Sveiki, esu Gintė. Studijuoju Malmės Universitete pietų Švedijoje žmogaus teises. Noriu Jums šiek tiek papasakoti apie studijas Švedijoje.

Stojimai

Švedijos universitetai siūlo platų specialybių pasirinkimą, ypač jei žmogus moka kalbėti švediškai. Anglų kalba programų skaičius sumažėja, tačiau jų vis tiek yra nemažai. Mane asmeniškai sužavėjo penkios specialybės.  Anglų kalba siūlė mokytis Malmės Universitetas: Žmogaus teisės, Tarptautiniai santykiai, Taikos ir konflikto studijos, Anglų kalbos studijos ir Tarptautinė migracija ir etniniai santykiai. Pati pasirinkau studijuoti Žmogaus teises, nes ši specialybė mane labiausiai sudomino.

Įstoti į Švedijos universitetą, manau, nėra sunku. Jei valstybinių brandos egzaminų balai geri, anglų kalba bent vidutiniška – įstosite. Taip pat šansai įstoti priklauso nuo universiteto populiarumo bei reitingo šalyje. Kuo populiaresnis universitetas, tuo daugiau žmonių ten stoja, tuo didesnis konkursas – logiška. Todėl turite stengtis įrodyti, kad esate vertas ten studijuoti ir jei tam nėra motyvacinio laiško, tuomet turite tai įrodyti egzaminų rezultatais.

Švedijoje mokslas yra nemokamas ES piliečiams  ir šveicarams, todėl turite pateikti notaro patvirtintą paso kopiją, kad įrodytumėte, jog pagal gyvenamąją vietą jums mokėti už mokslą nereikės.

Reikalavimai

Stojimo reikalavimai skiriasi priklausomo nuo specialybės ir universiteto, į kurį stojate. Mano atveju reikėjo siųsti paso kopiją, 12 -tos klasės baigimo atestatą ir anglų kalbos žinių įrodymą. Kitoms specialybėms/universitetams tiek anglų kalbos žinių, tiek dokumentų reikalavimai gali skirtis. Kartais universitetai prašo interviu ar motyvacinių laiškų, kartais – stojamojo egzamino(menų srities studijoms). Anglų kalbos įrodymui gali reikalauti IELTS arba TOEFL (kartais ir kitokių egzaminų) bei skirtingų balų, nes kiekviena programa turi skirtingą anglų kalbos sudėtingumą. Dėl šių priežasčių stojant labai svarbu išsiaiškinti visus reikalavimus iki smulkmenų, kad  nepadarytumėte klaidos pretenduodami  į universitetą. Mano patarimas –  susirasti žmogų, kuris tame universitete jau studijuoja arba taip pat nori į jį stoti ir prašyti pasidalinti patirtimi ar stoti kartu.

Gyvenimas Švedijoje

Prisitaikyti svečioje šalyje visiems yra sunku – vieniems lengviau, kitiems sunkiau. Dažnai pasitaiko, kad žmogui tiesiog nepatinka šalis, dėl to ir studijos tampa kančia. Jei kalbame apie skandinavų šalis, tai manau prisitaikyti sunkiau pietiečiams – kultūriniai skirtumai tarp šiaurės ir pietų ryškesni. Malmės universitetas įstojusiems studentams siuntė įvairias brošiūras, kur aprašomi ryškiausi švedų kultūros, etiketo ir charakterio bruožai, taip leisdami studentams susipažinti, kas yra priimtina Švedijoje ir kas ne. Iš savo patirties sakau, kad tarp švedų ir lietuvių skirtumų nėra tiek daug, kiek teigė universiteto dalinta brošiūra. Batus mes taip pat nusiauname atėję į svečius ir su svetimais bendrauti nelabai mėgstame. Tačiau, mano pastebėjimu, švedai draugiškesni ir mandagesni nei lietuviai – tai galima pastebėti vien mokantis švedų kalbos. Man vienas ryškiausių skirtumų tarp švedų ir lietuvių buvo jų pasitikėjimas nepažįstamaisiais. Švedai yra žmonės, kuriems rūpi jų aplinka ir aplinkos gerovė – jie tikisi, kad tokį nusistatymą turi ir kiti. Pasitikėjimas jaučiamas net viešajame transporte – traukiniuose ar autobusuose bilietų kontrolę sutiksi labai retai.

Gyvenant svetur  reikia  stebėti, kaip elgiasi žmonės, kad pažintum tam tikrus kultūrinius ypatumus, kuriuos patys tos šalies gyventojai retai kada pastebi. Tai padeda prisitaikyti prie naujos aplinkos ir geriau suprasti visuomenę.

Švedijoje žmonės labai malonūs ir šypsenų iš nepažįstamųjų gatvėje gali sulaukti labai dažnai. Tai padeda jaustis kažko dalimi, lengviau  adaptuotis. Svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, pvz.: skaityti naujienų puslapius anglų kalba.

