15 įdomių faktų apie Didžiąją Britaniją

1. Didžiojoje Britanijoje apie 300 metų prancūzų kalba buvo laikoma oficialia šalies kalba.

2. „Londono akis“ yra didžiausias apžvalgos ratas pasaulyje, o vienas rato apsisukimas trunka apie 30 minučių.

3. Kiekvieną dieną britai išgeria apie 165 mln. arbatos puodelių. Maždaug 20 kartų daugiau, nei amerikiečiai.

4. Didžiojoje Britanijoje nėra tokios vietos, kuri būtų nutolusi nuo vandenyno daugiau nei 74,5 mylias arba apie 119 kilometrų.

5. Pirmoji pasaulyje specializuota šokolado parduotuvė buvo atidaryta Anglijoje.

6. Visi, sulaukę 100-ojo gimtadienio Anglijoje, gauna asmeninę sveikinimo atvirutę nuo karalienės.

7.  Didžiojoje Britanijoje visi arkliai, poniai ir asilai privalo turėti arklio pasą.

8. XVI amžiuje Londone buvo išleistas įstatymas, draudžiantis vyrams mušti žmonas po 21 val., tačiau tik dėl to, kad triukšmas trukdė kitiems žmonėms miegoti.

9. Anglijoje galima išsinuomoti netikras raudotojas, kad per laidotuves būtų daugiau žmonių.

10. 1896 metais vyko trumpiausias karas Anglijos istorijoje. Tada Zanzibaras pasidavė po 38 minučių.

11. Skaičiuojama, jog Didžiosios Britanijos gyventojai kalba apie 300 kalbų.

12. Bakingemo rūmai turi atskirą policijos nuovadą.

13. Angliją ir Prancūziją skiria tik maždaug 40 kilometrų. Jas jungia geležinkelio tunelis, atidarytas 1994 metais.

14. Apie 25 proc. Londono gyventojų yra gimę ne Anglijoje, o kitose šalyse.

15. Londonas buvo pirmasis pasaulio miestas, kuriame pradėjo veikti metro.

Vertė Rūta Servaitė

Šaltiniai http://www.anglotopia.net/british-history/infographic-50-interesting-facts-united-kingdom/ ir http://confessedtravelholic.com/2012/08/69-fun-facts-about-the-uk.html

www.mokslonamai.lt

Humoras

                      Humoro jausmas kinta keliaujant iš vienos Atlanto pusės į kitą.  Visi skirtingai juokauja ir priima humorą bei sarkazmą. Kai kalbama apie amerikiečius, jie apibūdinami kaip nelinkę į sarkazmą žmonės. Kaip bebūtų, negalima griežtai teigti, jog amerikiečiams ironija yra mirusi. Jie randa tinkamą progą ir palankias aplinkybes ironiškai pajuokauti, tačiau tokia humoro forma dažniausiai naudojama tik artimų, gerai pažįstamų žmonių rate. Kitu atveju, po ironiško juokelio amerikietis pridės žodžius „Tik juokauju“, taip iš anksto apgindamas save, jei pašnekovai nesupras ironiško humoro. Tuo tarpu anglai negali atsispirti ironiškam, sarkastiškam humorui, tai jų kasdienybė ir įprotis. Taigi, neturėtumėte nustebti jei Jūsų nors ir subtilus humoras Amerikoje nebus suprastas iš karto. Kai kurie amerikiečiai netgi gali jaustis įžeidę, todėl prieš juokaudami turite apmąstyti pasekmes. Patartina parodyti save ir tikrąjį savo humoro jausmą tik tada, kai pažįstate žmogų ir žinote jo galimą reakciją.

Dar vienas ryškus amerikietiško ir britiško humoro skirtumas išryškėja kai kalbama apie savikritiką, juokimąsi iš savęs. Amerikiečiai nemėgsta viešai kalbėti apie savo trūkumus ar problemas, o ypač paversti tai kitų pajuokos objektu. Tuo tarpu britai su pasimėgavimu viešai išreiškia ir juokais paverčia savo trūkumus ar neapgalvotus poelgius.

