Nereikia ir sakyti – vertimų biuras paroles.lt yra ta vieta, kurioje tiksliai bei profesionaliai atliekami vertimai. Kuomet išgirstamas žodžių junginys vertimų biuras, neretai prieš akis iškyla būtent toks vaizdas: prie kompiuterių palinkę sėdi darbuotojai ir verčia tekstus. Galbūt, prieš 10 ar 15 metų tik tokius vaizdus ir tegalėjome matyti, tačiau šiandien situacija iš esmės keičiasi, tad biure darbuotoj galime surasti ir mažiau ir mažiau. Kodėl ši situacija keičiasi?

Na, o viskas dėl vienos labai paprastos priežasties – nė nereikia ir sakyti, kaip mūsų visų gyvenimus pakeitė internetas. Profesinį gyvenimą – taip pat: daugybė įvairias profesijas turinčių žmonių, atsiradus internetui, gerokai galėjo praplėsti ribas – ne tik palengvėjo komunikacija, bet ir nebeliko sienų. Taigi, šiandien būtų galima išvardinti ne vieną dešimtį profesijų, kurių atstovai tikrai neprivalo savo darbo dienas leisti ofise – dirbti galima kone bet kur, kur tik yra geras interneto ryšys.

Nesunku suprasti, kad vertėjai yra viena tokių profesijų. Šiandien puikiai savo darbą išmanantis vertėjas tikrai nebeprivalo sėdėti ankštame ofise nuo devintos ryto iki penktos vakaro ir dirbti – darbo erdvė gali būti visa kita. Galima tapti laisvai samdomu vertėju ir daugeliu klausimų, pačiam spręsti, kur, kaip ir kada vyks darbo procesas. Viskas, ko vertimų biurai pageidauja iš laisvai samdomų vertėjų, tai – tik kokybiškai bei laiku atliktas darbas, tuo tarpu visa kita lieka paties vertėjo valioje. Jis gali pats nuspręsti, kokiu metu dirbs (vienintelė sąlyga – suspėti darbą atlikti laiku), o taip  pat – kokia bus jo darbo erdvė. Kuomet išgirstama frazė laisvai samdomas vertėjas dažnai yra įsivaizduojama, kad laisvai samdomi vertėjai tiesiog dirba savo namuose. Dažnu atveju taip ir yra, tačiau vis daugiau ir daugiau atsiranda tokių specialistų, kurių erdvė neriboja ir dažnai jie savo darbą atlieka iš pačių tolimiausių ir egzotiškiausių pasaulio kampelių. Be to, sprendimas tapti laisvai samdomu vertėju turi ir dar daugiau privalumų – vienu metu galite bendradarbiauti net su keliais vertimų biurais ir generuoti didesnes pajamas.

Ką apie bendrinių kalbų formavimąsi reikėtų žinoti pradedančiajam vertėjui?

Vertimu biuras

Nesvarbu, esate dar tik pradedantysis vertimu biuras, ar jau seniai tęsiate savo veiklą – mokytis kažko naujo, reikšmingo, niekada nevėlu. Ar kada nors pagalvojote, ar žmonės, užsiimantys vertimu, žino, kaip atsirado bendrinė kalba? Ką reiškia šis terminas, kada jis pradėtas naudoti, ir kokia yra apskritai standartizuotos kalbos raida Europoje? Ko gero, kalbininkų biuras ir galėtų lengvai atsakyti į šį klausimą, tačiau vertimu biuras dažnai tikslaus atsakymo nežinos. Tad pateikiame keletą svarbių faktų, ir trumpą bendrinės kalbos formavimosi istoriją, tinkančią būtent vertimu užsiimantiems lingvistams.

Bendrinės kalbos pradininkai

Visų pirma, kaip teigia istorijos ir antropologijos biuras,  maždaug 1960 metais Europoje kalbininkai prieina nuostatą, jog reikia surasti tokią kalbos teoriją, kuri paaiškintų jos raidą, remdamasi vidinėmis savo taisyklėmis ir logika. Tad pirmiausiai Čarlis Fergusonas išskiria du matus, pagal kuriuos galima vertinti kalbos raidos lygį. Pirma, tai rašytinės kalbos vartojimo laipsnis (paplitimas), antra – kalbos normalizavimo (standartizacijos) lygis. Vertimu biuras, Vilnius ar Kopenhaga, nesvarbu, kur jis būtų buvęs prieš šimtą metų, to nebūtų žinojęs.

