiskiria. Juk niekas nenori įsiskolinimų, suteikiančių ne naudos, o problemų. Taigi, paskola be uzstato yra puiki galimybė puoselėti savo asmeninį gyvenimo būdą tokiu būdu galbūt netgi išvengiant depresijos.

Kada išgalėsime turėti naujus stogus?

Visi žino, kad seni šiferio stogai su asbestu – ne tik nebe gražūs, bet ir kenksmingi žmogaus sveikatai. Specialistai ragina juos kuo greičiau pasikeisti. Tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti. Juk nemažo namo naujas stogas gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių litų. Kur gauti tiek pinigų? Daugeliui ši suma neįkandama. Dėl to vis daugiau žmonių norėtų, bet niekaip neišgali pasikeisti stogą. Kaip sako 56-erių Antanina, stogo dangos kaina jai bus ne per didelė tik tada, kai ji pagaliau laimės aukso puodą…

Vaikų investicijos į namą 

Tokiomis mintimis dalijasi ne viena Antanina. Stogą norėtų pasikeisti ir jos kaimynė 63-ejų Stasė, gyvenanti su vaikais. Stasė sako, kad ji niekada nebūtų nusprendusi keisti stogo dangą, jei ne vaikai. Jie turi neblogus darbus, todėl į namą gali investuoti savo santaupas. Nors stogo dangos kaina tikrai didoka, Stasės šeimyna jau pasiryžo keisti seną šiferio stogą į naują. Ilgai ieškoję, taręsi ir mąstę, jie pagaliau nusprendė pasirinkti bituminių čerpių dangą. Šios dangos pasirodė priimtina ir kaina, ir kokybė. Be to, ją gana lengva montuoti. Stasės žentas darbuojasi statybose. Nors jo sritis nėra stogų dengimas, bet vyras kruopštus, nagingas. Tad samdyti meistrų stogui dengti jie neketina. „Nors profesionalai uždengtų greičiau, bet ir pinigų jiems sumokėti reikėtų nemažai“, – aiškina Stasė.

Pasirinko šilumą, o ne stogą

Antanina dar dirba. Ji – rusų kalbos mokytoja. Antaninos vyras jau pensijoje. Taigi pora daug atliekamų pinigų neturi. Praeitais metais jie statė naują katilą, keitė vamzdžius ir radiatorius. Šis pokytis kainavo nemažus pinigus, tad stogui jų visiškai nebeliko. „Paskaičiavome, kad stogo dangos kaina gali siekti apie dvidešimt tūkstančių litų. Buvome susitaupę penkiolika. Taigi sprendėme, ar dar taupyti ir keisti stogą, ar atsinaujinti šildymo sistemą. Lietuviškos žiemos nejuokauja, sąskaitos už šildymą irgi, todėl nutarėme skirti pinigus šildymo sistemai, o ne stogo dangai“, – pasakoja ponia Antanina. Visgi ateityje ji labai norėtų susitvarkyti stogą. Moteris žada taupyti ir, juokauja Antanina, toliau pirkti loterijos bilietus…

Kaina priklauso nuo daugelio veiksnių 

Ką specialistai sako apie stogų dangas? Ar įmanoma stogą pasikeisti pigiai? Ar stogo dangos kaina įkandama eiliniam lietuviui? Įmonės, parduodančios ir montuojančios įvairias stogų dangas, savininkas Tomas sako, kad labai pigiai stogo nepasikeisi. Tai rimtas ir didelis pirkinys. Vis dėlto verta pasidomėti, kokios apskritai yra dangos, kokia jų kaina, techninės savybės ir pan. „Galbūt žmogus išgirdo iš kaimyno, kad jam naujas stogas kainavo trisdešimt tūkstančių litų, ir mano, kad pigiau pasikeisti stogą neįmanoma. Vertėtų atidžiau įvertinti savo namo stogą: jo užimamą plotą, konstrukcijos sudėtingumą, nuolydžius. Taip pat pasidomėti ir pagalvoti, kokios dangos žmogus norėtų. Tuomet išsiaiškinti, ar ji apskritai tinka jo namui. Tokiu būdu kaina gali labai pakrypti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Juk prilydomos stogo dangos kaina vienokia, o plienines stogo dangos kaina – visai kitokia“, – sako įmonės savininkas Tomas. 

Lietuvoje ar Lenkijoje? 

Ponia Stasė pasakoja, kad jie stogo dangų kainomis domėjosi visur, netgi ne Lietuvoje. „Kaip ir viskas, stogo dangos kaina lenkijoje mažesnė nei Lietuvoje“, – pripažįsta moteris. Tačiau reikia žinoti, kur važiuoti svetimoje šalyje, mokėti bent jau rusų kalbą. Galų gale – turėti transportą parsigabenti čerpes ar kitą dangą į Lietuvą. Nors Stasės šeima pirko čerpes Lenkijoje, kitiems ji nepataria būtinai važiuoti į kaimyninę šalį, ypač jei žmonės neturi laiko. „Žinoma, kur kas paprasčiau dangą užsisakyti iš lietuviškų įmonių. Jos pristato medžiagas į kiemą. O jei nori, tai ir sumontuoja naują stogą. Taip elgėsi vaikų draugai. Jie buvo įsitikinę, kad stogo dangos kaina, pinigus leidžiant kurui, išeina panaši“, – sako moteris.