Vietinė mąstysena

Dėl JAV dydžio naujienos ir švietimas orientuotas ne šalies mastu, o labiau regionais. Priešingai nei JK, čia sunku vienam regionui įsilieti ar lygiuotis į kitą. Tačiau skandalai ir šokiruojantys įvykiai Amerikoje sklinda sparčiau, nei bet kurioje kitoje šalyje. Čia įprasti interesų konfliktai, kurie visada išauga į didžiulius skandalus. Visa šalis ima kalbėti tik apie tai, o žurnalistai stengiasi pranokti vienas kitą pikantiškomis, kartais netgi išgalvotomis, detalėmis. Čia išryškėja dar vienas didžiulis JAV ir JK skirtumas. Britai linkę kuo greičiau viską užglaistyti ar nukeipti žurnalistus kita linkme, taip siekdami sumažinti visuomenės susidomėjimą bei pasipiktinimą.

Arbatpinigiai

Amerikiečiai pripratę palikti arbatpinigių daugeliui paslaugas teikiančių žmonių. Jiems tapo įprasta palikti padavėjui 15 – 20 % didesnę sumą, nei parašyta bendroje sąskaitoje. Nepaisant padavėjo darbo kokybės, nepalikti arbatpinigių yra labai nemandagu. Žinoma, britai taip pat nepamiršta už kokybišką aptarnavimą atsilyginti arbatpinigiais, tačiau jie pinigų palieka beveik dvigubai mažiau.

JAV galioja tokios arbatpinigių sumos paslaugų tiekėjams:

• Taksi vairuotojams – 5 – 10 % daugiau nei reikalaujama;
• Barmenams – vienas ar du doleriai kiekvieno užsakymo metu;
• Kirpėjams – 10 % daugiau nei reikalaujama;
• Bagažo nešikams viešbučiuose/ oro uostuose –  3 – 5 doleriai. Jei turi daug bagažo, nepamiršk būti dosnesnis.

Turėkite omenyje, kad daugelis šių žmonių gauna arbatpinigius, kurie lenkia jų mėnesinę algą. Todėl už gerą darbą atsilyginkite tinkamai.

Vertybės

                      Amerikiečiai linkę manyti, kad kontroliuoti savo gyvenimą jie gali tik daug dirbdami. Ši darbo etika taip pat atsispindi požiūryje į mokslą. Taigi, nenustebkite sutikę studentą ar mokinį, kuris didžiąją laisvo laiko dalį praleidžia bibliotekoje. Na, o britai žino, jog gerų rezultatų sunku pasiekti be tinkamo poilsio. Laisvą minutę jie mieliau skirs miegui, o ne darbui.

Amerikiečiai yra punktualesni už anglus. Viskas nuo pamokų iki pietų turi prasidėti tiksliai nustatytu laiku. Amerikiečiai linkę judėti greitesniu gyvenimo ritmu. Pavyzdžiui, vakarienė restorane gali baigtis greičiau nei per pusvalandį. Jums nereikės prašyti ir laukti sąskaitos, ji bus atnešta iškart, kai baigsite užsisakinėti maistą. Britai – priešingai, mėgsta daryti viską lėtai, pasimėgaudami. Skubėti linkę tik tada, kai tai yra būtina.

