Cgates

Nors mano puikusis Cgates nuolatinis internetas tarnauja be priekaištų, nutariau pati sau padaryti eksperimentą – išgyventi savaitę, nenaudojant interneto. Kodėl nusprendžiau tai padaryti? Tiesiog tam, kad suvokčiau, kiek aš esu priklausoma nuo interneto, kiek jis man teikia naudos,  o kiek laiko jame aš tiesiog prašvaisčiau.

Žodynai bibliotekoje vs elektroninis vertėjas

Pirmas dalykas, kurį pastebėjau, tai pasikeitę mokymosi ir informacijos ieškojimo būdai. Tai įvardinčiau kaip minusą, kuris pranykti galėtų tik tada, kai pas mane ir vėl grįžtų Cgates internetas. Taigi, įprastai darydavau taip. Kai tik prireikdavo kažką sužinoti, greitai įsijungdavau kompiuterį, atsidarydavau naršyklę, ir  Google paieškos lange įvesdavau savo užklausą. Tačiau kartais tai atsisukdavo ir prieš mane, nes dėmesys retkarčiais nukrypdavo į netinkamus rezultatus. Kaip ten bebūtų, sužinoti tiesiog bet ką būdavo labai paprasta. Tai reiškia, kad čia internetas turi akivaizdų pranašumą. Su juo gali jaustis tarsi visažinis, nieko iš tiesų nežinodamas.

Šiuo atveju, eksperimento metu, norėdama tik išsiversti prancūziškus straipsnius, turėjau keliauti į biblioteką. Visų pirma, dėl ko taip buvo – todėl, kad neturėjau elektroninio žodyno, veikiančio ne internete. Anksčiau Cgates mane kuo puikiausiai aprūpindavo geriausiu Google žodynu, leidžiančiu man lyg niekur nieko išsiversti žodį tiesiog per akimirką. Išsiversti, pažiūrėti jo sinonimus ir netgi išgirsti roboto tariamą tarimą. Taigi, tai buvo labai patogu ir greita. Dabar, kai interneto neturėjau, teko imtis kitokių veiksmų. Keliavau į biblioteką, norėdama tiesiog skaityti. Be to, kartais vertimas būdavo tarptautinis žodis, kuriam taip pat reikėdavo ieškoti reikšmės, jau tarptautinių žodžių žodyne. Žinoma, tai pernelyg manęs nedžiugino, mat anksčiau buvau nusistačiusi, kad labai paprasta keliais paspaudimais tai surasti tiesiog internete.

Pramogos mieste vs socialiniame tinkle

Vienas privalumas, sakyčiau, visgi atsirado. Tačiau tai labiau susiję su mano asmenine valios kontrole, o ne su tai, kaip Cgates kontaktai man siūlo leisti laiką. Taigi, kiek seniau tikrai pasinaudodavau ne visomis progomis pasimatyti su draugais, pažįstamais, išeiti į renginius. Taigi, nors socialinis tinklas ir apskritai internetas leidžia labai greitai sužinoti apie susitikimų vietas mieste, valios nebuvimas kartais gundo tiesiog pasilikti „Facebook“  tinkle ir jame bendrauti su žmonėmis virtualiai, taip patenkinant tam tikrus kiekvienam žmogui egzistuojančius socialumo poreikius. Taigi, interneto nebuvimas iš dalies išėjo į naudą, nes labiau bendravau realybėje. Kita vertus, paskutinį vakarą kaip reikiant peršalau, ir dabar šį straipsnį rašau su  didele temperatūra. Jeigu tiesiog būčiau naudojusis savo Cgates  internetu, tikrai nebūčiau papuolusi į tokią bėdą.

Naujienos per TV ar internetą

Na ir galų gale atsirado dar vienas privalumas, interneto naudai. Kadangi pas mane kabeline televizija Cgates neįvesta, turiu tik labai mažą programų pasirinkimo spektrą. Taigi, kaip sakoma, gerų dalykų už dyką nebūna. Taigi, veltui žiūrimi kanalai nėra tokie jau geri. Vien tik norėdama sužinoti dienos žinias, pasigailiu, kad pas mane neįvesta Cgates skaitmeninė televizija. Gerai žinau – jeigu ją turėčiau, tada tiesiog lyg niekur nieko sau žiūrėčiau geras žinių programas, ir nereikėtų taip jaudintis dėl per daug reklamų ir per didelio geltonosios spaudos naujienų kiekio. Taigi, tam tikra prasme, ėmiau labai ilgėtis interneto. Atrodo, anksčiau viskas buvo paprasčiau. Jeigu norėdavau kažką sužinoti, tiesiog nueidavau į pamėgtus angliškus naujienų portalus arba elektroninę kai kurių dienraščių versiją, ir viską gaudavau, ko reikia.