Kalbos mokymasis yra neįkainojama patirtis, o kalbos mokėjimas atveria duris į pasaulį. Nenuostabu, kad vis daugiau tėvų teiraujasi, kada mano vaikas turi pradėti mokyti užsienio kalbą?

Specialistai sako, kad mažieji kur kas greičiau išmoksta kalbų negu vyresni vaikai ar suaugusieji.  Todėl visiškai suprantamas tėvų noras, kad jų vaikai kuo anksčiau pradėtų mokytis ir išmoktų kuo daugiau kalbų. Taigi, kada ir kaip vaiką pradėti mokyti?

Mokyti vaiką kalbų palankiausia iki 12 m. Net jei vaikas kalbos, kurią mokysis ir nenaudos ar pamirš, jam ateityje bus lengviau mokytis kitų kalbų, nes jau galvoje bus susidėliojęs tam tikrą savo schemą, kaip viskas turi vykti, o ir tą kalbą, kurią mokėsi anksčiau, greitai prisiminsJ

Bijote, kad vaikui bus nuobodu mokytis? Nesijaudinkite. Viskas priklauso tik nuo jūsų. Jeigu sukursite palankią mokymosi atmosferą, net nepastebėsite, kaip greitai vaikas išmoks užsienio kalbą. Net jeigu vaikui iš pradžių ir ne taip gerai seksis, kaip galbūt, tikėjotės, su laiku jis tik tobulės. Kodėl? Nes vaikai, skirtingai nei suaugusieji, nebijo kartoti tų pačių žodžių (teks priprasti prie nuolatinių  cat, mouse, dog ir etc. žodžių), nebijo suklysti ar kalbėti nesąmones.

Daugeliui tėvų iškyla klausimas į kurį ieško atsakymų ir kreipiasi į specialistus. Ar tėvai patys gali išmokyti savo vaiką kalbos? Atsakymas – žinoma! Jeigu bent vienas iš tėvų arba abu tėvai gerai moka užsienio kalbą, gali po truputį pradėti vaiką mokyti patys, kad ir elementarių žodžių.  Svarbiausia, kad vaikui būtų įdomu. Galite sudaryti įvairias situacijas, pvz. eiti į parduotuvę pirkti saldainių ir tegu vaikas pasako, kaip bus angliškai saldainiai, sausainiai. Galite pasakoti, vaidinti, inscenizuoti ir sugalvoti dar begales veiklų, kurios padėtų jūsų vaikui išmokti kalbą.

Jeigu neturite laiko arba nepasitikite savo jėgomis, galite patikėti savo vaiką specialistui. Ieškodami mokytojo atminkite, kad tai turi būti žmogus, kuris nuolatos dirba su vaikais, o ne su suaugusiaisiais. Suaugusiųjų ir vaikų mokymas skiriasi. Taip pat nemanykite, kad vaikas, keturis kartus susitikęs su mokytoja, jau laisvai kalbės. Tai yra nuolatinis mokymosi procesas ir rezultatai nėra taip greitai pasiekiami kaip mums kartais norėtųsi. Vienas vaikas greičiau įsimins žodžius, kitas lėčiau, bet svarbiausia, kad jam patiktų mokytis, o nebūtų visas mokymosi procesas per prievartą.

Manoma, kad vaikui išmokti kalbos padeda ir animacinių filmukų žiūrėjimas. Vaikas visada nori viską suprasti savo aplinkoje. Tai, kad animacinio filmuko herojai kalba nesuprantama kalba, vaikui yra motyvacija tą kalbą suprasti.

Vaikai yra maži suaugusieji, jie puikiai viską supranta ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar mokymasis jiems  bus nemalonus procesas, kurį jie prisimins visą gyvenimą, ar malonus procesas, kuris palengvins mokymąsi ateityje:)

Kalbų mokymasis –  apsauga nuo Alzheimerio ligos

Pasaulyje daugiau nei 40 mln. žmonių serga įvairiomis Alzheimerio ligomis. Ši liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutikimu.

Vienas iš veiksnių, kuris gali sumažinti Alzheimerio ligos atsiradimą, tai protinė veikla. Galima spręsti kryžiažodžius, matematinius uždavinius arba mokytis užsienio kalbos.

Kanados mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad tie žmonės, kurie mokėjo daugiau nei vieną kalbą, rečiau sirgo Alzheimerio liga negu tie, kurie mokėjo tik vieną kalbą.