Didelė dalis amerikiečių laikomi labiau patriotiškais žmonėmis už britus. Jie didžiuojasi gimę Amerikoje, domisi jos istorija bei raida. Net jaunoji karta ypatingai gerbia karo veteranus ir visus, kurie prisidėjo prie jų valstybės gynimo ir išsaugojimo. Daugelyje mokyklų kasdien deklamuojamas ištikimybės pažadas, o į valstybines šventes yra žiūrima labai atsakingai. Vyksta įvairūs paradai, minėjimai, koncertai. Visa tai rodo ištikimybę savo šaliai bei piliečių patriotizmą. Kalbant apie britus, galima teigti, jog patriotizmą jie išreiškia tyliai. Vaikų auklėjimas neprasideda nuo meilės savo šaliai skiepijimo, o dienos, buvusios lemtingos Anglijos raidai ir istorijai, nėra taip sureikšminamos ir išskiriamos iš kitų dienų.

Religija taip pat yra viena iš sričių, skiriančių Ameriką nuo Didžiosios Britanijos. Didžioji dalis JAV gyventojų, net 37%, yra protestantai, kiti – katalikai, mormonai, žydai ir mažumos kitų religijų. O štai Anglijoje pirmoje vietoje yra anglikonai (net apie 50%), toliau seka krikščionys, islamo ir hinduizmo išpažinėjai.

Dažnai JAV gali išgirsti šią frazę: „Jei tu nepūsi savo paties rago, tai kas tai padarys už tave?”. Ji susumuoja visus amerikiečių kultūrinius įpročius ir parodo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės skirtumus. Iš esmės tai reškia – nebūk kuklus. Amerikiečiai nori žinoti visus tavo pasiekimus ir potyrius, todėl netylėk ir neslėpk nieko. Na, o britai linkę nutylėti ir nesileisti į kalbas. Be to, kiti ryškūs skirtumai atsispingi jų humoro suvokime bei pasaulėžiūroje. Todėl norėdamas pritapti ir nepatekti į nepatogias situacijas vienoje ar kitoje šalyje, turi daug sužinoti ir išmokti.

Šaltinis  http://www.fulbright.org.uk/pre-departure/us-culture/cultural-differences

Kultūrų skirtumai

(Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė)

Nors iš pirmo žvilgsnio taip neatrodo, tačiau egzistuoja daugybė kultūrinių skirtumų tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės, su kuriais galite susidurti viešėdami JAV. Visiems žinomi kalbiniai skirtumai tarp šių dviejų valstybių, tačiau tai nėra vienintelė sritis, kurioje JAV ir JK skiriasi. Taip pat egzistuoja skirtingos pažiūros, nuomonės bei reakcijos į įvairius dalykus. Kaip bebūtų, JAV sudaro daugybė skirtingų regionų, kuriuose gyvena mišrių kultūrų žmonės, taigi, informacija pateikiama šiame straipsnyje yra bendrojo pobūdžio ir nebūtinai turi būti taikoma visur. Vis dėlto, prieš atvykstant į Jungtines Amerikos valstijas, būtina susipažinti su visais galimais kultūriniais skirtumais.

                      Šventės

JAV kalendoriuje yra gausu švenčių, kurių metu paprastai visiems dirbantiems ir besimokantiems suteikiami laisvadieniai. Čia pateikiamos pagrindinės ir svarbiausios amerikiečių šventės:

• Darbo diena – švenčiama pirmąjį rugsėjo pirmadienį. Šią dieną minimi ekonominiai ir socialiniai darbuotojų pasiekimai.
• Kolumbo diena – švenčiama spalio 10 dieną. Ši diena skirta Kolumbo išsilaipinimo Amerikoje paminėjimui.
• Veteranų diena – tai karo veteranų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 11 dieną.
• Padėkos diena – paskutinis lapkričio ketvirtadienis. Tradiciškai amerikiečiai šią dieną valgo keptą kalakutą.
• Martino Liuterio Kingo diena – švenčiama trečiąjį sausio pirmadienį. Tai federalinė šventė, skirta paminėti kunigo Martino Liuterio Kingo gimtadienį.
• Prezidento diena – trečiasis vasario pirmadienis. Ši diena skirta pirmojo JAV prezidento Džordžo Vašingtono gimtadieniui paminėti.
• Pavasario atostogos – savaitė kovo arba balandžio mėnesį, kai mokiniams nereikia eiti į mokyklą. Paprastai šią savaitę mokiniai vyksta į išvykas.
• Atminimo diena – švenčiama paskutinį gegužės pirmadienį ir skirta pagerbti visus amerikiečius, kurie žuvo kare gindami tėvynę.
• Liepos 4- oji – JAV nepriklausomybės diena.