Studentiško gyvenimo ypatumai

Iš savo patirties sakau, kad studentam pragyventi yra gana lengva, jei apmąstomos išlaidos. Natūralu, kad stojant į užsienį reikia turėti arba santaupų, arba būti išlaikomam tėvų, nes darbo iškart nepavyks susirasti. Pirmus mėnesius aš Švedijoje  užsirašinėjau visas išlaidas ir skaičiavau, kiek daugmaž kronų išleidžiu maistui, būstui, pramogoms, mokslams(knygos ir kt.). Taupyti labai padeda apsipirkinėjimas skirtingose parduotuvėse, pvz.: pieno produktai pigesni vienoje parduotuvėje, daržovės – kitoje, duonos gaminiai – dar kitoje. Siūlau nepagailėti laiko ir apvažiuoti kelias parduotuves, kuomet perkate maistą, nes krona prie kronos ir jau susitaupo nemenka sumelė. Tokiu būdu apsipirkinėdama, per mėnesį maistui išleisdavau apie 1000 švediškų kronų(~400LTL) ir tikrai badauti neteko. Manau labai patogu ir žinoti, kaip gaminti, nes pigiau pasigaminti pačiam nei pirkti pusfabrikačius. Jei norisi pirkti drabužius, geriausia palaukti nuolaidų ir akcijų, nors ir be nuolaidų kainos labai nesikandžioja(dažnai jos panašios kaip Lietuvoje), tačiau jei gali sutaupyti, kodėl gi ne?

Studentams Malmėje darbo nėra daug. Manau, kad daug lengviau , jei studijuoji didesniame mieste – ten darbų pasiūla gausesnė, o sostinėje dažnai įsikuria tarptautinės įmonės, kurioms tikrai ne visuomet reikia žmonių, kalbančių švedų kalba. Užsidirbti šiek tiek pinigų galima vedžiojant šunis ir prižiūrint naminius gyvūnus, dirbant aukle arba studentų laikraščiuose/organizacijose. Taip pat patogu, jei mokate keletą kalbų ir jomis puikiai kalbate – tuomet galite siūlyti mokyti vaikus. Yra nemažai puslapių, kur galite siūlyti tokias paslaugas ir su jumis susiekia susidomėję žmonės. Rimtam darbui Švedijoje reikia gauti asmeninį numerį, vadinamą “personnummer” – jis reikalingas tiek darbinantis, tiek norint eiti į pvz.: sporto klubą.

Pagyvenusi Švedijoje pusantrų metų gailiuosi, kad nepradėjau kalbos mokytis anksčiau, vos nusprendusi ten stoti. Darbą susirasti žinant kalbą yra gerokai lengviau nei jos nemokant. Taip pat atsiranda galimybė studijuoti švedų kalba ir nebelieka barjero specialybės pasirinkimui. Manau, kad papildomos kalbos žinios CV tikrai dar niekam nesutrukdė, o ir tai, kad moki kalbą šalies, kurioje gyveni, rodo tavo, kaip žmogaus išsilavinimą ir pagarbą tai šaliai.

Studentiškos pramogos

Linksmybių Švedijoje netrūksta – studentai linksminasi kaip tik sugalvoja. Mano universitetas organizuoja gausybę renginių, kuriuose studentai gali susipažinti vienas su kitu, atrasti bendraminčių ir stiprinti universiteto visuomenę. Tokių renginių, kaip protų mūšiai ar karnavalai yra buvę ne vienas ir ne du – jie buvo smagi patirtis, susipažinau su nemažai žmonių. Dažnai vakarėliai vyksta ir studentų bendrabučiuose. Malmėje yra ir nemažai barų/klubų, kur studentai eina pasišokti ar tiesiog pasėdėti ir praleisti laiką su draugais. Kadangi švedai mėgsta leisti laiką gamtoje, laiko leidimas parke ant žolės yra dažnai pasitaikantis atvejis. Taip pat pavasarį ir vasarą vyksta daug festivalių pačiam mieste, kur studentai dažnai dalyvauja.

Gintė Mikolaitytė

www.mokslonamai.lt

Nors ir negalėtume skandinavų pavadinti labai romantiškais, bet visgi jiems vasario 14 diena taip pat yra ypatinga šventė. Kaip pasitinka Valentino dieną ir kuo ji yra ypatinga norvegams, danams, švedams, suomiams?

Valentino diena Norvegijoje

Vasario 14 diena norvegams tokia pati svarbi šventė kaip ir bet kuri kita šventė. Ir tai liečia ne tik jaunimą, bet ir vyresniuosius.  Valentino šventė siejama ir su paukščiais. Sakoma, kad jeigu pamatysi du paukštelius,  tai aplankys meilė. Osle, pulsuojančiame gyvybe ir jaunatvišku maksimalizmu, ši šventė niekuo nesiskiria nuo kitų šalių sostinių. Vyksta meilės dienai skirti renginiai, galima siųsti meilės laiškus, įvairūs vakarėliai ir , žinoma, visur kur tik pažvelgsi – širdelės.