Kalbų mokymasis puikiai vysto protinius gebėjimus. Žinoma, tai nėra paprasta užduotis – išmokti kalbą, bet kuo daugiau mokomasi, tuo aktyviau dirba mūsų smegenys. Stengiantis įsiminti naujus žodžius priverstinai skatiname dirbti smegenų ląsteles.

Kita priežastis, kodėl vyresnio amžiaus žmonės mokosi užsienio kalbų – bendravimas. Kalbų mokyklose jie gali susipažinti su naujais žmonėmis, praplėsti savo akiratį, susipažinti su tos šalies, kurios kalbą mokosi, kultūra.  Išmokę kalbą vyresnio amžiaus žmonės noriai bendrauja ne tik internetu su užsieniečiais, bet ir keliauja.

Mitas nr. 5: Esate užsienietis, todėl visada turėsite užsienietišką akcentą

Šis mitas dažnai naudojamas norint atgrasinti mokinius nuo rimto fonetikos studijavimo. Tu neužaugai anglakalbėje šalyje, todėl kam vargintis taisyklingai tarti angliškas balses?

Tikrovė:

Tas faktas, jog dauguma užsieniečių turi užsienietišką akcentą, kai šneka ne savo gimtąja kalba, nereiškia, jog turite būti toks,  kaip jie. Daug komikų gali puikiai pamėgdžioti aktorių, politikų ir kitų žmonių šneką. Renee Zellweger galėjo puikiai pamėgdžioti britišką akcentą „Bridžitos Džouns dienoraštyje“, o juk ji yra iš pietinės JAV dalies.

Nėra jokios priežasties, kodėl jūs neturėtumėte šnekėti užsienio kalbos su puikiu, natūraliu akcentu. Jums reikės turėti talentą pamėgdžioti garsus (jei galite pamėgdžioti žmones savo gimtąja kalba, tai yra labai gerai), tačiau jei to talento ir neturite, natūralaus akcento galite siekti užsispyrimu ir technologijų pagalba. Pavyzdžiui, galite įrašyti savo balsą kompiuteriu ir lyginti jį su gimtakalbio tarimu. Šis būdas padeda užsienio kalbos mokiniams išgirsti, kur jų tarimas skiriasi nuo gimtakalbio asmens ir leidžia jiems palaipsniui daryti savo tarimą panašesnį į tos šalies.

Taip pat, jums dar reikės mokytis fonetikos. Visų pirma, susiraskite tos kalbos, kurią mokotės garsų įrašus, o tada sužinokite, kurie garsai naudojami kuriuose žodžiuose, klausydami kalbos ir skaitydami fonetines transkripcijas žodynuose.

Galbūt jūs iki galo ir negalėsite kalbėti taip, kad gimtakalbiai neatskirtų, jog esate užsienietis, tačiau tikėtina, jog įgysite aiškų, malonų tarimą, kuris privers gimtakalbius spėlioti, iš kokios šalies esate.

Mitas nr. 6: Jei nesimokėte užsienio kalbos, kol buvote vaikas, niekada negalėsite būti tos kalbos gramatikos įgudusiu vartotoju

Lenneberg’as pasiūlė, jog pirmoji kalba turi būti išmokta iki brendimo laikotarpio (maždaug iki 12-kos metų). Po šio laikotarpio, jis teigė, jog neurologiniai pasikeitimai smegenyse padaro neįmanoma visiškai išmokti kalbą. Šią hipotezę jis patvirtino pavyzdžiu: vaikai, kurie buvo izoliuoti nuo kitų ir neturėjo jokio kontakto su savo pirmąja kalba iki pat brendimo laikotarpio pabaigos. Tokie vaikai darė paprastas gramatikos klaidas, nesvarbu kiek laiko jie praleido bandydami išmokti kalbą.

Kritinio amžiaus hipotezė buvo vėliau pritaikyta užsienio kalbos mokymuisi, iš kur kilo tokie teiginiai, kaip „Jei neišmoksi užsienio kalbos prieš brendimą, visada turėsi problemų su kai kuriomis gramatikos dalimis“. Ši hipotezė priverčia besimokančiuosius kalbų interpretuoti savo klaidas, kaip slypinčias neurologijoje, ir atgraso juos toliau tobulinti savo žinias.

