content top

Nelipkim ant grėblio, nuo kurio kartą jau nulipome

Išsilieti dėl savo nelaimių politikų adresu Lietuvoje yra gana populiaru. Kartais tai būna pagrįsta, dažnai – tikrai ne. Tačiau tai yra tapę žalingu mūsų įpročiu. Tuo naudojasi ir populistinės partijos, ypač prieš rinkimus. Pavyzdžiui, A. Zuoko judėjimas „Taip“ savo reklamoje premjero A. Kubiliaus Lietuvą atvaizduoja kaip sulūžusį dviratį. Gal tam judėjimui vertėtų keisti pavadinimą iš „Taip“ į „Ne“, jei jau retorika yra negatyvi ir ja kovojama ne už kažką, bet prieš. 
 
Iš tiesų apmaudu, kad šis naujas darinys prisijungė prie gausaus likusių Lietuvos populistų būrio. Kitas pavyzdys galėtų būti socialdemokratai, kurie praktiškai visos kadencijos metu užsiėmė tuo, ką aš vadinu paprasčiausia purvasklaida. Vėlgi, nemačiau kovos už savas idėjas, mačiau kovą prieš kitų idėjas ir kitų realius darbus, trukdymą dirbti dirbtinėmis interpeliacijomis ir pan. Kartais susidaro įspūdis, kad kova vyksta vardan paties proceso, vardan savų partinių ar asmeninių ambicijų, bet ne dėl to, kas turėtų būti pagrindiniu ir galutiniu tikslu – Lietuvos ir jos visuomenės gerovės. Kalbant apie populizmą, negalima pamiršti ir pažaduko Viktoro Uspaskicho su savo smarkiai perlenkta lazda minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) atžvilgiu arba pažadų nesuderinamumu, kai vienu metu žadama ir mažinti nedarbą, ir gerokai didinti MMA, nors realiai šiai dienai galime rinktis tik vieną iš dviejų
 
Lietuvai yra labai svarbu pakelti politikos kokybės lygį. Tik pažiūrėkime į valstybės institucijų populiarumo ir pasitikėjimo jomis rodiklius. Nenuostabu, kad prasčiausiai čia atrodo Seimas, kadangi jame dalyvauja visi žaidėjai, tiek „pozicija“, tiek opozicija, atitinkamai ir konstruktyvumo ten mažiausia. Turime kilstelėti kartelę, suvokti, kad pamatiniai siekiai yra vienodi visoms partijoms (nebent dalis jų atstovauja ne Lietuvos interesams) ir gindami savo politinių pažiūrų skirtumus turėti omenyje bendrybes, kurios mus neišvengiamai sieja. Ne mažiau svarbu ir palaikyti valstybės vystymosi kryptį, o ne blaškytis tai pirmyn, tai atgal kartu su politinių ciklų (kadencijų) kaita. 
 
Atsižvelgiant į populizmo nesivaikymo, konstruktyvumo ir darnaus tarpusavio bendradarbiavimo dialogo, veiklos kryptingumo kriterijus, manau, kad esama Vyriausybė egzaminą išlaikė su pagyrimu. Ne veltui tai yra pirmoji Vyriausybė, kuri išsilaikė visą kadenciją. Tai Vyriausybė, kurios nariai prieš rinkimus gali kalbėti ne pažadais ar maloniai ausiai skambančiomis abstrakcijomis, bet nuveiktų darbų pavyzdžiais. Tai Vyriausybė, kuri (kurios nariai) aukojo savo reitingus, kėlė valstybės interesą aukščiau savo asmeninių ambicijų ir esant reikalui priėmė nors ir nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus. Seimo pirmininkė I. Degutienė vaizdžiai, tačiau labai taikliai apibūdino situaciją: „Tokiu atveju ligoniui darai tai, kas jam nėra malonu, bet darai tai iš būtinybės, kad jį išgelbėtum – kad jis pasveiktų, gyventų ir kurtų“. 
 
