Mitas nr. 1: Geriausias būdas išmokti užsienio kalbą yra aplankyti tą užsienio šalį, kurios kalbą mokotės

Daug žmonių galvoja, jog esant užsienio šalyje labai greitai galima išmokti tos šalies kalbą. Turbūt labiausiai įtikėję šiuo mitu yra europiečiai, kurie sumoka daugybę pinigų, leisdami savo vaikus į kalbų mokyklas Anglijoje, tikėdamiesi, jog jie sugrįš su nepriekaištingomis anglų kalbos žiniomis.

Tikrovė:

Dauguma imigrantų Amerikoje nešneka angliškai labai gerai net jei pragyveno ten 20 metų. Daugelis jų kartoja elementarias klaidas nuolat, pavyzdžiui sako “He make tea?” vietoj to, jog sakytų “Did he make tea?” arba sako “I help you” vietoj “I will help you”. Dažniausiai jie šneka su gana stipriu akcentu, kuris leidžia kitiems juos atpažinti, kaip azijiečius, pietų amerikiečius, rusus ir pan.

Tai, kad imigrantai nepaiso gramatikos ir tarimo slypi tame, jog niekas jų nespaudžia. Kiti žmonės juos supranta, nesvarbu kiek klaidų jie bedarytų, ir yra per daug mandagūs, kad tas klaidas taisytų.

Šis pavyzdys apie imigrantus Amerikoje atskleidžia gana šokiruojančią tiesą: gyvenimas kitoje šalyje neturi nieko bendro su geru tos šalies kalbos mokėjimu. Niekas neverčia mokytis taisyklingos gramatikos, gero tarimo arba plėsti žodyno, todėl, kad kasdieniniame gyvenime galima apsieiti ir be jų. Pavyzdžiui, galima praleisti visus artikelius šnekant angliškai (“Give me apple”, “Watch is not good”) ir vis tiek galėti apsipirkti Amerikoje ar Britanijoje be didelių sunkumų.

Buvimas užsienio šalyje priverčia jus išmokti tik tai, kas būtina išgyvenimui – gebėjimą suvokti kasdienę kalbą ir šnekėti bendriausiomis frazėmis, kurios leistų užsisakyti picą bei bendrauti su kolegomis darbe ar universitete. Visa kita lieka jums patiems – jūsų motyvacija ir gebėjimas mokytis. Tai reiškia, jog kiekvienas tik pradėjęs mokytis užsienio kalbos, kad ir kokioje jis valstybėje gyventų, nėra prastesnis už tą, kuris gyvena toje valstybėje, kurios kalbą mokosi.

Taip pat, buvimas užsienio šalyje gali priversti kalbėti netaisyklingais sakiniais, todėl, kad reikia šnekėti, nesvarbu – daroma daug klaidų ar ne. Negalima tiesiog nuspręsti, kad trumpam nešnekėsite su žmonėmis ir susitelksite ties pratimais (kurie padėtų jums išmokti taisyklingą gramatiką geriau nei šnekėjimas, nes nebūtų skubos ieškoti teisingų frazių variantų). Taigi kitoje šalyje nėra kito kelio, tik šnekėti.

Darydami klaidas, jūs tarsi pateisinate blogus įpročius, o po keleto metų naudojimo tokių sakinių, kaip “He make tea?”, yra labai sunku pradėti kalbėti taisyklingai. Svarbu žinoti, jog gimtakalbiai netaisys jūsų klaidų. Vietoj to, jie bus mandagūs ir bandys jus suprasti, nesvarbu – jūsų gramatika bloga ar gera.

Išvados

Nors ir atrodo, jog kelionė į užsienį bus raktas į jūsų sėkmę mokantis užsienio kalbos, tai nėra tiesa. Be pakankamos motyvacijos jūs išmoksite labai mažai ir galbūt šnekėsite pakankamai suprantamai, tačiau darysite daug klaidų. Kita vertus, jeigu esate pakankamai motyvuotas, galite susikurti užsienio šalies atmosferą neišėjus iš namų. Tereikia žiūrėti užsienietiškas televizijos programas ir naršyti internete. Tokia aplinka daug saugesnė, nes nejausite prievartos šnekėti ir pateisinti savo klaidas. Vietoj to, mokymuisi galėsite skirti tiek laiko, kiek patys norėsite, ir galėsite sutelkti dėmesį į tarimą, asmeninį indėlį ir rašymą, o ne pradėti iš karto kalbėti.

Išvykimo į užsienį privalumai:

• bendravimas su gimtakalbiais (tiesa, galima susirasti tos kalbos gimtakalbių ir savo šalyje arba galima kalbėti su žmogumi, kuris irgi mokosi tą kalbą)
• galimybė patobulinti savo klausymosi įgūdžius (bandymas suprasti anglų televizijos programas ir filmus nėra tas pats, kas suprasti paauglį parduotuvės pardavėją Frederike, Merilendo valstijoje)
• galimybė išmokti kasdienės kalbos žodžius, kurių nėra dažnai vartojami televizijoje arba filmuose, pavyzdžiui Kleenex, ATM, carpool, parking space, detergent, deli, cereal.