Tikrovė:

Gramatikos mokėjimas labiau susijęs su tuo, kiek įdirbio įdedi ją mokydamasis, o ne kaip anksti pradėjai jos mokytis.

Pavyzdys: Michal Ryszard Wojcik gimė Lenkijoje ir anglų kalbos pamokas pradėjo lankyti būdamas šešių metų. Nepaisant jauno amžiaus, kuris teoriškai turėjo įgalinti vaiką mokytis kalbos labai greitai, vaikas neišmoko kalbos. Po devynių metų pamokų lankymo jo gramatikos žinios buvo labai ribotos ir jis darė daug gramatinių klaidų. Pagaliau, penkiolikos metų, jis nusprendė anglų kalbos mokymosi imtis rimtai – skaityti knygas, naudotis žodynais, įvairiomis technologijomis ir pan. Daugelio lingvistų nuomone, šis žmogus buvo jau praėjęs kritinį amžių, tačiau jis progresavo puikiai – mokėsi greičiau nei būdamas vaikas. Per du-tris metus jis išmoko naudoti gramatiką, tarimą ir žodyną beveik kaip gimtakalbis.

Šiandien jo anglų kalba yra beveik tokia pat gera, kaip gimtakalbio. Jo rašymas yra natūralus ir beveik be klaidų. Po kelių dienų šnekėjimo, jo akcentas pasidaro neatskiriamas nuo amerikiečio. Kai Michal nukeliavo į Kaliforniją, jis susipažino su žmonėmis, kurie negalėjo patikėti, jog jis negimė Amerikoje, kol neparodė jiems savo lenkiško paso.

Kartais Michal daro klaidas, tačiau tai jo neerzina, nes jis turi priežasčių tikėti, jog jos išnykstų greitai, jei šnekėtų angliškai kasdien. Remiantis jo patirtimi, galima teigti, jog niekas nėra per senas išmokti kalbą.

Mitas nr. 2: Geriausias būdas išmokti kalbą – nuolat ja šnekėti

Tai turbūt dažniausiai duodamas patarimas norintiems išmokti kalbą. Girdėsite jį iš mokytojų, žmonių, kurie prižiūri mokymosi tinklalapius, ir žmonių įvairiuose interneto forumuose.

Daugelis kalbų mokytojų stengiasi jus prakalbinti kuo galima anksčiau ir kiek galima daugiau. Jie tiki, jog per užsiėmimus jie turi tylėti, o mokiniai turi galimybę šnekėti.

Tikrovė:

Kalbėjimas yra pamėgdžiojimas. Kai šnekate gimtąja kalba, nesugalvojate savo gramatikos, žodyno ir tarimo, o naudojate tą pačią gramatiką, žodyną ir tarimą, kaip ir žmonės aplink jus. Panašiai yra, kai bandote šnekėti užsienio kalba: jūsų tikslas yra pamėgdžioti gimtakalbių naudojamą gramatiką, žodyną ir tarimą, kad ir jūs šnekėtume taip taisyklingai ir natūraliai, kaip jie.

Pakankamai akivaizdu, jog norėdami šnekėti taip, kaip gimtakalbiai, turite įsiklausyti į tai, ką jie sako, ir gerai įsižiūrėti į jų rašomą tekstą. Kai taip darote, išmokstate naujus žodžius ir gramatines struktūras, kurias vėliau galite naudoti išreikšti savo mintims. To rezultatas: tampa vis lengviau ir lengviau dėlioti sakinius užsienio kalba.

Jei tik seksite populiariu patarimu ir susitelksite ties šnekėjimu, bet pamiršite klausymą ir skaitymą, išmoksite keletą naujų žodžių ir gramatinių struktūrų ir, galų gale, kaip daugelis besimokančių užsienio kalbą, nepadarysite jokio progreso be tų kelių žodžių ir gramatikos. Jums visada bus sunku išreikšti savo mintis užsienio kalba.

Kalbėjimo nauda

Jei šnekėjimas ir neduoda naudos jūsų žodynui ir gramatikai, jis turi savų pliusų.

• Šnekėjimas padeda šnekėti sklandžiau. Jums šnekant, jūsų žinios apie gramatiką, žodyną ir tarimą juda iš jūsų lėtosios atminties į greitąją. Žinoma, pirmiausia reikia kažką turėti toje lėtoje atmintyje, jei norite, kad kažkas iš jos judėtų.
• Šnekėjimas užsienio kalba yra įdomi ir jaudinanti veikla, ir motyvuoja jus toliau mokytis.
• Šnekėjimas padeda jums parodyti spragas žodyne ir gramatikoje.