Net prieš rinkimus sunkiai sutinkama kelti MMA ir net jei manau, kad MMA kelti reikėtų šiek tiek labiau, nei jis bus keliamas, mane toks ryžtingas savo požiūrio, kas naudinga Lietuvai, laikymasis žavi. Kiekvienas politikas puikiai supranta, kuris sprendimas bus nepopuliarus ir bus pasmerktas, oponentų naudojamas purvasklaidai, o koks patiks liaudžiai. Ne išimtis ir premjeras, kuris puikiai supranta, kad dauguma būtų sužavėta ženkliai padidinta MMA, tik ekspertai prieštarautų, bet juk ekspertai nėra rinkėjų dauguma. Tačiau šis žmogus laikosi savo ir sprendimus priima iš išskaičiavimo, naudingo Lietuvai, bet ne sau asmeniškai. 
 
Negaliu neatkreipti dėmesio ir į tai, kad krizės sąlygomis buvo (pagaliau) išjudinti Lietuvai strategiškai svarbūs grandioziniai projektai energetikos srityje. Neaišku, kas kliudė tai daryti Vyriausybės pirmtakams ekonominio pakilimo laikmečiu. Kita vertus, ar vertėtų stebėtis, juk negana to, kad savu laiku jie patys nepadarė to, ką privalėjo, dabar dar kliudo ir dirbant kitiems. Jeigu krizės sąlygomis sugebėjome realiai ginti savus interesus ir tą daryti darbais, belieka tik nujausti, kad geresnėmis ekonominėmis sąlygomis, kurių link ir judame, pasiektume dar daugiau, jei tik vyrautų tas politinis mentalitetas, kuris šalį valdė pastaruosius ketverius metus. 
 
Galų gale reikia prisiminti, kokioje situacijoje esančią valstybę ši Vyriausybė paveldėjo ir kokioje ją palieka. 2008 metais tos kadencijos pabaigoje jau ženkliai smunkant BVP augimui buvo gerokai padidintos valstybės išlaidos. Tai aš vadinu puota maro metu arba politika „po manęs nors ir tvanas“. Ko verta vien tuometinio socialdemokratų premjero G. Kirkilofrazė: „Ekonomikos nuosmukio Lietuvoje tikrai nebus.“ 
 
Aklai neigiant realybę, vėlesnis ženklus valstybės biudžeto deficitas buvo tiesiog užprogramuotas. Neverta nei minėti, kad skirtingai nei, pavyzdžiui, estai, mes nebuvome sukaupę beveik jokio finansinio rezervo. Tik dėl neatidėliotinų bekompromisių sprendimų naujoji Vyriausybė sugebėjo užkirsti kelią šalies valiutos devalvacijai arba galbūt net valstybės bankrotui. Žinoma, neturint laiko pasiruošti tokioms permainoms, tiek visuomenė, tiek verslas, patyrė šoką. Tačiau tai buvo vienintelis paliktas kelias ir burbulą reikėjo sprogdinti nelaukiant, kol jis dar labiau išsipūs, o jo sprogimas padarys dar daugiau žalos. Ir nereikia nei sakyti, kad šalyje keliama suirutė, nuolatinė oponentų destruktyvi kritika bei būtinybė priimti sprendimus nedelsiant nebuvo Vyriausybės darbą lengvinančios aplinkybės. Tačiau gebėjimas ryžtingai dirbti tokiomis sąlygomis bei tokiame kontekste pasiekti rezultatai, mano akimis, tik prideda papildomų politinių dividendų valdantiesiems ir dar geriau atskleidžia jų kompetenciją. 
 
