Vestuvės – viena iš įsimintiniausių akimirkų jaunos poros gyvenime.  Tuo metu norisi, kad šventė būtų išskirtinė ir nepakartojama. O išskirtinė šventė būna tuomet, kai nepamirštame savo šalies vestuvinių tradicijų.  Šį kartą kviečiame sužinoti, kokios vestuvių tradicijos galioja NorvegijojeJ

Sakoma, kad vienas iš laimingos santuokos receptų yra tinkamai pasirinkta vestuvių diena. Norvegai, o beje ir lietuvių etnologai, danai, švedai, vokiečiai tiki, kad geriausia vestuvėms diena – šeštadienis. Jokiu būdu nederėtų tuoktis penktadienį , nes tą dieną turi būti dirbami savaitės darbai, o šventei skirtas laikas – savaitgalis.

Vestuvių drabužiai.  Pasak vestuvių planuotojos , Tamie Myers, ganėtinai retas, kuomet jaunikis pasirenka dėvėti tradicinius drabužius. Anksčiau jaunikis dėvėdavo tradicinį drabužį bunad.  Tai tradiciniai šilkiniai marškiniai, trumpos kelnės, kojinės iki blauzdų, liemenė. Šis drabužis iš vilnos, o jo spalvos atskleisdavo, iš kurio regiono yra jaunikis. Kiekvienam regionui – skirtingų spalvų apdarai. Jaunosios tiek anksčiau, tiek dabar vilkėdavo/vilki baltos arba sidabro spalvos sukneles ir diademą.

Iki pietų reikia susituokti bažnyčioje, o pietų galima kelti puotą šventės dalyviams. Ceremonijos pabaigoje jaunieji pasikeičia aukso ar sidabro žiedais ir pasibučiuoja . Žiedai simbolizuoja tvirtą ir amžiną sąjungą.  Kas dar įdomu: kai būsimas vyras pasiperša, sužadėtuvių žiedas nešiojamas ant kairės rankos, kuomet susituokiame, žiedas nešiojamas ant dešinės rankos.

Vestuvių ceremonijoje jaunavedžiai  dažnai dėvi žydros spalvos apatinius. Iki šiol tikima, kad tai atbaido piktąsias dvasias.

Susituokus norvegų porai, draugai sodina dvi pušeles. Pušelės simbolizuoja vaisingumą, taip draugai ir svečiai linki jaunavedžiam kuo greičiau susilaukti atžalų.

Po oficialios dalies, prasideda linksmasis vakaras. Čia būna daug muzikos, šokių, maisto ir palinkėjimų naujai „iškeptiems“ jaunavedžiams. Vienas iš būtiniausių atributų ant norvegų vestuvinio stalo – didelis marcipaninis, iš žiedų padarytas tortas. Torto gamyba užima daug laiko, o kuo tortas aukštesnis, tuo ilgiau jaunieji gyvens. J

Draugai ir artimieji turi ne tik džiaugtis jaunavedžių laime, bet ir iškrėsti jiems netikėtą pokštą, kad gyvenime netrūktų juoko. Dažnai pokštai krečiami pirmąją vestuvių naktį, todėl jaunavedžiai stengiasi niekieno nepastebėti pabėgti iš šventės ir naktį praleisti be jokių siurprizų.

Anglai, škotai, šiaurės airiai turi skirtingus akcentus, kurie išskiria juos iš bendros visumos.  Norime Jus supažindinti su britišku akcentu ir duoti šiek tiek praktinių patarimų, kurie manome, kad padės Jums padaryti įspūdį aplinkiniams.

1. Dauguma britų netaria r raidės (išskyrus Škotiją ir Šiaurės Airiją).  Tarimas be r išpopuliarėjo tarp aukštesniosios klasės atstovų pietų Anglijoje, Londone ir aplink Londoną. Kaip rašo knygos „Kembridžo anglų kalbos istorija“ autorius Johnas Algeo, „toks tarimas atsirado todėl, kad esant mažam gimstamumui praturtėję per pramonės revoliuciją norėjo skirtis nuo nekilmingųjų.  Jie ėmė praktikuoti prestižinį tarimą neišryškinant „r“ raidės, taip siekdami parodyti, kad priklauso aukštesniajai klasei.“