                      Keletas patarimų, kaip lengviau susipažinti su žmonėmis Amerikoje

• Svarbu įsitikinti, kad prisistatėte visiems, gyvenantiems su Jumis ar netoliese. Amerikiečiai paprastai džiaugiasi bendravimu su naujais žmonėmis.
• Prisistatyk savo dėstytojams ir klasiokams, kad galėtum su jais pasisveikinti ir bendrauti universiteto miestelyje.
• Prisijunk prie organizacijos, grupės ar brolijos/ seserijos, kad turėtum mažesnę artimų draugų grupelę.
• Dalyvauk savo bendrabučio organizuojamose veiklose.
• Sekite savo pasirinktą grupę ar organizaciją „Facebook’e“ bei „Twitter’yje“. Tai padės susipažinti su žmonėmis, mėgstančiais tuos pačius dalykus.

Asmeninis amerikiečių gyvenimas

Paprastai amerikiečiai yra labai atviri žmonės, tuo jie ir skiriasi nuo anglų. Su pažįstamais ar net draugais aptarinėti asmeninius dalykus Jungtinės Karalystės gyventojams gali atrodyti keista ir nepriimtina, priešingai nei amerikiečiams. Nederėtų stebėtis, jeigu Amerikoje Jums užduotų pernelyg asmenišką ar netgi įžūlų klausimą. Tikėtina, kad pašnekovas nuoširdžiai domisi Jūsų mintimis ir jausmais bei tikisi, kad norite išsipasakoti.

Apie draugus amerikiečius galite sužinoti daugiau nei norite, o istorijų apie jų vaikystę išgirsite į valias, net jeigu ir neprašysite jų papasakoti. Puikus jų atvirumo pavyzdys – fotografijų gausa namuose, bendrabučių kambariuose, biurų patalpose.

Šaltinis  http://www.fulbright.org.uk/pre-departure/us-culture/cultural-differences  

www.mokslonamai.lt

Kalbų mokymasis mūsų mažoje šalyje, 21-mame amžiuje tapo būtinas. Maža to, nebegana mokėti vien anglų arba vokiečių kalbą. Tie, kurie suvokia, kiek galimybių atveria kiekviena naujai išmokta užsienio kalba, mokosi vis daugiau kalbų ir ieško vis naujasnių būdų kaip tai padaryti lengvai, greitai ir rezultatyviai, tad neišvengiamai ima kilti klausimas, kokie svarbiausi faktoriai lemia kokybišką užsienio kalbos mokymąsi.

Jei kadanors bandėte kepti pyragą, žinote, kad tam reikia miltų, cukraus, kiaušinių ir t.t. Kas atsitiks, jei būsime įsitikinę, kad pyrago kepimui svarbiausia miltai, o visa kita nėra labai būtina. Įsivaizduojate pyragą be cukraus, kiaušinių, pieno? Taip yra ir su kalbų mokymusi – visos sudėtinės dalys vienodai svarbios.

Mokėjimas mokytis
Ar tikrai mokėjimas mokytis toks svarbus, kad jam skiriame pirmą vietą sudedamųjų dalių sąraše? Tikrai taip. Mokėjimas mokytis pats svarbiausias dalykas mokymosi procese. Norėdami efektyviai mokytis, turite žinoti savo atminties tipą, efektyviausią mokymosi laiką, efektyviausius įsiminimo metodus. Mechaninio kalimo laikai jau senai praeity. Išugdytas sugebėjimas mokytis pravers jums ne tik mokantis norvegų ar rusų kalbos, bet ir kitose srityse.