Ir, ko gero, ties tokia teorija nebūtų reikėję apsistoti labai ilgam. Mat, kaip teigia vienas vertimu biuras – Vilnius, kainos – viskas kažkada buvo labai realiatyvu, kaip keitėsi šios sąvokos, taip keitėsi ir kitos. Ypač, kai yra kalbama apie kalbinius dalykus. Tad Čarlio Fergusono teoriją netrukus patikslino Einaras Heugenas, išskirdamas keturis kalbos standartizacijos aspektus. Standartizaciją jis vadino kodifikacija. Galbūt geras vertimu biuras kainos laikysis didesnės, kai taiko ypatingai griežtą kodifikaciją, mes tai garantuoja itin kokybiškai parengtą tekstą.

Heugeno teorijos plėtotė

Tad Heugeno schema atrodo taip: pirma, normos pasirinkimas, antras – formos kodifikacija, trečia – funkcijos tobulinimas, trečia – bendruomenės priėmimas. Netrukus Leithas, kurio šaknys tikrai nėra vertimu biuras Panevezyje, mat jis buvo britas, patikslino šią schemą.

Leithas parašo anglų kalbos vadovėlį, kur laisvai internpretuoja Heugeno modelį, nenurodydamas šaltinio. Jis išskiria nebe aspektus, o etapus – antrąjį Heugeno aspektą sukeisdamas su ketvirtu. Dar vėliau Lodgas interpretuoja jau kitaip – antrą sukeičia su trečiu. Lodgo mintis svarbi – kalbos standartizacija yra niekada nesibaigiantis procesas.

Pagrindinės sąvokos

Praktiškai kiekvienas vertimu biuras Vilniuje lengvai pasakys, ką reiškia šios pagrindinės sąvokos: King‘s language, common language, literary language ir national language. Pastaruosius du pasakymus Josephas kritikuoja, mat jie galioja tik tam tikruose sluoksniuose. Galų gale jis 1957 m. pasiūlo vėliau prigijusį iki dabar vartojamą „standart language“ (standartinė kalba) posakį. Vertimu biuras Airijoje būtent tokį jį ir naudotų – standartinė kalba. Tačiau Lietuvoje dėl semos „bendr“ žodis „standartinė“ keičiamas žodžiu „bendrinė“, ir čia mes turime sąvoką – bendrinė kalba.

1950 – 1970 m. ši sąvoka Lietuvoje keičiama į „literatūrinė kalba“, pasiskolintą iš rusų kalbininkų. Ne tik vertimu biuras turėtų puikiai išmanyti, ką reiškia ši sąvoka, bendrinė kalba. Tai istoriškai susiklosčiusi, sąmoningai apdorota, standartizuota, visiems tautos raštams, kultūriniam, politiniam, ekonominiam, viešam ir kt. gyvenimui tinkama ir naudojama kalba, taip pat reprezentuojanti kalbą ir nacionalinį identitetą. Vadinasi, ir vertimu biuras turėtų taip pat kalbėti bendrine kalba.

Aldonas Pupkis bendrinei kalbai apibrėžti skiria keturis kriterijus: turi būti įsigalėjusi norma, įsigalėjęs taisyklių rinkinys (kodifikacija), paplitęs raštas ir monologas (tam tarnauja ir vertimu biuras), o svarbiausia funkcija yra komunikacinė. Šis skirstymas užfiksuotas 1980 metais, apie bendrinę kalbą nemažai rašęs ir Girdenis.

Europoje bendrinė kalba plinta taip: Ispanijoje 1500 pasirinkta Kastilų gramatika, Italijoje – 1600 Toskanos tarmė, Turkijoje vyksta kalbos reforma ir vietoje persiškų rašmenų pasirenkami lotyniški. Kiekvienas tarptautines paslaugas teikiantis vertimu biuras taip pat turėtų ir išsamiau žinoti užsienio kalbų standartizavimo istoriją.