1. Garsas u tariamas kaip ew. Kaip pavyzdį, paimkime žodį stupid. Amerikiečiai šį žodį taria su dvigubu oo (stoopid), o britai sako stewpid.  Žodis duty tariamas kaip dewty arba dažnai sakoma netgi jooty.
2. Kai kalbama angliškai (britišku akcentu) raidė a (pvz. žodyje father) turi būti tariama atvira burna ir garsas turėtų sklisti iš gerklės. Aplinkiniams gali atrodyti, jog tariate arh. Pietų Anglijoje žodžiai bath, path, glass, grass turėtų skambėti barth, parth, glarss, grarss.
3. Priebalsis t tariamas kaip t, paimkime tą patį žodį duty. Amerikiečiai savo anglų kalboje vietoj t  sako d, pvz.  doody.  Nepamirškite, kad u skambės kaip ew, tad žodį duty britai tars dewty arba gali šiek sušvelninti tarimą ir sakyti jooty.
4. 5.       Priesaga ing tariama išryškinant priebalsį g ir skambės ši priesaga ing. Tik kartais, norint greičiau pasakyti kokį žodį, pvz. lookin, britai numeta paskutiniąją raidę.  Jeigu turime tokį sakinį human beeing, tai britišku akcentu jis galėtų būti tariamas tokiais variantais : a) hewman being b) hewman bee-in
5. Raidė h, jeigu ji ra žodžio pradžioje, dažnai anglų kalbos britiškame variante nėra tariama. Pvz. žodį herb britai sakys erb.
6. Dažnai naudojamas anglų kalboje žodis been anglų ir amerikiečių tariamas skirtingai.  Jeigu norite kalbėti su britišku akcentu, šį žodį turite tarti bean. Tuo tarpu amerikiečiai jį taria labai trumpai bin.

Neseniai teko skaityti vieną  blogą, kurio autorius yra italas. Daug laiko praleidęs Italijoje, nusprendė išbandyti savo laimę svetu ir išvažiavo į Vokietiją. Vokietija yra visiškas kontrastas Italijai, tad nenuostabu, kad blogo autorius susidūrė su stereotipais. Pasirodo, vokiečiai yra sukūrę keletą stereotipų apie italus, kuriuos atvykėliui iš Italijos buvo ganėtinai sunku sugriauti.

Kokie stereotipai vyrauja Vokietijoje apie italus?

• Italai nuolatos žiūri futbolą ir mėgsta jį žaisti.
• Politikoje italai elgiasi kaip klounai.
• Italai labai garsiai juokiasi ir daug kalba.
• Italų vynas yra vienas iš geriausių.
• Italai kiekvieną dieną valgo pasta ir galvoja, kad nieko negali būti skaniau.
• Italai ir italės puikiai rengiasi ir išmano naujausias mados tendencijas.
• Italai nekalba angliškai.
• Italai vyrai yra mažo ūgio.
• Italai vyrai yra romantikai.
• Italai yra korumpuoti.
• Italai vyrai yra „mamyčių sūneliai“. Ne veltui egzistuoja pasakymas, kad jeigu išteki už italo, tai išteki už jo mamos.
• Italai visada vėluoja.
• Italų dažniausiai naudojami žodžiai yra „vaffanculo“ (atstok) ir „mammia mia“.
• Italams negalioja kelių eismo taisyklės.
• Visi italai priklauso mafijai.
• Italai nevertina savo šalies kultūros palikimo.
• Italai yra neorganizuoti ir nemoka laikytis susitarimų.

Štai kokie stereotipai vyrauja Vokietijoje apie italus. Kai kuriuos dalykus galime patvirtinti, kai kuriuos paneigti, bet ir Lietuvoje, net ir tas, kuris nebuvo Italijoje, puikiai žino, kad pastarieji nėra linkę skubėti,  mėgsta triukšmingą aplinką, skanų maistą ir lepina moteris komplimentais. O kas dar nėra girdėjęs apie Sicilijos mafiją, apie kurią gandai sklando visame pasaulyje! Tad mūsų vertinimu, daugelis šių stereotipų galioja ir kitose šalyse.:)

Kas įdomiausia, kad italai taip pat turi savų stereotipų apie Vokietiją, kuriuos blogo autorius taip pat surašė. Pažiūrėkime, ar mūsų nuomonė apie vokiečius sutampa su italų nuomone?

Kokie stereotipai vyrauja Italijoje apie vokiečius?

• Vokiečiai griežtai laikosi taisyklių savoje šalyje, bet taisyklės užsienyje jiems negalioja.
• Vokiečiai visą savo gyvenimą mokosi.
• Vokiečiai šviesiaplaukiai ir mėlynakiai.
• Vokiečiai labai punktualūs.
• Vokiečiai pikti, mažai besišypsantys ir mėgstantys ironiją.
• Vokiečiai siaubingai rengiasi.
• Vokiečiai griežti, šiurkštūs ir neturi nė lašelio romantikos.
• Vokiečiai prasti kulinarai.
• Vokiečiai kritikuoja pietiečių laisvą požiūrį į gyvenimą, bet giliai širdyse jais žavisi.
• Vokiečiai alų mėgsta labiau negu merginas ir automobilius.
• Vokiečiai mėgsta gamtą, muziejus ir poilsį su „viskas įskaičiuota“.