Tinkamai paruošta mokymo programa
Jei pradėję mokytis naują užsienio kalbą bandysite įsiminti viską iš eilės, be jokios tvarkos, naudos bus mažai. Jei nebus sistemos – nebus rezultato. Jei nematysite rezultato – dings ir motyvacija. Patyrę dėstytojai užsienio kalbų dėstytojai žino, kaip sudaryti mokymo programą, kad medžiaga būtų išdėstoma sistemingai, dozuotai, pradedant nuo lengviausių dalykų pereinant prie sudėtingesnių. Mokymasis turi vykti laipsniškai, sudėtingi dalykai turi natūraliai išplaukti ir paprastesnių.

Tinkama mokomoji medžiaga
Dar viena labai svarbi sudedamoji kalbos pyrago dalis – tinkama mokomoji medžiaga. Neapsigaukite – tai nebūtinai vadovėlis. Išties, dar niekas nesukūrė super vadovėlio, tinkamo visiems studentams, visiems dėstytojams ir visoms paskaitoms. Mokomoji medžiaga ideali tuomet, kai ji pritaikyta konkrečiam studentui, konkrečioje paskaitoje, sprendžiant tam tikrą problemą arba norint įsisavinti tam tikrą informaciją.

Naujausi metodai
Kaip ir viskas šiame pasaulyje – taip ir metodai sensta, kinta, atrandami vis naujesni ir efektyvesni jų pakaitalai. Ar bandėte mokytis Vokiečių kalbos klausydamiesi Mocarto, arba išmokti norvegų kalbos gimines sinestezijos būdu? O susikurti asociacijas nežinomiems žodžiams? Ne? O gal vertėtų pabandyti. Kai susipažįsti su naujausiais metodais, net norvegų kalba per tris dienas nebeatrodo toks jau neįveikiamas dalykas.

Profesionalus dėstytojas
Profesionalus dėstytojas tai jungiamasis visų kitų dalių komponentas. Profesionalus dėstytojas  tinkamai paruoš mokymo programą, parinks mokomąja medžiagą, papasakos apie naujausius mokymosi metodus ir paaiškins jums, kaip geriausiai mokytis savarankiškai. Tiesą sakant, rasti tinkamą dėstytoją, tai kaip rasti tinkamą parduotuvę, kurioje nusipirksite pyragui pieno, cukraus, miltų  ir nereiks patiems nei malūne prie girnų stovėt, nei karvės melžt. Profesionalus dėstytojas pasirūpins visomis kitomis sudedamosiomis kalbos pyrago dalimis.

www.mokslonamai.lt

Sveiki, esu Gintė. Studijuoju Malmės Universitete pietų Švedijoje žmogaus teises. Noriu Jums šiek tiek papasakoti apie studijas Švedijoje.

Stojimai

Švedijos universitetai siūlo platų specialybių pasirinkimą, ypač jei žmogus moka kalbėti švediškai. Anglų kalba programų skaičius sumažėja, tačiau jų vis tiek yra nemažai. Mane asmeniškai sužavėjo penkios specialybės.  Anglų kalba siūlė mokytis Malmės Universitetas: Žmogaus teisės, Tarptautiniai santykiai, Taikos ir konflikto studijos, Anglų kalbos studijos ir Tarptautinė migracija ir etniniai santykiai. Pati pasirinkau studijuoti Žmogaus teises, nes ši specialybė mane labiausiai sudomino.

Įstoti į Švedijos universitetą, manau, nėra sunku. Jei valstybinių brandos egzaminų balai geri, anglų kalba bent vidutiniška – įstosite. Taip pat šansai įstoti priklauso nuo universiteto populiarumo bei reitingo šalyje. Kuo populiaresnis universitetas, tuo daugiau žmonių ten stoja, tuo didesnis konkursas – logiška. Todėl turite stengtis įrodyti, kad esate vertas ten studijuoti ir jei tam nėra motyvacinio laiško, tuomet turite tai įrodyti egzaminų rezultatais.

