Kalbos mokymasis yra neįkainojama patirtis, o kalbos mokėjimas atveria duris į pasaulį. Nenuostabu, kad vis daugiau tėvų teiraujasi, kada mano vaikas turi pradėti mokyti užsienio kalbą?

Specialistai sako, kad mažieji kur kas greičiau išmoksta kalbų negu vyresni vaikai ar suaugusieji.  Todėl visiškai suprantamas tėvų noras, kad jų vaikai kuo anksčiau pradėtų mokytis ir išmoktų kuo daugiau kalbų. Taigi, kada ir kaip vaiką pradėti mokyti?

Mokyti vaiką kalbų palankiausia iki 12 m. Net jei vaikas kalbos, kurią mokysis ir nenaudos ar pamirš, jam ateityje bus lengviau mokytis kitų kalbų, nes jau galvoje bus susidėliojęs tam tikrą savo schemą, kaip viskas turi vykti, o ir tą kalbą, kurią mokėsi anksčiau, greitai prisiminsJ

Bijote, kad vaikui bus nuobodu mokytis? Nesijaudinkite. Viskas priklauso tik nuo jūsų. Jeigu sukursite palankią mokymosi atmosferą, net nepastebėsite, kaip greitai vaikas išmoks užsienio kalbą. Net jeigu vaikui iš pradžių ir ne taip gerai seksis, kaip galbūt, tikėjotės, su laiku jis tik tobulės. Kodėl? Nes vaikai, skirtingai nei suaugusieji, nebijo kartoti tų pačių žodžių (teks priprasti prie nuolatinių  cat, mouse, dog ir etc. žodžių), nebijo suklysti ar kalbėti nesąmones.

Daugeliui tėvų iškyla klausimas į kurį ieško atsakymų ir kreipiasi į specialistus. Ar tėvai patys gali išmokyti savo vaiką kalbos? Atsakymas – žinoma! Jeigu bent vienas iš tėvų arba abu tėvai gerai moka užsienio kalbą, gali po truputį pradėti vaiką mokyti patys, kad ir elementarių žodžių.  Svarbiausia, kad vaikui būtų įdomu. Galite sudaryti įvairias situacijas, pvz. eiti į parduotuvę pirkti saldainių ir tegu vaikas pasako, kaip bus angliškai saldainiai, sausainiai. Galite pasakoti, vaidinti, inscenizuoti ir sugalvoti dar begales veiklų, kurios padėtų jūsų vaikui išmokti kalbą.

Jeigu neturite laiko arba nepasitikite savo jėgomis, galite patikėti savo vaiką specialistui. Ieškodami mokytojo atminkite, kad tai turi būti žmogus, kuris nuolatos dirba su vaikais, o ne su suaugusiaisiais. Suaugusiųjų ir vaikų mokymas skiriasi. Taip pat nemanykite, kad vaikas, keturis kartus susitikęs su mokytoja, jau laisvai kalbės. Tai yra nuolatinis mokymosi procesas ir rezultatai nėra taip greitai pasiekiami kaip mums kartais norėtųsi. Vienas vaikas greičiau įsimins žodžius, kitas lėčiau, bet svarbiausia, kad jam patiktų mokytis, o nebūtų visas mokymosi procesas per prievartą.

Manoma, kad vaikui išmokti kalbos padeda ir animacinių filmukų žiūrėjimas. Vaikas visada nori viską suprasti savo aplinkoje. Tai, kad animacinio filmuko herojai kalba nesuprantama kalba, vaikui yra motyvacija tą kalbą suprasti.

Vaikai yra maži suaugusieji, jie puikiai viską supranta ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar mokymasis jiems  bus nemalonus procesas, kurį jie prisimins visą gyvenimą, ar malonus procesas, kuris palengvins mokymąsi ateityje:)

Kaip išmokti užsienio kalbą? (V dalis)

Taigi, toliau nagrinėjame problemas, trukdančias išmokti užsibrėžtą užsienio kalbą.

Problema Nr. 3 Siekite tik savos viršūnės.