Ką turite daryti

• Jei nežinote, kaip pradėti sakinį net po ilgo galvojimo,
• Jei sustojate vidury sakinio ir negalite tęsti toliau, nes nežinote kokio nors žodžio,
• Jei sukuriate keistai skambančius sakinius, nes nežinote, kaip pasakyti kažką, kad skambėtų natūraliai,
• Jei dažnai darote klaidas ir jų nepastebite,

…jums reikia daugiau gramatikos ir žodyno žinių, o ne daugiau kalbėjimo. Tokios problemos parodo, jog jūs tiesiog nežinote, kaip išsireikšti ta kalba, kurią mokotės, ir turite stebėti, kaip gimtakalbiai reiškia tas pačias mintis. Kalbėjimas nepadės pagilinti žodyno ir gramatikos žinių. Tiesą pasakius, jis gali viską net pabloginti.

Iš pradžių turėtume visą savo laiką leisti skaitant ir klausantis (kad įgytumėte pagrindinį žodyną ir gramatiką), kol galėsite parašyti keletą paprastų, bet šimtu procentų teisingų, sakinių. Pavyzdžiui, galite pradėti rašydami el.laišką kažkam, kas šneka ta kalba. Nesvarbu, kiek laiko užtruksite jį rašydami. Galite užtrukti net ir dvi valandas, jei tik turite kantrybės. Tuo pačiu metu, mokykitės tos kalbos fonetiką, bandykite tarti garsus, ir išmokite žodžių tarimą.

Po to ir toliau tęskite gramatikos ir žodyno mokymąsi bei rašymą, kol galėsite sukurti paprastus sakinius be žodynėlio ar interneto pagalbos. Tik tada pradėkite kalbėti, tačiau lėtai ir atsargiai. Nepamirškite ir toliau skaityti bei klausytis, nes tai, ką išmoksite, yra vienintelis būdas plėsti žodyną ir gramatiką.

Kas nutinka kalbų mokymo užsiėmimuose

Labai gaila, tačiau žodyno ir gramatikos žinių plėtimas per pastaruosius keletą metų buvo nepakankamai vertinamas. Anglų kalbos mokymosi per šnekėjimą monopolis reiškia, jog mokiniai turi šnekėti užsiėmimuose ir rašyti gana sudėtingus rašinius beveik nuo pirmos pamokos, net jei jie neturi beveik jokio šanso įsisavinti gramatiką ir žodyną. Tipiškas mokytojas reikalauja iš savo mokinių rezultatų, tačiau nedaro nieko, kad užtikrintų, jog jie turi iš ko tuos rezultatus paruošti. Kelios valandos anglų kalbos kursuose, kur mokytojas stengiasi šnekėti kiek galima mažiau, nėra pakankama.

Mitas nr. 1: Geriausias būdas išmokti užsienio kalbą yra aplankyti tą užsienio šalį, kurios kalbą mokotės

Daug žmonių galvoja, jog esant užsienio šalyje labai greitai galima išmokti tos šalies kalbą. Turbūt labiausiai įtikėję šiuo mitu yra europiečiai, kurie sumoka daugybę pinigų, leisdami savo vaikus į kalbų mokyklas Anglijoje, tikėdamiesi, jog jie sugrįš su nepriekaištingomis anglų kalbos žiniomis.

Tikrovė:

Dauguma imigrantų Amerikoje nešneka angliškai labai gerai net jei pragyveno ten 20 metų. Daugelis jų kartoja elementarias klaidas nuolat, pavyzdžiui sako “He make tea?” vietoj to, jog sakytų “Did he make tea?” arba sako “I help you” vietoj “I will help you”. Dažniausiai jie šneka su gana stipriu akcentu, kuris leidžia kitiems juos atpažinti, kaip azijiečius, pietų amerikiečius, rusus ir pan.

Tai, kad imigrantai nepaiso gramatikos ir tarimo slypi tame, jog niekas jų nespaudžia. Kiti žmonės juos supranta, nesvarbu kiek klaidų jie bedarytų, ir yra per daug mandagūs, kad tas klaidas taisytų.

