Nors ir negalėtume skandinavų pavadinti labai romantiškais, bet visgi jiems vasario 14 diena taip pat yra ypatinga šventė. Kaip pasitinka Valentino dieną ir kuo ji yra ypatinga norvegams, danams, švedams, suomiams?

Valentino diena Norvegijoje

Vasario 14 diena norvegams tokia pati svarbi šventė kaip ir bet kuri kita šventė. Ir tai liečia ne tik jaunimą, bet ir vyresniuosius.  Valentino šventė siejama ir su paukščiais. Sakoma, kad jeigu pamatysi du paukštelius,  tai aplankys meilė. Osle, pulsuojančiame gyvybe ir jaunatvišku maksimalizmu, ši šventė niekuo nesiskiria nuo kitų šalių sostinių. Vyksta meilės dienai skirti renginiai, galima siųsti meilės laiškus, įvairūs vakarėliai ir , žinoma, visur kur tik pažvelgsi – širdelės.

Valentino diena Danijoje

Niekada neatspėsite, bet įsimylėjėlių šventė Danijoje siejama su snieguolėmis.  Visi įpratę vieni kitiems dovanoti šias baltas gėles ir taip parodyti savo meilę. Jaunesni žmonės rašo poemas apie savo meilę, kuri visada rusens. Kas įdomiausia, kad parašę trumpus eilėraštukus arba poemėles, jaunieji rašytojai nepasirašo savo tikru vardu, visada išsiunčia mylimajai/mylimajam laišką pasirašę kokiu nors slapyvardžiu. O kas nerašo meilės laiškų ar nekuria melodingų eilių, paskęsta svajinguose muzikos garsuose.

Valentino diena Švedijoje

Ši diena švedams dar viena puiki proga atitrūkti nuo darbo, nuo įvairiausių rūpesčių ir pabūti tik dviese. Vyresnio amžiaus išeina į miestą, išgeria vyno jaukioje kavinukėje ir palydi, jeigu geras oras, saulėlydį. O jaunimas daugiau orientuojasi į iš Vakarų atėjusį šios dienos šventimą būdą: dovanoja gėles, šokoladines širdeles ir taip parodo savo meilę artimam žmogui.

Valentino diena Suomijoje

Ši šventė Suomijoje labai populiari ir švenčiama jau nuo 1980 metų. Šią dieną suomiai vadina „Ystävänpäivä“ , lietuviškai tai būtų „Draugystės diena“.

Šaltinis: http://goscandinavia.about.com/od/knowledgesafety/p/valentinesday.com

Norintiems, bet vis dar bijantiems pradėti mokytis rusų kalbos dėl jos sudėtingumo, noriu „atverti akis“.

Pabandykime palyginti kad ir su mūsų gimtąja lietuvių kalba ir pamatykime, kad rusų kalba gerokai paprastesnė, nei gali atrodyti, o štai ir įrodymai:

1. Rusų kalba turi 6 linksnius, o lietuvių – 7.
2. Rusų kalba turi 3 laikus, o lietuvių – 4.
3. Rusų kalboje linksniuojant vyriškos giminės būdvardžius, 2-3 linksnių galūnės sutampa, o moteriškos giminės net 4 linksnių galūnės sutampa. Panaši situacija su daiktavardžiais. Argi taip būna lietuvių kalboje?.. J
4. Rusų kalboje priimtini ir nesmerkiami „žodžiai-ateiviai“ (iš kitų kalbų), jums nereikės ieškoti rusiško atitikmens „printeriams, feikams, singlams, desktopams, failams“ ir pan.
5. Norint kažką išskirti iš minios, lietuviui reikia mokėti net 5 būdvardžio laipsnius – gražus, graželesnis, gražesnis, gražiausias, pats gražiausias. Rusui taip „vargti“ nereikia – gera žinoti 3 – красивый, красивее, красивейший. Bet realiai galima mokėti tik vieną: pradinę būdvardžio formą ((красивый) ir žodį „pats“ (самый) – самый красивый.
6. Rusų kalboje žodžių tvarka sakinyje nėra griežta, todėl galima pasirinkti bet kokią variaciją ir tai taps ne jūsų klaida, o savitu stiliumi.
7. O kirčiavimas? Kas atsimena kirčiavimą lietuvių kalboje? J Tikrai manot, kad po jo galima sakyti, jog rusų kalba yra sudėtinga? …

Mitinis rusų kalbos sudėtingumas sugalvotas tokių šalių ir kalbų atstovų, kaip pvz., anglų, kinų ir pan., kurių gramatika kardinaliai skiriasi nuo rusų kalbos. Lietuviai šioje vietoje gali atsipūsti lengviau, nes beveik 100 proc. rusų kalbos gramatikos dėsnių sutampa su lietuvių. Tos pačios raidės (įskaitant kitiems sunkiai suprantamas „Š“, „Ž“, „Č“ ir t.t.), tie patys linksniai su tomis pačiomis reikšmėmis, tą patį reiškiantys priešdėliai, prielinksniai, tokia pat asmenavimo sistema, toks pat būdvardžio, įvardžio, skaitvardžio vartojimo principas, identiška punktuacija.