Šį kartą pradėsime nuo ištraukos „Alisa stebuklų šalyje“. Tikriausiai visi esatę skaitę šią knygą, arba bent jau matę šio kūrinio ekranizaciją. Leiskite jums priminti vieną dialogą tarp Alisos ir katino.

–          O kur aš galėčiau rasti ką nors normalų?

–          Niekur,- atsakė Katinas, – normalių nebūna. Juk visi tokie skirtingi ir nepanašūs. Ir tai, pagal mane yra normalu.

Taigi, visi mes skirtingi. Ir tai yra normalu. Nėra pasaulyje dviejų žmonių, kurie mąstytų visiškai vienodai. Ir aš žinau, gerbiami skaitytojai, kad jūs visi tai tikrai žinote, bet retas kuris tai pilnai suvokiate taip, kad galėtumėte pritaikyti praktikoje. Didžioji dalis žmonių iššvaisto daugybę energijos lygindami save su kitais ir galvodami ką apie juos pagalvos kiti.

Didžiulę meškos paslaugą šioje srityje padaro mokyklos. Mokytojų darbas išties labai svarbus ir atsakingas, bet taip pat sunkus ir varginantis. Bet kokios pastangos individualizuoti mokinius, kuomet turi jų apie du šimtus, labai greitai nublanksta. Mokytojai tikriausiai net nesąmoningai pradeda reikalauti iš mokinių suvienodėti. Tai kaip apsauginis refleksas, padedantis tausoti nervus ir sveikatą. To pasekoje, suaugę stengiamės neišsiskirti iš minios. Kaip tai atsispindi kalbų mokymesi? O tai beje labai aiškiai matoma. Žmonės pradeda kompleksuoti, kad nespėjo įsiminti tiek, kiek buvo išdėstyta per paskaitą, arba, kad neperskaitė sakinio taip taisyklingai, kaip kad tai padarė jo kolega iš kairės, arba neišmoko tiek žodžių, kiek kolega iš dešinės. Paitaiko, kad žmogus meta mokslus, nes jo draugas užsienio kalbą išmoko per pusmetį, o jam akivaizdu, jog reikės dar pusmečio. Kitaip tariant bandome pasiekti ne savo, bet savo kolegos, draugo ar net mokymosi programos viršūnę.

Koks pirmas požymis, kad siekiame nebe savo viršūnės? Ogi kuomet prastai jaučiamės jog neįsiminėme tiek, kiek kolega. Arba neišmokom kalbos taip greit, kaip kažkuris iš mūsų draugų, arba neišmokom šimtu procentu visko, kas buvo numatyta mokymo programoje.

Išmokite siekti savo viršūnės. Nusistatykite kur yra jūsų viršūnė ir jos siekite. Jei jūsų viršūnė yra penki žodžiai per dieną – puiku. Vadinasi išmokote penkis – pasiekėte savo viršūnę šimtu procentų. Jei išmokote tris – šešiasdešimčia procentų. Ir visai nesvarbu, kad jūsų kolega išmoko penkiolika, ar, kad dėstytojas padiktavo dvidešimt naujų žodžių per paskaitą. Tai kitų žmonių viršūnės – tegul jie jų ir siekia. O jūs turite savo. Po kurio laiko, kai atmintis išlavės, galėsite ir jūs savo viršūnę kilstelti.

Pasibaigus kursams, arba viduryje kurso, ar tiesiog kada jums patinka, atsisėskite ir apmastykite, ar padarėte viską ką suplanavote. Skyrėte laiko kasdien bent po pusvalandį, lankėte paskaitas, netgi pasiklausėte ar atlikote keletą papildomų pratimų – vadinasi pasiekėte savo viršūnę šimtu procentų. Išmokote tiek, kiek galėjote išmokti. Tiek kiek leidžia asmeninės jūsų atminties savybės. Šiek tiek patingėjote, nedarėte namų darbų, neskyrėte laiko mokslams, tik lankėte paskaitas – na, galbūt pasiekėte keturiasdešimt – penkiasdešimt procentų savo viršūnės. Pasižadėkite sau kitą kartą pasiekti tarkim bent septyniasdešimt procentų. Ataskaitas duodate tik sau. Ir konkuruojate tik su savimi. Ir siekite tik savo viršūnės. Tokiu tempu kokiu jums tinka ir patinka, ir kokiu jūsų organizmas geba mokytis nesukeldamas sau bereikalingo streso. O visų kitų viršūnės jų asmeninis reikalas. Labai tikėtina, kad kurioj nors srity jūsų viršūnė yra aukštesnė už visų jūsų bendramokslių viršūnes kartu sudėjus.