Bendras ekonominis nuosmukis, kurį lėmė globalios aplinkybės ir būtinybė priimti nepopuliarius sprendimus, buvo palanki terpė reikštis visokio plauko populistams ir radikalams. Kaip mat buvo suorganizuoti neramumai prie Seimo. Pasipylė virtinė kritikos, nepaisant to, kad kritika didele dalimi plaukė iš pačių kaltininkų pusės (ne krizės, nes, kaip minėta, tai buvo globalus reiškinys, o nepasiruošimo jai kaltininkų). Tačiau susitelkusi ties tuo, ką daryti būtina, nors ir palaikydama ne visai kokybiškus viešuosius ryšius (matyt, ne tai rūpėjo) Vyriausybė stabilizavo padėtį šalyje, atlaikė sunkiausius metus, o vėliau kryptingai gerino situaciją. Mūsų eksporto rodikliai nuolat augo ir pranoko buvusius prieš krizę.
 

Valstybės biudžeto deficitas nuolatos mažėja, artėja prie Mastrichto kriterijų zonos ir biudžeto subalansuotumo.

Beje, planuojamas biudžeto perteklius, kuris toks būtų pirmasis. Iš anksto kalbama apie būtinybę kaupti finansinį rezervą vos valstybės biudžetas taps perteklinis tam, kad kita krizė mūsų neužkluptų „netikėtai“. Vėlgi, keista, kad ekonominio pakilimo metais ankstesni valdantieji tvirtino chronišką biudžeto deficitą. Mūsų BVP augimas yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Smarkiai pagerėjo valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos rodikliai, vien ką pasako eilę kartų išaugusi iš VVĮ gautų dividendų suma.

2012 metais iš VVĮ į valstybės biudžetą sumokamų dividendų planuojama surinkti 2,4 proc. bendrų biudžeto pajamų. 2010 (ir ankstesniais) metais šis rodiklis tesiekė vos 0,2 proc. Skirtumas nei didelis, nei mažas – 12 kartų. Nuolat auga Lietuvai tenkančios užsienio investicijos.

Nereikia stebėtis, kad A. Kubilius yra pakviestas į Davosą, Estijos premjeras jį vadina „regiono lyderiu“, o užsienio žiniasklaida liaupsina tiek Lietuvos, tiek likusių Baltijos valstybių vykdomą politiką ir tokioms šalims, kaip Graikija ar netgi JAV, siūlo iš mūsų mokytis. 
 
Yra žmonių, kurie nėra patenkinti išaugusia valstybės skola ir tuo kaltina dabartinius valdančiuosius. Na, jeigu kam pasitaikė užauginti kokį nors banknotus vietoje vaisių vedantį medelį, keletą jo sėklų mielai priglausčiau ir aš. Priešingu atveju, reikėtų suvokti, kad skolos augimas buvo natūralus atsižvelgiant į susiklosčiusią mūsų ūkio vystymosi raidą. Reikia klausti ne to, ar skola padidėjo, ar ne, bet to, ar tas skolos augimas buvo adekvatus tuometinei situacijai. Ir būtent – jis buvo adekvatus. Neadekvatu buvo tvirtinti deficitinį biudžetą tuo metu, kai mūsų BVP augo, nominaliai vertinant, dviženkliais skaičiais. Tuomet reikėjo galvoti, kaip išvengti situacijos, kad esant ne tokioms palankioms ekonominėms aplinkybėms išaugus biudžeto deficitui jo dengti nereikėtų vien skolomis. Tačiau to nepadarius bepigu vėliau yra ieškoti ožių savoms klaidoms išpirkti. Jau neminint, kad dalis tų skolų keliauja dar A. M. Brazausko laikais prisiimtiems valstybės finansiniams įsipareigojimams padengti. Turbūt akivaizdu, kad valstybės biudžeto subalansavimas ir stabilūs bei „sveiki“ viešieji finansai, o ne populistinis taškymasis biudžeto lėšomis ekonominio sunkmečio akivaizdoje, buvo vienas esminių šios Vyriausybės darbų, kurį, atsižvelgiant į paveldėtą situaciją, ji atliko kone nepriekaištingai.
 