Apgalvojus viską, užsienio kalbos mokymąsis savo šalyje yra saugesnis (ir pigesnis) būdas nei vykimas į užsienį, jeigu tik esate pakankamai motyvuotas ir galite surasti galimybių šnekėti ta kalba, kurią mokotės. Kai išmoksite kalbėti ta kalba nepriekaištingai, galėsite keliauti į užsienį dar labiau patobulinti savo klausymo įgūdžių ir praplėsti žodyną tais žodžiais, kuriuos naudoja gimtakalbiai.

Pateikiame trumpą apžvalgą apie Švediją ir švedų kalbą tiems, kurie norėtų aplankyti šią šalį arba sužinoti apie ją ir jos nacionalinę kalbą kažką naujo.

1. Švedija yra trečia pagal dydį šalis Europos Sąjungoje, turinti sienas su Norvegija, Suomija ir Danija. Šalies populiacija siekia maždaug 10 milijonų. Imigrantų skaičius Švedijoje sudaro 15 procentų visų šalies gyventojų. Dauguma imigrantų atvykę iš tokių šalių, kaip Suomija, Irakas, Lenkija, buvusi Jugoslavija, Iranas, Bosnija ir Hercogovina, Vokietija, Turkija, Danija ir Somalis. Švedijos vardas atėjęs arba iš senosios skandinavų kalbos žodžio „Svibjoo“, arba senosios anglų kalbos žodžio „Sweopeod“, reiškiančio „švedų žmonės“.
2. Jūrų sieną Švedija turi su Danija, Vokietija, Lenkija, Rusija, Lietuva, Latvija ir Estija. Tiltas, jungiantis Švediją su Danija, vadinamas Oresund tiltu, tai – dvigubus traukinio bėgius ir dvipusio eismo autostradą talpinantis tiltas-tunelis, kurio ilgis aštuoni kilometrai (penkios mylios). Šis tiltas-tunelis yra ilgiausias kelio ir geležinkelio derinys Europoje.
3. Maždaug 10 milijonų žmonių kalba švedų kalba. Švedijoje yra didžioji šios kalbos vartotojų dalis, tačiau žmonių šnekančių švediškai taip pat yra Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse.
4. Pirmuoju švedų literatūros tekstu laikomas Roek runų akmuo, išlikęs nuo 800-ųjų metų po Kristaus – Vikingų laikų. Šis laikmetis, besitęsiąs nuo maždaug 700 iki 1200 metų, garsėjo Vikingų žygiais į Baltų teritorijas, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Juodosios jūros žemes ir pietuose esantį Bagdadą.
5. Maždaug 15 procentų Švedijos žemių yra už šiaurės poliarinio rato ir maždaug 65 procentai  šalies teritorijos yra padengta miškais.
6. Didžiausias miestas Švedijoje yra Stokholmas, kuriame gyvena 1.4 milijono gyventojų. Toliau seka tokie miestai, kaip Geteborgas, Malmė, Upsala, Vesterosas, Erebru, Linšiopingas, Helsingborgas, Jonšiopingas ir Noršiopingas.
7. Šalies valiuta yra Švedijos krona (SEK). Pagrindiniai šalies prekybinių mainų partneriai yra Vokietija, JAV, Norvegija, Danija ir Suomija.
8. Nacionalinė švedų virtuvė skiriasi šiaurinėse ir pietinėse šalies dalyse. Šiaurės virtuvę įtakojo šaltis ir tose teritorijose randama žvėriena, kai tuo tarpu pietinės dalies virtuvė daugiau verčiasi agrokultūra, todėl maistui ruošti naudoja daržoves. Tradiciniai patiekalai yra tokie, kuriuos galima konservuoti, pavyzdžiui sūdyta ir vytinta žuvis, švieži kopūstai maišyti su raugintais kopūstais, taip  pat įvairūs vaisiai. Populiariais patiekalais galima laikyti švediškus mėsos kukuliukus su grietinėlės padažu, bulvių koše ir bruknių uogiene, taip pat Surstromming (fermentuota silkė su virtomis bulvėmis), bulvių apkepas, švediški blyneliai, Pitepalto virtinukai, Smorgastarta (tortas iš sumuštinių) bei desertai, kuriuos galima valgyti kartu su stipria kava po vakarienės.
9. Švedija yra viena iš dešimties daugiausiai kavos išgeriančių šalių. Pieno suvartojimu ji nusileidžia tik Suomijai. Žiemą geriamas Glogg – karštas vynas. Iš alkoholinių gėrimų švedai taip pat vartoja degtinę (Absolut Vodka gaminama Švedijoje), nestiprų šviesų alų ir saldžius obuolių arba kriaušių sidrus.
10. Švedija sulaukia maždaug penkių milijonų turistų per metus.