Valentino diena Danijoje

Niekada neatspėsite, bet įsimylėjėlių šventė Danijoje siejama su snieguolėmis.  Visi įpratę vieni kitiems dovanoti šias baltas gėles ir taip parodyti savo meilę. Jaunesni žmonės rašo poemas apie savo meilę, kuri visada rusens. Kas įdomiausia, kad parašę trumpus eilėraštukus arba poemėles, jaunieji rašytojai nepasirašo savo tikru vardu, visada išsiunčia mylimajai/mylimajam laišką pasirašę kokiu nors slapyvardžiu. O kas nerašo meilės laiškų ar nekuria melodingų eilių, paskęsta svajinguose muzikos garsuose.

Valentino diena Švedijoje

Ši diena švedams dar viena puiki proga atitrūkti nuo darbo, nuo įvairiausių rūpesčių ir pabūti tik dviese. Vyresnio amžiaus išeina į miestą, išgeria vyno jaukioje kavinukėje ir palydi, jeigu geras oras, saulėlydį. O jaunimas daugiau orientuojasi į iš Vakarų atėjusį šios dienos šventimą būdą: dovanoja gėles, šokoladines širdeles ir taip parodo savo meilę artimam žmogui.

Valentino diena Suomijoje

Ši šventė Suomijoje labai populiari ir švenčiama jau nuo 1980 metų. Šią dieną suomiai vadina „Ystävänpäivä“ , lietuviškai tai būtų „Draugystės diena“.

Šaltinis: http://goscandinavia.about.com/od/knowledgesafety/p/valentinesday.com

Norite išmokti norvegų arba švedų kalbas, patobulinti anglų arba rusų kalbą, ar gal būt pasinerti į saulėtą ir karštą ispanų kalbos pasaulį? Tikriausiai rinksitės kalbų mokyklą, dėstytoją, o galbūt nuspręsite mokytis savarankiškai. Ką bepasirinktumėte, dalį mokymosi laiko skirti savarankiškam mokymuisi visvien teks.

Tai kaip gi mokytis? Ar apskritai verta apie tai kalbėti? Daugybę metų apie savarankišką mokymąsi niekas nekalbėjo. Galiojo principas – atsisėdi ir mokaisi. Neišmokai – tavo problemos. To pasekoje dažno iš mūsų pasąmonėje susiformavusi nuostata, kad geriausias mokymasis tai informacijos iškalimas mintinai.

Nepaisant nuolatos augančio naujų mokymo bei mokymosi metodų skaičiaus, vis dar dažnas atvejis, kuomet paskaitos metu jau suaugusiems studentams paaiškinus, kad tarkim, norvegų kalboje daiktavardžiai turi tris gimines, ir paklausus ar viskas aišku, išgirsti atsakymą – taip, aišku. Tik išmokti tereikia. Išmokti, tai gerai. Bet kaip jūs išmoksite? – klausiame. Daiktavardžių juk tūkstančiai, visų iškalti mintinai juk nepavyks. Ir tuomet supranti, kad galbūt pirmą kartą gyvenime žmonės susimąstė – tikrai, o kaip mokytis, kai akivaizdu, kad kalti beprasmiška. Apie tai šioje straipsnių serijoje ir pakalbėsime.

Kas kaltas, kad įdėjęs daugybę pastangų ir paskyręs marias savo brangaus laiko, žmogus taip ir neprabyla anglų, ispanų ar kokia kita trokštama užsienio kalba. Ilgą laiką kalčiausiu buvo laikomas pats mokinys – per mažai stengėsi, per mažai mokėsi namuose, per silpnai save motyvavo. Vėliau atsigręžta į mokymo programas ir mokytojus. Imta teigti, kad medžiaga ne taip pateikiama, mokytojas nesugeba įdomiai išdėstyti medžiagos, sudominti ir motyvuoti mokinį, programose pilna pernelyg sudėtingų ir nereikalingų dalykų. Dabartiniai populistai vienas už kitą garsiau šaukia, kad dėl visko kalčiausi mokytojai ir kalbų mokyklos, universitetai, ir šiaip visi iš eilės.

Specialistų, siūlančių stebuklingas programas, netrūko niekada. Tiek dabar, tiek viduramžiais, žmonės nori tikėti stebuklais. Juk taip norisi tikėti, kad susimokėjus pinigus, be jokiu pastangų, gal net neatsivertus vadovėlio, kažkokiu mistiniu būdu, viską ims ir sukraus į galvą, ir žiūrėk, ryte nubudęs galbūt tikrai – imsi ir prabilsi angliškai arba vokiškai, ar galbūt imsi suprasti rusų kalbos abėcėlę. Ispanų kalba per 30 dienų! Visa gramatika ir tūkstantis naujų žodžių per dvi dienas! Kiekvieną kart išgirdus tokius lozungus derėtų prisiminti pasaką apie stebuklingas pupas arba lieknėjimo vaistų reklamas. Tie kurie tiki ir patys stengiasi – veikia. Kitus – vargu. Tiesą sakant pasidarė taip madinga neigti kalbų mokymosi mitus, kad jau atsiranda būtinybė paneigti tuos mitus, kurie atsirado paneigus prieš tai buvusius mitus. Visiška painiava.

O kur slypi tiesa? O tiesa slypi kaip visuomet, kažkur per vidurį. Ir ji visuomet labai paprasta. Tereikia ją priimti ir liautis ieškoti stebuklų.

Parengė Viktorija G.

© mokslonamai.lt