Kokia šio ilgo straipsnio esmė? Ogi ta, kad negalime būti idealūs visur ir visada. Viršūnės skiriasi. Visi turime savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Galbūt jūs puikiai vairuojate, piešiate, šokate, gaminate maistą, viską išmanote apie futbolą ir krepšinį, o užsienio kalbos sekasi šiek tiek prasčiau. Na ir kas. Pagalvokite, kad jūsų mokytoja galbūt nemoka vairuoti, kolega iš dešinės nežino, kiek žaidėjų krepšinio komandoj, o kolega iš kairės niekada pats neišsikeptų kiaušinienės. Ar jie dėl to verkia naktimis? Aišku ne. Tai ko jūs nervinatės? Nusistatykite savo viršūnę arba kelias ir siekite jų pamažu, be streso. O idealią kalbą (kuri beje realybėje nelabai ir egzistuoja) palikite lingvistams. Tegu jie ten knibinėjasi tarp tų kohezijų ir koherencijų. Ar jums tų keiksmažodžių reikia?

Parengė Viktorija Gercmanienė

©mokslonamai.lt

Tam, kuris niekad nekeliauja, niekad nepalieka savo tėviškės ir turi nedaug pažįstamų kitose šalyse, greičiausiai neprireiks ir užsienio kalbų žinių. Tačiau šiais laikais, kai nuolat keliaujama, kai globalizacijos dėka nebėra jokių sienų, kai galimos atostogos tolimuose kraštuose, žmonės emigruoja, būtina mokėti keletą kalbų. Vienas iš būdų mokytis kalbos – kalbų kursai.

Kokios užsienio kalbos mokytis?

Kas moka anglų kalbą, jau laimėjo. Daugelyje pasaulio kampelių ir daugelyje profesijų galima su ja gana gerai išsiversti. Žinoma, toli gražu ne visur. Atostogaujant Prancūzijoje arba Ispanijoje visuomet tenka konstatuoti, kad anglų kalbos mokėjimas dar negarantuoja sėkmingo susikalbėjimo.

Anglų kalba šiandien beveik visada vadinama amerikiečių anglų kalba, ji žymiai labiau paplitusi, pvz., kompiuterių ar interneto dėka. Taisyklinga britų anglų kalba labiau egzotiška ir optimaliai vartojama tik Britų salose. Taigi naudingiausia iš visų užsienio kalbų yra „paprastoji anglų kalba“.

Kai kuriose profesinėse srityse reikalingomis taps ir kitos kalbos. Finansininkai manys, kad labai naudinga šiek tiek kalbėti japoniškai, dirbantys „Fiat“ įmonėje turi mokėti italų kalbą, o virėjams reikalingi prancūzų kalbos pagrindai. Pasienio regionų gyventojai taip pat turėtų suprasti kaimyninių šalių kalbą.

Dirbant nesvarbios yra ir įvairios dirbtinės kalbos, pvz., esperanto. Jas mokytis – gražus pomėgis, be jokios abejonės jos skatina tarptautinį bendravimą ir taip tarnauja tautų tarpusavio supratimui bei visuotinei taikai. Tačiau prasmingiau savo dėmesį skirti gyvoms kalboms, pavyzdžiui, prancūzų, ispanų, portugalų ar kinų. Šios kalbos turi milžiniškus kultūrinius regionus, kurie atsiveria kartu su jomis. Todėl kalbų kursai gali būti pradžia į naują gyvenimą.