Taip kad beliko įveikti leksiką ir rusų kalba taps jums artima J

Sėkmės!

Paruošė: Irina Moroz

Kalbos mokymasis yra neįkainojama patirtis, o kalbos mokėjimas atveria duris į pasaulį. Nenuostabu, kad vis daugiau tėvų teiraujasi, kada mano vaikas turi pradėti mokyti užsienio kalbą?

Specialistai sako, kad mažieji kur kas greičiau išmoksta kalbų negu vyresni vaikai ar suaugusieji.  Todėl visiškai suprantamas tėvų noras, kad jų vaikai kuo anksčiau pradėtų mokytis ir išmoktų kuo daugiau kalbų. Taigi, kada ir kaip vaiką pradėti mokyti?

Mokyti vaiką kalbų palankiausia iki 12 m. Net jei vaikas kalbos, kurią mokysis ir nenaudos ar pamirš, jam ateityje bus lengviau mokytis kitų kalbų, nes jau galvoje bus susidėliojęs tam tikrą savo schemą, kaip viskas turi vykti, o ir tą kalbą, kurią mokėsi anksčiau, greitai prisiminsJ

Bijote, kad vaikui bus nuobodu mokytis? Nesijaudinkite. Viskas priklauso tik nuo jūsų. Jeigu sukursite palankią mokymosi atmosferą, net nepastebėsite, kaip greitai vaikas išmoks užsienio kalbą. Net jeigu vaikui iš pradžių ir ne taip gerai seksis, kaip galbūt, tikėjotės, su laiku jis tik tobulės. Kodėl? Nes vaikai, skirtingai nei suaugusieji, nebijo kartoti tų pačių žodžių (teks priprasti prie nuolatinių  cat, mouse, dog ir etc. žodžių), nebijo suklysti ar kalbėti nesąmones.

Daugeliui tėvų iškyla klausimas į kurį ieško atsakymų ir kreipiasi į specialistus. Ar tėvai patys gali išmokyti savo vaiką kalbos? Atsakymas – žinoma! Jeigu bent vienas iš tėvų arba abu tėvai gerai moka užsienio kalbą, gali po truputį pradėti vaiką mokyti patys, kad ir elementarių žodžių.  Svarbiausia, kad vaikui būtų įdomu. Galite sudaryti įvairias situacijas, pvz. eiti į parduotuvę pirkti saldainių ir tegu vaikas pasako, kaip bus angliškai saldainiai, sausainiai. Galite pasakoti, vaidinti, inscenizuoti ir sugalvoti dar begales veiklų, kurios padėtų jūsų vaikui išmokti kalbą.

Jeigu neturite laiko arba nepasitikite savo jėgomis, galite patikėti savo vaiką specialistui. Ieškodami mokytojo atminkite, kad tai turi būti žmogus, kuris nuolatos dirba su vaikais, o ne su suaugusiaisiais. Suaugusiųjų ir vaikų mokymas skiriasi. Taip pat nemanykite, kad vaikas, keturis kartus susitikęs su mokytoja, jau laisvai kalbės. Tai yra nuolatinis mokymosi procesas ir rezultatai nėra taip greitai pasiekiami kaip mums kartais norėtųsi. Vienas vaikas greičiau įsimins žodžius, kitas lėčiau, bet svarbiausia, kad jam patiktų mokytis, o nebūtų visas mokymosi procesas per prievartą.

Manoma, kad vaikui išmokti kalbos padeda ir animacinių filmukų žiūrėjimas. Vaikas visada nori viską suprasti savo aplinkoje. Tai, kad animacinio filmuko herojai kalba nesuprantama kalba, vaikui yra motyvacija tą kalbą suprasti.

Vaikai yra maži suaugusieji, jie puikiai viską supranta ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar mokymasis jiems  bus nemalonus procesas, kurį jie prisimins visą gyvenimą, ar malonus procesas, kuris palengvins mokymąsi ateityje:)

Kalbų mokymasis –  apsauga nuo Alzheimerio ligos

Pasaulyje daugiau nei 40 mln. žmonių serga įvairiomis Alzheimerio ligomis. Ši liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutikimu.

Vienas iš veiksnių, kuris gali sumažinti Alzheimerio ligos atsiradimą, tai protinė veikla. Galima spręsti kryžiažodžius, matematinius uždavinius arba mokytis užsienio kalbos.