Todėl raginu visus, neabejingus savo šalies ateičiai, sprendimus priimančius ne emociniu, bet loginiu pagrindu, gebančius vertinti politinius lozungus kritiškai ir analitiškai, nesileisti it marionetėms būti manipuliuojamais skambiomis frazėmis. Nebauskime tų, kurie realiai ir naudingai mums dirbo. Neatimkime motyvacijos iš politikų orientuotis į ilgąją perspektyvą užuot bandžius kuo labiau įtikti savo kadencijos eigoje nepaisant to, kad vėliau už tai mokės kiti, tiek politikai, tiek likusi visuomenė. Rinkimės pradėtų darbų ir atsakingo politinio mentaliteto vyravimo tąsą. 
 
Kontrastas tarp tų, kurie realiai dirba, ir tų, kurie tik jaukia Lietuvos politinį gyvenimą, yra kaip niekada ryškus. Ir aš dar niekada nebuvau toks tikras dėl to, už ką balsuosiu Seimo rinkimuose, kaip šįkart. Ačiū tam politiniam balastui, kuris man padėjo apsispręsti.
 
Skaityti daugiau

EFEKTYVUS LANGAS – ATSKIRŲ KOMPONENTŲ VISUMA

Efektyvus pastatas pirmiausia bus tada, jeigu jis veltui neeikvos šilumos. Žinia, šilumos nuostoliai dažniausiai patiriami pro kiauras sienas, stogą bei nesandarius langus.

„Turi būti visuma – kokybiškas gaminys ir kokybiškas jo montavimas. Blogai sumontuotas geras langas bus niekinis, nes neatliks savo funkcijos taupyti šilumą. Gerų rodiklių negalima tikėtis ir tuomet, jeigu langas bus pagamintas iš prastų medžiagų“, – aiškino bendrovės „Megrame langai“ generalinis direktorius Šarūnas Magelinskas.

Vertindamas efektyvius langus jis pabrėžė, kad toks gaminys gali būti tik tuomet, jeigu atitiks keletą labai svarbių kriterijų. Pirmiausia efektyvus langas turi būti pagamintas iš kokybiškų medžiagų, tinkančių mūsų šalies klimatui. Lietuvoje yra daug temperatūros ciklų, todėl naudojamų medžiagų kokybė turi būti labai aukšta. Reikia atkreipti dėmesį į tarpines, apkaustus, vyrius. Šiltesnio klimato sąlygoms pagaminti langai ar jų detalės neduos tinkamo efekto pas mus – langas nebebus efektyvus.

Efektyvūs langai turi būti ekologiški. „Jau prieš penkerius metus langų gamyboje atsisakėme naudoti švino stabilizatorius ir perėjome prie ekologiškų medžiagų. Įprastomis sąlygomis langų profiliuose esantis švinas nėra kenksmingas, tačiau kilus gaisrui gali kelti nemažą grėsmę žmonių sveikatai, paskatinti skaudžius padarinius“, – sakė „Megrame langai“ vadovas Š. Magelinskas.

Suprantama, nereikėtų pamiršti ir to, kad efektyvūs langai turi atitikti šilumos laidumo, stabilumo, ilgaamžiškumo kriterijus. Funkcionalumu jie irgi turi pasižymėti, t. y. leisti vėdinti patalpas nepatiriant šilumos nuostolių. Tokie langai turi keletą atidarymo fazių, leidžiančių į patalpas patekti šviežiam orui, orlaides, kurios iš dalies sprendžia patalpų vėdinimo klausimus net tuomet, kai langai būna uždaryti.

Rinkoje šiuo metu nėra ypač daug efektyvių langų siūlymų. Vienu išskirtinių galima laikyti „Megrame“ siūlomą šiltąjį langą. Jo U vertė lygi 0,8 W/m2 k. Tokie gaminiai atitinka energiškai efektyviems pastatams keliamus reikalavimus. „Megrame“ šiltasis langas gaminamas su šiuolaikišku trijų stiklų selektyviniu stiklo paketu, kuris padengtas specialiu sidabro oksido sluoksniu, dar labiau sulaikančiu šilumą. Stiklo paketo U vertė lygi 0,5 W/m2 k.