Švedijoje mokslas yra nemokamas ES piliečiams  ir šveicarams, todėl turite pateikti notaro patvirtintą paso kopiją, kad įrodytumėte, jog pagal gyvenamąją vietą jums mokėti už mokslą nereikės.

Reikalavimai

Stojimo reikalavimai skiriasi priklausomo nuo specialybės ir universiteto, į kurį stojate. Mano atveju reikėjo siųsti paso kopiją, 12 -tos klasės baigimo atestatą ir anglų kalbos žinių įrodymą. Kitoms specialybėms/universitetams tiek anglų kalbos žinių, tiek dokumentų reikalavimai gali skirtis. Kartais universitetai prašo interviu ar motyvacinių laiškų, kartais – stojamojo egzamino(menų srities studijoms). Anglų kalbos įrodymui gali reikalauti IELTS arba TOEFL (kartais ir kitokių egzaminų) bei skirtingų balų, nes kiekviena programa turi skirtingą anglų kalbos sudėtingumą. Dėl šių priežasčių stojant labai svarbu išsiaiškinti visus reikalavimus iki smulkmenų, kad  nepadarytumėte klaidos pretenduodami  į universitetą. Mano patarimas –  susirasti žmogų, kuris tame universitete jau studijuoja arba taip pat nori į jį stoti ir prašyti pasidalinti patirtimi ar stoti kartu.

Gyvenimas Švedijoje

Prisitaikyti svečioje šalyje visiems yra sunku – vieniems lengviau, kitiems sunkiau. Dažnai pasitaiko, kad žmogui tiesiog nepatinka šalis, dėl to ir studijos tampa kančia. Jei kalbame apie skandinavų šalis, tai manau prisitaikyti sunkiau pietiečiams – kultūriniai skirtumai tarp šiaurės ir pietų ryškesni. Malmės universitetas įstojusiems studentams siuntė įvairias brošiūras, kur aprašomi ryškiausi švedų kultūros, etiketo ir charakterio bruožai, taip leisdami studentams susipažinti, kas yra priimtina Švedijoje ir kas ne. Iš savo patirties sakau, kad tarp švedų ir lietuvių skirtumų nėra tiek daug, kiek teigė universiteto dalinta brošiūra. Batus mes taip pat nusiauname atėję į svečius ir su svetimais bendrauti nelabai mėgstame. Tačiau, mano pastebėjimu, švedai draugiškesni ir mandagesni nei lietuviai – tai galima pastebėti vien mokantis švedų kalbos. Man vienas ryškiausių skirtumų tarp švedų ir lietuvių buvo jų pasitikėjimas nepažįstamaisiais. Švedai yra žmonės, kuriems rūpi jų aplinka ir aplinkos gerovė – jie tikisi, kad tokį nusistatymą turi ir kiti. Pasitikėjimas jaučiamas net viešajame transporte – traukiniuose ar autobusuose bilietų kontrolę sutiksi labai retai.

Gyvenant svetur  reikia  stebėti, kaip elgiasi žmonės, kad pažintum tam tikrus kultūrinius ypatumus, kuriuos patys tos šalies gyventojai retai kada pastebi. Tai padeda prisitaikyti prie naujos aplinkos ir geriau suprasti visuomenę.

Švedijoje žmonės labai malonūs ir šypsenų iš nepažįstamųjų gatvėje gali sulaukti labai dažnai. Tai padeda jaustis kažko dalimi, lengviau  adaptuotis. Svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, pvz.: skaityti naujienų puslapius anglų kalba.

