Kalbų mokymasis mūsų mažoje šalyje, 21-mame amžiuje tapo būtinas. Maža to, nebegana mokėti vien anglų arba vokiečių kalbą. Tie, kurie suvokia, kiek galimybių atveria kiekviena naujai išmokta užsienio kalba, mokosi vis daugiau kalbų ir ieško vis naujasnių būdų kaip tai padaryti lengvai, greitai ir rezultatyviai, tad neišvengiamai ima kilti klausimas, kokie svarbiausi faktoriai lemia kokybišką užsienio kalbos mokymąsi.

Jei kadanors bandėte kepti pyragą, žinote, kad tam reikia miltų, cukraus, kiaušinių ir t.t. Kas atsitiks, jei būsime įsitikinę, kad pyrago kepimui svarbiausia miltai, o visa kita nėra labai būtina. Įsivaizduojate pyragą be cukraus, kiaušinių, pieno? Taip yra ir su kalbų mokymusi – visos sudėtinės dalys vienodai svarbios.

Mokėjimas mokytis
Ar tikrai mokėjimas mokytis toks svarbus, kad jam skiriame pirmą vietą sudedamųjų dalių sąraše? Tikrai taip. Mokėjimas mokytis pats svarbiausias dalykas mokymosi procese. Norėdami efektyviai mokytis, turite žinoti savo atminties tipą, efektyviausią mokymosi laiką, efektyviausius įsiminimo metodus. Mechaninio kalimo laikai jau senai praeity. Išugdytas sugebėjimas mokytis pravers jums ne tik mokantis norvegų ar rusų kalbos, bet ir kitose srityse.

Tinkamai paruošta mokymo programa
Jei pradėję mokytis naują užsienio kalbą bandysite įsiminti viską iš eilės, be jokios tvarkos, naudos bus mažai. Jei nebus sistemos – nebus rezultato. Jei nematysite rezultato – dings ir motyvacija. Patyrę dėstytojai užsienio kalbų dėstytojai žino, kaip sudaryti mokymo programą, kad medžiaga būtų išdėstoma sistemingai, dozuotai, pradedant nuo lengviausių dalykų pereinant prie sudėtingesnių. Mokymasis turi vykti laipsniškai, sudėtingi dalykai turi natūraliai išplaukti ir paprastesnių.

Tinkama mokomoji medžiaga
Dar viena labai svarbi sudedamoji kalbos pyrago dalis – tinkama mokomoji medžiaga. Neapsigaukite – tai nebūtinai vadovėlis. Išties, dar niekas nesukūrė super vadovėlio, tinkamo visiems studentams, visiems dėstytojams ir visoms paskaitoms. Mokomoji medžiaga ideali tuomet, kai ji pritaikyta konkrečiam studentui, konkrečioje paskaitoje, sprendžiant tam tikrą problemą arba norint įsisavinti tam tikrą informaciją.

Naujausi metodai
Kaip ir viskas šiame pasaulyje – taip ir metodai sensta, kinta, atrandami vis naujesni ir efektyvesni jų pakaitalai. Ar bandėte mokytis Vokiečių kalbos klausydamiesi Mocarto, arba išmokti norvegų kalbos gimines sinestezijos būdu? O susikurti asociacijas nežinomiems žodžiams? Ne? O gal vertėtų pabandyti. Kai susipažįsti su naujausiais metodais, net norvegų kalba per tris dienas nebeatrodo toks jau neįveikiamas dalykas.