Mada eina ratu: po mamos spintas pasirausus

Metas atsisakyti įgrisusio įpročio mėtyti pinigus vis naujiems ir naujesniems daiktams – deveti rubai  dabar madingi kaip niekada. Kodėl? Dėl to, kad mada eina ratu, gyvenimiški ciklai, pasirodo, kartojasi ir jūsų drabužių spintoje. Prisimenate tą anekdotą? Berniukas klausia mamos – kas ten bilda? O mama atsako: tai suknelės iš mados eina. Tad išgirskite tą boildesį dabar ir jūs – deveti rubai  vėl brazdena jūsų drabužinės duris. Šįkart džiaugsmingiau nei prieš dvidešimt metų – mat senosios suknelės ir kiti daikčiukai ir vėl madoje.

Jeigu neišmetėte to, aks dabar vertinga

Tikiuosi, jūsų palėpėje vis dar galima išvysti tuos šimtus kartų išmesti ketintus krepšius? Kas gi ten? O go deveti rubai maisais  prieš penkiolika metų sukrauti pačioje palėpės glūdumoje. Dabar tinkamas metas tuos maišus tempti į apačią. Tik būkite atsargūs – gali būti, kad maišai bus labai sudulkėję, taip pat ir rubai  turės nepageidaujamą dulkių kvapą.

Tačiau dulkės yra dar, palyginus, nedidelė problema su parazitais. Kandys yra niekingiausi padarai, besikėsinantys į tas saugyklas, kur sukrauti jūsų deveti rubai. Jeigu metų bėgyje šios šlykštynės jau apgraužė jūsų paltus ir megztinius – laikykite tai natūralia daiktų erozija, išprovokuota laiko. Nieko nebepadarysi. Na, o jeigu deveti drabuziai  atlaikė kandžių antplūdį – sveikiname, matyt, kaimynų palėpėje jos surado daug skanesnių audinių.

Tačiau kandys irgi dar ne viskas, ko naujo galite rasti savo senuose drabužiuose, kuriuos dabar norisi deveti  vėl. Dar gali būti, jog į maišus buvo įsibrovę tikras moterų siaubas – pelės arba žiurkės. Nusiraminti čia galima tuo, kad  rubai šioms keturkojėms tikrai neskanu. Pelytės čia užsuko tik pasieiškoti gardesnio kąsnelio, tačiau jo neradę išmovė lauk. Na… gali būti, kad prieš tai dar paliko šiek tiek išmatų. Dėl jų deveti rubai  ir įgavo tą nemalonų salsvą kvapą. Jo atsikratysite kelių skalbimų ir gero išvėdinimo metu.

Žiūrim, ką turim

Jeigu jau susinešėte grobį į kambarį – metas pasitikrinti, kurie drabužiai dabar kaip tik tiks deveti  ir sukels visų stileivų pavydą, o kuriems vis dėlto dar teks palinkėti kantrybės laukiant savo renesanso.

Pirmiausia apžiūrėkite sukneles – šie deveti rubai  visuomet pasitarnaus kone kiekvienoje situacijoje. Juk suknelė puikiai jums tiks visur – ir darbe, ir šventėje, ir vaikštant po namus. Žiūrėkite, galbūt rasite madingų raštų suknelė. Tai šiomis dienomis nėra pigus rubai  – dailiai nėriniuota, gėlių raštų suknelė. Tad, jeigu turite tokią iš senų laikų – jums labai pasisekė. Dar šauniau, jeigu užtiksite ką nors su švelniai parauktomis ir jaukiai papūstomis rankovėmis. Gali būti išvyrėję sagos – tačiau tai ne bėda, galima persisiūti kitas. Tada deveti rubai tik atjaunės, įgis antrą kvėpavimą, galima sakyti, reinkarnuosią į visai kitą, naujesnį modelį.

Jeigu auginate žavias žvitrias atžalas, patikrinkite, ar nieko tarp senųjų rūbelių nėra jiems. Juk būtų ir jums, tėvams, nepaprastai sentimentalu bei miela, jeigu mažieji dėvėtų jūsų pačių vaikystėje nešiotus rūbus. Deveti rubai vaikams  net nesukels įtarimo, jog juos kažkas kažkada jau nešiojo. O galbūt kaip tik – gal jūsų sūnus didžiuosis, kad gali vaikščioti su tomis pačiomis supermeno kelnytėmis, su kuriomis po kiemą lakstėte ir jūs, ne ką prastesnis supermenas. Deveti rubai  tikrai gali puikiai tikti visai šeimai, ir jūs tik stebėsitės, kokiomis įdomiomis rokiruotėmis išsidėsto naujieji savininko – drabužio ryšiai.

Na, o jeigu vis dėlto puikaus grobio palėpėje rasti nepavyksta – jums visuomet padės šaunios parduotuvės. Deveti rubai is Norvegijos, Anglijos ir kitų Europos valstybių taip pat gali pasiūlyti itin senų, kad net ir vėl madingų drabužių. Tereikia turėti laiko ir noro pasivaikščioti po parduotuves.