Šis pavyzdys apie imigrantus Amerikoje atskleidžia gana šokiruojančią tiesą: gyvenimas kitoje šalyje neturi nieko bendro su geru tos šalies kalbos mokėjimu. Niekas neverčia mokytis taisyklingos gramatikos, gero tarimo arba plėsti žodyno, todėl, kad kasdieniniame gyvenime galima apsieiti ir be jų. Pavyzdžiui, galima praleisti visus artikelius šnekant angliškai (“Give me apple”, “Watch is not good”) ir vis tiek galėti apsipirkti Amerikoje ar Britanijoje be didelių sunkumų.

Buvimas užsienio šalyje priverčia jus išmokti tik tai, kas būtina išgyvenimui – gebėjimą suvokti kasdienę kalbą ir šnekėti bendriausiomis frazėmis, kurios leistų užsisakyti picą bei bendrauti su kolegomis darbe ar universitete. Visa kita lieka jums patiems – jūsų motyvacija ir gebėjimas mokytis. Tai reiškia, jog kiekvienas tik pradėjęs mokytis užsienio kalbos, kad ir kokioje jis valstybėje gyventų, nėra prastesnis už tą, kuris gyvena toje valstybėje, kurios kalbą mokosi.

Taip pat, buvimas užsienio šalyje gali priversti kalbėti netaisyklingais sakiniais, todėl, kad reikia šnekėti, nesvarbu – daroma daug klaidų ar ne. Negalima tiesiog nuspręsti, kad trumpam nešnekėsite su žmonėmis ir susitelksite ties pratimais (kurie padėtų jums išmokti taisyklingą gramatiką geriau nei šnekėjimas, nes nebūtų skubos ieškoti teisingų frazių variantų). Taigi kitoje šalyje nėra kito kelio, tik šnekėti.

Darydami klaidas, jūs tarsi pateisinate blogus įpročius, o po keleto metų naudojimo tokių sakinių, kaip “He make tea?”, yra labai sunku pradėti kalbėti taisyklingai. Svarbu žinoti, jog gimtakalbiai netaisys jūsų klaidų. Vietoj to, jie bus mandagūs ir bandys jus suprasti, nesvarbu – jūsų gramatika bloga ar gera.

Išvados

Nors ir atrodo, jog kelionė į užsienį bus raktas į jūsų sėkmę mokantis užsienio kalbos, tai nėra tiesa. Be pakankamos motyvacijos jūs išmoksite labai mažai ir galbūt šnekėsite pakankamai suprantamai, tačiau darysite daug klaidų. Kita vertus, jeigu esate pakankamai motyvuotas, galite susikurti užsienio šalies atmosferą neišėjus iš namų. Tereikia žiūrėti užsienietiškas televizijos programas ir naršyti internete. Tokia aplinka daug saugesnė, nes nejausite prievartos šnekėti ir pateisinti savo klaidas. Vietoj to, mokymuisi galėsite skirti tiek laiko, kiek patys norėsite, ir galėsite sutelkti dėmesį į tarimą, asmeninį indėlį ir rašymą, o ne pradėti iš karto kalbėti.

Išvykimo į užsienį privalumai:

• bendravimas su gimtakalbiais (tiesa, galima susirasti tos kalbos gimtakalbių ir savo šalyje arba galima kalbėti su žmogumi, kuris irgi mokosi tą kalbą)
• galimybė patobulinti savo klausymosi įgūdžius (bandymas suprasti anglų televizijos programas ir filmus nėra tas pats, kas suprasti paauglį parduotuvės pardavėją Frederike, Merilendo valstijoje)
• galimybė išmokti kasdienės kalbos žodžius, kurių nėra dažnai vartojami televizijoje arba filmuose, pavyzdžiui Kleenex, ATM, carpool, parking space, detergent, deli, cereal.

Apgalvojus viską, užsienio kalbos mokymąsis savo šalyje yra saugesnis (ir pigesnis) būdas nei vykimas į užsienį, jeigu tik esate pakankamai motyvuotas ir galite surasti galimybių šnekėti ta kalba, kurią mokotės. Kai išmoksite kalbėti ta kalba nepriekaištingai, galėsite keliauti į užsienį dar labiau patobulinti savo klausymo įgūdžių ir praplėsti žodyną tais žodžiais, kuriuos naudoja gimtakalbiai.