Tikriausiai visiems žinoma, kad vokiečiai garsėja punktualumu, mėgsta daug keliauti ir žino daugiau alaus rūšių negu bet kuris norsJ O ar kiti stereotipai tikrai atitinka vokiečių tautą, tai dar didelis klaustukasJ

Kai žmonės teiraujasi apie norvegų kalbos kursus, vienas iš klausimų „Ar norvegų kalba yra sunki?“ Visų pirma, kiek ši kalba sveria, mes nežinomeJ , bet kad ją išmokti nėra sudėtinga, tai faktas. Mes sakome, kaip ir visi tikriausiai pasakytų, kad visų pirma reikia noro, laiko ir pastangų. Tačiau, jeigu mokate gerai anglų kalbą, Jums išmokti norvegų kalbą bus vieni juokai:) Žinoma, noras ir pastangos turėtų niekur nedingti,  tik gal šių komponentų reikės šiek tiek mažiau negu tam, kuris nemoka anglų kalbos.

Taigi, pabandykime įsitikinti, kodėl?

Norvegų kalba priklauso germanų kalbų grupei. Tai pačiai kalbų grupei priklauso ir anglų kalba, tiesa? Pabandykime palyginti norvegiškus ir angliškus žodžius:

velkommen – welcome

til – to (think ’till’)

encyklopedi – encyclopedia

over – over

språk – language (think ‘speak’)

skrive – write (skrives means ‘is written’, think ‘scribe’)

av – of

frivillige – volunteer (think ‘free-willing’

fra – from

verden – the world (verden – world)

(palyginimas iš norvegiško wikipedia tinklalapio).

Galima lygiai tokių pačių palyginimų atrasti tarp norvegų ir vokiečių kalbos. Juk vokiečių kalba taip pat priklauso germanų kalbų grupei. Štai puikus pavyzdys: eten (valgyti), o vokiečių kalboje essen, water (vanduo), vokiečių kalboje das Wasser. Galima tokių pavyzdžių ieškoti ir ieškotiJ

Norvegų kalbos gramatika yra kur kas paprastesnė negu kitų germanų grupės kalbų.

Asmenavimas norvegų kalboje yra vienas iš lengviausių, kokius tik galime atrasti EuropojeJ Esamasis laikas sudaromas pridėjus prie veiksmažodžio  – r,visiškai nepaisant koks yra asmuo (gali būti aš, tu, jis, ji).

Pasižiūrėkime į pavyzdį:

ha – to have

jeg har – I have
du har – you have
han har – he has
vi har – we have

Kokie panašumai su anglų kalba?

Palyginkime šiuos sakinus angliškai I can speak German , o norvegiškai  Jeg kan snakke tysk.

I haven’t eaten today, norvegiškai Jeg har ikke spist i dag. O vokiečių kalboje jau toks pat sakinys skambėtų taip:  Ich habe heute nicht gegessen.

Dar šis tas apie norvegų kalbą. Kodėl būtent ši kalba?

Todėl, kad

·         kalbantys norvegiškai supranta apie 88 % švedų kalbą ir apie 73% danų kalbą.

·         žinantys norvegų kalbą supranta apie 89% kas parašyta švediškai ir apie 93% kas parašyta daniškai.

O tuo tarpu švedai supranta tik 48 % norvegų kalbos ir apie 23 % danų kalbos.

Išvada. Bijote vilko, neikite į mišką, bet iš esmės tas vilkas (šiuo atveju norvegų kalba) nėra tokia baisi, kaip Jums iš pradžių gali pasirodyti, o ypatingai ji lengva tiems, kurie moka angliškai. Tuo jau galėjote įsitikinti patys.  Atverkite duris norvegų kalbos pasauliui ir Jums atsivers durys į Skandinaviją.

Šaltinis: http://www.pagef30.com/2008/08/why-norwegian-is-easiest-language-for.html

Visi žinome, kad kiekvienoje šalyje savos taisyklės, savi įstatymai ir savos įdomybės. Keletas įdomių faktų apie vieną iš romantiškiausių šalių –Prancūziją.

Skaičiuojama, kad Prancūzijos teritorijoje šiuo metu stovi apie 40 000 įvairiausių pilių ar bent jų griuvėsių.

Čia gaminami visame pasaulyje žinomiausi vynai. Įdomu, kad 72 procentai pačių prancūzų mažai ką gali pasakyti apie vyną.

Daugiau nei 10 procentų šalies gyventojų yra emigrantai.

Viena populiariausiu Amerikoje statulų – Laisvės statula – buvo sukurta Prancūzijoje, tai Prancūzijos dovana JAV.

Kasdien šalyje išleidžiamos bent dvi kulinarinės knygos.

Prancūzijoje gaminama virš 300 sūrių rūšių.

1/5 Prancūzijos yra už Europos ribų. Šiose teritorijose gyvena apie 2,5 milijono prancūzų.

Eifelio bokštas – vienas labiausiai atpažįstamų statinių pasaulyje.

„Tour de france“. Šias populiariausias dviračių lenktynes net 36 kartus laimėjo Prancūzijos atstovai.

Nikotinas pavadintas prancūzų diplomato ir mokslininko Žano Niko (1530-1600 m.) garbei. Šis žmogus , 1559 m. Prancūzijoje įkūrė pirmąjį tabako fabriką.