Daugiau informacijos apie „Megrame šiltą langą“ Jums suteiks konsultantai bet kurioje MEGRAME klientų aptarnavimo atstovybėje arba internete www.megrame.lt.

Skaityti daugiau

Gydytojas urologas, medicinos mokslų daktaro konsultacijos

Diagnozuoja įvairias šlapimo takų ligas, tiek uždegimines, tiek lytiškai plintančias bei  vėžinius susirgimus. Atliekami profilaktiniai urologiniai patikrinimai.

Seksologas, urologas konsultuoja įvairiuose Lieuvos miestuose: Kaune, Marijampolėje, Lazdijuose, Šakiuose, Vilkaviškyje, Šiauliuose, Pasvalyje, Biržuose, Pakruojyje, Rokiškyje, Jonavoje, Tauragėje, Kelmėje.
Atliekama išsami urologo konsultacija, jos metu
daromas ultragarsinis inkstų, šlapimo pūslės, prostatos, sėklinių pūslelių, sėklidžių tyrimas. Esant reikalui pacientai toliau tiriami ir gydomi LSMU Kauno Klinikose.

Išsamesnė informacija ir registracija telefonu: +370-616-44834, +370-685-48050

Pagrindinės darbo kryptys:

  • Uždegiminės šlapimo takų ligos – prostatito, cistito, uretrito, orchito, epidydimito, lytiškai plintančių ligų diagnostika ir gydymas.
  • Gerybinės prostatos hiperplazijos diagnostika ir gydymas įvairiais preparatais, vaistais, kurie mažina prostatos dydį, gerina šlapinimasi. Nesant efekto rekomenduojamas operacinis gydymas (transuretrinė prostatos rezekcija arba atvira operacija).
  • Inkstų akmenligės diagnostika ir gydymas (akmenų skaldymas ekstrakorporiniu litotriptoriumi, druskų tirpinimas vaistais).
  • Prostatos, šlapimo pūslės, inkstų vėžio diagnostika ir gydymas (laparoskopinės, transuretrinės  ir atviros operacijos), gydymas hormonoterapija.
  • Erekcijos ir potencijos sutrikimų diagnostika ir gydymas (moderniais vaistais ir priemonėmis).
  • Šlapimo nelaikymo, ypač moterų, diagnostika ir gydymas (pošlapiminių raiščių, juostelių implantavimas).
  • Porų, nesusilaukiančių vaikų, nevaisingumo diagnostika ir gydymas (sėklidžių biopsija, vazoepididymostomijos operacijos, gerinančios geresnį spermatozoidų patekimą į išorę)

1996 m. Baigė Kauno Medicinos Akademiją.
1996-2002 m. baigė pirminę gydytojo rezidentūrą, antrinę chirurginę ir tretinę urologijos rezidentūras.
Nuo 2003 – dirba LSMU Kauno Klinikose gydytoju urologu ir klinikos administratoriumi.
2006 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją eksperimentinės urologijos tematikoje.
Nuo 2006 m. lektoriaus pareigose Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete.
Per paskutinius 5 metus atspausdinti 6  moksliniai straipsniai Lietuvos ir užsienio žurnaluose. Išleido pirmąją Lietuvoje mokslinę knygą “Erektilinė disfunkcija”. Yra Lietuvos ir Europos Urologų ir seksologų asociacijų narys, Lietuvos Uroginekologijos asociacijos viceprezidentas. Stažavosi JAV, Portugalijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje.
Domėjimosi sritys: vyrų erektilinė disfunkcija, moterų šlapimo nelaikymas, uroonkologiniai susirgimai.

Skaityti daugiau

Kodėl svarbus vienodas padangų protektorius

Kalbant apie vienodą padangų protektorių, daugumas vairuotojų galvoja, kad, norint suvienodinti padangos protektorius, užtenka šiek tiek pripūsti padangą. Deja, taip galvodami vairuotojai klysta, nes padangos slėgio padidinimas kartu su apkrova sumažina padangų tarnavimo laiką. Jei padangos dėvisi netolygiai, reiškia reikia patikrinti priekinių ratų centrinį balansavimą t.y. patikrinti jų „suvedimą“, taip pat ši problema gali būti dėl padangų (ratlankių ) pažeidimo.