Studentiško gyvenimo ypatumai

Iš savo patirties sakau, kad studentam pragyventi yra gana lengva, jei apmąstomos išlaidos. Natūralu, kad stojant į užsienį reikia turėti arba santaupų, arba būti išlaikomam tėvų, nes darbo iškart nepavyks susirasti. Pirmus mėnesius aš Švedijoje  užsirašinėjau visas išlaidas ir skaičiavau, kiek daugmaž kronų išleidžiu maistui, būstui, pramogoms, mokslams(knygos ir kt.). Taupyti labai padeda apsipirkinėjimas skirtingose parduotuvėse, pvz.: pieno produktai pigesni vienoje parduotuvėje, daržovės – kitoje, duonos gaminiai – dar kitoje. Siūlau nepagailėti laiko ir apvažiuoti kelias parduotuves, kuomet perkate maistą, nes krona prie kronos ir jau susitaupo nemenka sumelė. Tokiu būdu apsipirkinėdama, per mėnesį maistui išleisdavau apie 1000 švediškų kronų(~400LTL) ir tikrai badauti neteko. Manau labai patogu ir žinoti, kaip gaminti, nes pigiau pasigaminti pačiam nei pirkti pusfabrikačius. Jei norisi pirkti drabužius, geriausia palaukti nuolaidų ir akcijų, nors ir be nuolaidų kainos labai nesikandžioja(dažnai jos panašios kaip Lietuvoje), tačiau jei gali sutaupyti, kodėl gi ne?

Studentams Malmėje darbo nėra daug. Manau, kad daug lengviau , jei studijuoji didesniame mieste – ten darbų pasiūla gausesnė, o sostinėje dažnai įsikuria tarptautinės įmonės, kurioms tikrai ne visuomet reikia žmonių, kalbančių švedų kalba. Užsidirbti šiek tiek pinigų galima vedžiojant šunis ir prižiūrint naminius gyvūnus, dirbant aukle arba studentų laikraščiuose/organizacijose. Taip pat patogu, jei mokate keletą kalbų ir jomis puikiai kalbate – tuomet galite siūlyti mokyti vaikus. Yra nemažai puslapių, kur galite siūlyti tokias paslaugas ir su jumis susiekia susidomėję žmonės. Rimtam darbui Švedijoje reikia gauti asmeninį numerį, vadinamą “personnummer” – jis reikalingas tiek darbinantis, tiek norint eiti į pvz.: sporto klubą.

Pagyvenusi Švedijoje pusantrų metų gailiuosi, kad nepradėjau kalbos mokytis anksčiau, vos nusprendusi ten stoti. Darbą susirasti žinant kalbą yra gerokai lengviau nei jos nemokant. Taip pat atsiranda galimybė studijuoti švedų kalba ir nebelieka barjero specialybės pasirinkimui. Manau, kad papildomos kalbos žinios CV tikrai dar niekam nesutrukdė, o ir tai, kad moki kalbą šalies, kurioje gyveni, rodo tavo, kaip žmogaus išsilavinimą ir pagarbą tai šaliai.

Studentiškos pramogos

Linksmybių Švedijoje netrūksta – studentai linksminasi kaip tik sugalvoja. Mano universitetas organizuoja gausybę renginių, kuriuose studentai gali susipažinti vienas su kitu, atrasti bendraminčių ir stiprinti universiteto visuomenę. Tokių renginių, kaip protų mūšiai ar karnavalai yra buvę ne vienas ir ne du – jie buvo smagi patirtis, susipažinau su nemažai žmonių. Dažnai vakarėliai vyksta ir studentų bendrabučiuose. Malmėje yra ir nemažai barų/klubų, kur studentai eina pasišokti ar tiesiog pasėdėti ir praleisti laiką su draugais. Kadangi švedai mėgsta leisti laiką gamtoje, laiko leidimas parke ant žolės yra dažnai pasitaikantis atvejis. Taip pat pavasarį ir vasarą vyksta daug festivalių pačiam mieste, kur studentai dažnai dalyvauja.

Gintė Mikolaitytė

www.mokslonamai.lt