Kanados mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad tie žmonės, kurie mokėjo daugiau nei vieną kalbą, rečiau sirgo Alzheimerio liga negu tie, kurie mokėjo tik vieną kalbą.

Kalbų mokymasis puikiai vysto protinius gebėjimus. Žinoma, tai nėra paprasta užduotis – išmokti kalbą, bet kuo daugiau mokomasi, tuo aktyviau dirba mūsų smegenys. Stengiantis įsiminti naujus žodžius priverstinai skatiname dirbti smegenų ląsteles.

Kita priežastis, kodėl vyresnio amžiaus žmonės mokosi užsienio kalbų – bendravimas. Kalbų mokyklose jie gali susipažinti su naujais žmonėmis, praplėsti savo akiratį, susipažinti su tos šalies, kurios kalbą mokosi, kultūra.  Išmokę kalbą vyresnio amžiaus žmonės noriai bendrauja ne tik internetu su užsieniečiais, bet ir keliauja.

Mitas nr. 7: Mokytis tarimo nėra svarbu

Daug užsienio kalbos besimokančių žmonių mano, jog jų tarimas yra pakankamai geras, nes mokytojos jų netaiso labai dažnai arba dėl to, jog kiti mokiniai juos supranta.

Tikrovė:

Tokie žmonės labai klysta dėl dviejų priežasčių:

• Daug mokytojų nekreipia dėmesio į daugelį, išskyrus didžiausias, tarimo klaidų. Paprastai jie leidžia mokiniams šnekėti ir pertraukia juos tik tada, jei jie pasakė kažką visiškai nesuprantamo. Viena to priežasčių yra laiko trūkumas, kuris neleidžia mokytojui susitelkti ties mokinio tarimo klaidomis. Kita priežastis yra ta, jog mokytojai labai dažnai nežino, kaip padėti studentams, kurių tarimas prastas. Viso to rezultatas yra tai, jog tarimas yra labiausiai apleistas aspektas kalbų mokyme.
• Jei esate iš Irano ir kiti mokiniai jūsų užsiėmimuose yra iš Irano, jiems bus lengviau jus suprasti, nesvarbu kokiu stipriu užsienietišku akcentu šnekėsite.

Dėl auksčiau išvardintų priežasčių, jei tikite, jog jūsų tarimas yra pakankamai geras, nes taip atrodo jūsų mokytojai ir kitiems mokiniams, jūsų laukia nemaloni staigmena, jei nuvyksite į kitą šalį ir bandysite šnekėti su gimtakalbiais.

O jei esate visiškai įsitikinę, jog būsite tikrai suprastas, kai šnekėsite užsienio kalba? Ar tuomet yra prasmė mokytis tarimo?

Tikrovė:

Atsakymas yra taip, nes jūsų tarimas vis tiek gali būti labai atitolęs nuo gimtakalbio asmens tarimo. Jei tai tiesa, kiti žmonės turės pasistengti, kad suprastų, ką sakote, ir nesijaus šalia jūsų patogiai. Dėl šios priežasties, jie gali netgi imti jūsų vengti.

Kai anksčiau minėtas Michal nuvyko į kalbos mokyklą Anglijoje, jis nesimėgavo bendravimu su tais žmonėmis, kurie vis ne taip ištardavo vieną ar kitą anglišką žodį. Žinoma, jis suprasdavo, ką jie norėdavo pasakyti, tačiau jam prireikdavo daugiau pastangų nei įprastai ir jis turėdavo klausti jų klausimų, kad įsitikintų, jog suprato juos teisingai.

Esmė viso to yra tai, jog kai turėdavo pasirinkimą, Michal bendraudavo tik su tais žmonėmis, kurių akcentai buvo artimesnis britiškam ar amerikietiškam. Priežastis yra labai paprasta: toks pokalbis malonesnis ir sklandesnis.

Susijusi problema yra ta, jog jeigu jūsų tarimas nėra artimas gimtakalbių tarimui, kiti žmonės gali palaikyti jus lėtu ir elgtis su jumis taip, lyg toks būtumėte – pavyzdžiui, jie gali imti su jumis kalbėti lėtai ir garsiai, lyg kažkas būtų blogai jūsų supratimui.

Išvados

Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, nemanykite, jog galite susikalbėti užsienio kalba iki tol, kol nepabandėte kalbėti su gimtakalbiu. Jei esate įsitikinęs, jog jūsų akcentas suprantamas, stenkitės pasiekti gimtakalbių akcentą, kad žmonės, su kuriais jūs kalbėsite, gerai jaustųsi tą darydami. Norėdami pasiekti šį tikslą neabejotinai turite pradėti galvoti apie tarimą ir praleisti prie jo pakankamai daug laiko.

www.mokslonamai.lt