Dėl nelygaus padangų susidėvėjimo, kaip taisyklė, atsiranda užpakalinės ašies krumpliaračių ir guolių triukšmas. Vasarinių ar žieminių padangų susidėvėjimui reikšmės turi ir jų subalansavimas. Ratų nesubalansavimas daro žalą automobiliui ir greičiau genda pakabinimo elementai, ypatingai rutuliniai mazgai. Žinoma padangų susidėvėjimui  didelės reikšmės turi ir ratų suvedimas.

Nepatariama dėti ratų ant automobilio, neskirtų šiam automobiliui, o taip pat skirtingų markių padangas su skirtingu protektoriumi, nes tokie skirtumai neigiamai veikia automobilio valdymui, pablogina stabdymą, sumažina padangų sukibimą su kelio danga. Automobilių savininkai norėdami, prailginti padangų tarnavimo laiką, privalo daugiau dėmesio skirti savo automobilio padangoms.

Daugiau informacijos rasite: Naudotos Padangos svetainėje

Skaityti daugiau

Nešiojamo kompiuterio remontas

Plataus kompiuterių vartojimo era prasidėjo po stacionaraus kompiuterio sukūrimo, po jų sekė nešiojamųjų kompiuterių era kuri dar tęsiasi iki šiol. Taigi nešiojamojo kompiuterio remontas yra vienas iš svarbiausių remonto sričių kompiuterių taisyme.

Sutaisyti nešiojamą kompiuterį yra sudėtingiau nei stacionarų, dėl to remonto kainos yra šiek tiek didesnės. Taip yra dėl to jog kiekvieno kompiuterio modelio projektavimas yra individualus. Nors nešiojamas kompiuteris susideda iš tokių pačių dalių kaip ir stacionarus kompiuteris, bet dauguma nešiojamo dalių tinka tik tam tikram modeliui.

nesiojamo kompiuterio remontasNešiojamieji kompiuteriai yra dažniau nešiojami nei stacionarūs kompiuteriai, dėl šios priežasties jie patiria daugiau smūgių nei įprastai. Todėl dažniai nešiojamojo kompiuterio remontas apima kietojo disko keitimą ir sudužusios ekrano matricos keitimą. Šie du įrenginiai kompiuteryje yra labiausiai jautrūs smūgiams. Ekrano matricos keitimas yra santykinai brangus malonumas, bet visada pagalvokite kiek verti duomenys kietajame diske, nes jų atstatymas gali kainuoti ženkliai daugiau, o gal net tūkstančius.

Kaip remontuoti nešiojamus kompiuterius galite skaityti kituose straipsniuose, o čia tik aptartas bendrinis nešiojamo kompiuterio remontas. Jeigu reikia pagalbos remontuojant nešiojamąjį kompiuterį – galiu jums padėti. Aš taisau visų rūšių nešiojamus kompiuterius: Acer, Apple, Asus, Dell, Fujitsu, HP, Lenovo, MSI, Packard Bell, Samsung, Sony, Hoshiba ir kt.

Taip pat nešiojamojo kompiuterio remontas gali apimti ir programinės įrangos problemas. Kokios jos gali būti galite skaityti kituose straipsniuose apie Windows įrašymasneveikia internetas ir t.t. Iškilusios programinės įrangos problemos beveik visais atvejais tokios pačios kaip ir stacionarių kompiuterių, čia problemų nustatymas daugiau susijęs su naudojamos operacinės sistemos versija, rūšimi, ar sudiegtų programų ar jų versijomis. Jeigu nuspręsite kompiuterį tvarkyti ne patys tada mielai jums padėsiu.

Skaityti daugiau
7 iš 7«...567

content top