Profesionalus dėstytojas
Profesionalus dėstytojas tai jungiamasis visų kitų dalių komponentas. Profesionalus dėstytojas  tinkamai paruoš mokymo programą, parinks mokomąja medžiagą, papasakos apie naujausius mokymosi metodus ir paaiškins jums, kaip geriausiai mokytis savarankiškai. Tiesą sakant, rasti tinkamą dėstytoją, tai kaip rasti tinkamą parduotuvę, kurioje nusipirksite pyragui pieno, cukraus, miltų  ir nereiks patiems nei malūne prie girnų stovėt, nei karvės melžt. Profesionalus dėstytojas pasirūpins visomis kitomis sudedamosiomis kalbos pyrago dalimis.

www.mokslonamai.lt

Taigi, visos problemos glūdi pasislėpusios mūsų galvose. Tikrai taip. Mūsiškėse. Ne bendramokslių, mokytojo, žmonos, vyro, kaimyno, vadovėlio autoriaus, bet mūsų pačių. Tą suvokti tiek pat svarbu kiek ir sunku. Svarbu, nes tik tai suvokę galėsime jas pašalinti. Juk ir alkoholikas gali pasveikti tik tuomet, kai pripažįsta, kad geria. Sunku, nes daugeliui žmonių sunku pripažinti, kad jie patys atsakingi už savo gyvenimą, paprasčiau, kuomet gali apkaltinti ką nors kitą. Pavyzdžiui kaimyną. Arba dėstytoją.

Taigi problema Nr. 1.

Norvegų kalba labai sunki. Šį punktą taip pavadinau todėl, kad dėstau norvegų kalbą. Jei jūs mokotės kitos kalbos, tarkim rusų, ispanų ar gal švedų, problemos esmė nuo to nesikeičia. Anglų, vokiečių, kinų ar dar kokią nors. Nesvarbu. Kiekvieną kartą susirinkus naujai grupei pradedančiųjų, paklausiu – gerbiamieji, ką žinote apie norvegų kalbą? Ir kiekvieną kartą tas pats šokiruojantis atsakymas – nieko. Išskyrus tai, kad norvegų kalba labai sunki. Taaaaip. Na kaip galima su tokia nuostata pradėti mokytis? Tiesa ta, kad norvegų kalba turi vieną lengviausių struktūrų. Nėra linksnių, visiškai nėra veiksmažodžių asmenavimo, laikų nedaug. Žodžiai panašūs į anglų ir vokiečių kalbų žodžius, o vieną iš šių kalbų paprastai suaugęs šiuolaikinis žmogus jau moka. Paradoksas, bet ispanų kalba, kurią absoliuti dauguma laiko labai lengva – turi vien veiksmažodžių tris skirtingas asmenuotes, nesuskaičiuojamą daugybę išimčių, o galūnės gali būti kabinamos ant kitų galūnių. Ir ispanų kalba, matote, lengva. O norvegų sunki.

Taigi, įteigę savo pasąmonei, kad kalba, kurią mes mokysimės yra be galo sunki, mes pradedame prievartauti save. Stengiamės greitai (o norvegų kalbą visiems, kaip taisyklė, reikia išmokti labai greitai) per prievartą, sukišti į save tai, kas mums yra labai sunku ir nemalonu. Kitaip tariant, iš esmės skriaudžiam patys save. Organizmas pradeda gintis ir jame prasideda atmetimo reakcijos. Mes savo pasąmonę jau nuteikėme, kad kalba, kurią mokysimės yra labai sunki ir nemaloni, ir tikimės, kad jinai su malonumu priims didžiulį srautą informacijos bei leis mums laisvai juo disponuoti.

Viena pagrindinių pasąmonės funkcijų yra saugoti mus nuo nemalonių prisiminimų bei įvairių neigiamų išgyvenimų. Jinai ir stengiasi, dirba savo darbą. Saugo mus nuo jums sunkios ir nemalonios informacijos – kitaip tariant, atmetinėja tai, ką taip stengiamės atsiminti. O mes stebimės – kaip čia yra, kad niekas galvoj neužsibūna?

Ką daryti? Visų pirma tinkamai nusiteikti ir pakartoti sau bent keletą kartų – norvegų kalba labai lengva, nuostabi, daininga ir be galo graži. Jaučiu didžiulį malonumą ją mokydamasis. Ir tuo patikėti.

Parengė Viktorija G.

© mokslonamai.lt