Ko būtų verta mokslinė fantastika be lazerio spindulių? Nuo nešiojamų spindulinių ginklų iki kosminiuose laivuose montuojamų turbolazerių – populiariausias futuristinis ginklas privalomai svaidysis ryškiais, spalvotais energijos pliūpsniais.
Visgi XXI a. pradžioje kulkos vis dar yra auksinis žalojimo per atstumą standartas. Nors JAV ir kitų valstybių kariuomenės nenutraukia „nukreipiamos energijos“ ginklų tyrimų, dėl kurių vieną dieną lazeriniai ginklai gali pasiekti mūšio lauką, rašo lifeslittlemysteries.com.
Lazeriai jau šiais laikais kariškių naudojami kaip taikymosi, nukreipimo ar komunikavimo priemonė, tačiau paversti juos pačius ginklais kol kas trukdo gana rimtos technologinės kliūtys. Tam tikrais nišiniais atvejais lazeriai iš tiesų būtų idealus pasirinkimas. Bet visgi mažai tikėtina, kad jie kada nors visiškai pakeis raketas ir kulkas, kaip rodoma mokslinės fantastikos karo filmuose.
„Joks įprastinis ginklas nėra panacėja. Tai kodėl gi turėtume tikėtis, kad nukreipiamos energijos ginklai būtų kitokie?“, – klausia buvęs Los Alamos nacionalinės laboratorijos (JAV) direktoriaus pavaduotojas Douglasas Beasonas.
Kodėl lazeriai?
Lazerio spinduliai tai – tankūs fotonų srautai, generuojami sužadinant atomus skystyje, dujose ar kietame kūne arba elektronai spindulyje. Ginklų kūrėjus lazeriai domina dėl to, kad jie gali šaudyti greičiau nei bet kokie įprastiniai ginklai. „Energiją galima perduoti šviesos greičiu“, – sakė D. Beasonas.
Be to, tokiais ginklais taikinį galima pasiekti idealiai tiksliai ir turint potencialiai nesibaigiančius amunicijos išteklius. „Juos dar vadina neribotomis apkabomis. Vietoje galimybės iššauti vieną ar kelis kartus jus riboja tik panešamos energijos kiekis“, – teigė mokslininkas.