Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekstos“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja 1,52 mln. automobilių. Asociacijos skaičiavimais, šiuo metu kas dešimtas aktyviai eksploatuojamas automobilis – neturi galiojančios techninės apžiūros.

Lietuvos susisiekimo ministras sako, kad Lietuva nedarys krovinių pervežimo tarifų nuolaidų Baltarusijai, vežančiai daug krovinių per Lietuvos teritoriją. Vis dėlto Rimantas Sinkevičius pripažįsta, kad nuolat pasigirstantys Baltarusijos atstovų grasinimai nukreipti krovinių tranzitą per kitus uostus kelia nerimo.

„Baltarusijos vadovo pareiškimai, kad krovinių srautas gali būti pasuktas šiauriau – į Rusijos uostus, ar piečiau – į Juodosios jūros uostus, žinoma, kelia nerimą. Bet norint perkrauti didelius kiekius krovinio, reikalinga galinga infrastruktūra. Be to, nusistovėję tarpusavio ryšiai yra tam tikra vertybė, kurių atsisakymas ir kūrimas naujų užima laiko, pastangų ir pinigų. Nemanau, kad staiga visas krovinys pasuks, nors esant tokiems valdymo metodams, gali visko tikėtis“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

„Mes stengiamės ieškoti krovinių ne tik Baltarusijoje, Rusijoje, bet ir Vidurinėje Azijoje – turiu galvoje Azerbaidžaną, Kazachstaną. Tai gal negelbėtų, nes tai nėra adekvatūs kiekiai. Bet siekis diversifikuoti krovinius yra ir išliks“, – sakė R. Sinkevičius.

Susitikęs su Baltarusijos ambasadoriumi Vilniuje Vladimiru Dražinu, R. Sinkevičius sakė pažadėjęs, kad Lietuva ir toliau teiks kokybiškas paslaugas Baltarusijai.

„Jis mane pasveikino, mes šnektelėjome, neradome priekaištų vienas kita, priešingai, pasakiau, mes stengsimės kokybiškai suteikti tranzito paslaugą Baltarusijos kroviniams maksimaliais greičiais“, – kalbėjo susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Krovinių pervežimas Lenkijoja ir logistika: www.olaris.pl

Ko būtų verta mokslinė fantastika be lazerio spindulių? Nuo nešiojamų spindulinių ginklų iki kosminiuose laivuose montuojamų turbolazerių – populiariausias futuristinis ginklas privalomai svaidysis ryškiais, spalvotais energijos pliūpsniais.

Visgi XXI a. pradžioje kulkos vis dar yra auksinis žalojimo per atstumą standartas. Nors JAV ir kitų valstybių kariuomenės nenutraukia „nukreipiamos energijos“ ginklų tyrimų, dėl kurių vieną dieną lazeriniai ginklai gali pasiekti mūšio lauką, rašo lifeslittlemysteries.com.

Lazeriai jau šiais laikais kariškių naudojami kaip taikymosi, nukreipimo ar komunikavimo priemonė, tačiau paversti juos pačius ginklais kol kas trukdo gana rimtos technologinės kliūtys. Tam tikrais nišiniais atvejais lazeriai iš tiesų būtų idealus pasirinkimas. Bet visgi mažai tikėtina, kad jie kada nors visiškai pakeis raketas ir kulkas, kaip rodoma mokslinės fantastikos karo filmuose.

„Joks įprastinis ginklas nėra panacėja. Tai kodėl gi turėtume tikėtis, kad nukreipiamos energijos ginklai būtų kitokie?“, – klausia buvęs Los Alamos nacionalinės laboratorijos (JAV) direktoriaus pavaduotojas Douglasas Beasonas.

Kodėl lazeriai?

Lazerio spinduliai tai – tankūs fotonų srautai, generuojami sužadinant atomus skystyje, dujose ar kietame kūne arba elektronai spindulyje. Ginklų kūrėjus lazeriai domina dėl to, kad jie gali šaudyti greičiau nei bet kokie įprastiniai ginklai. „Energiją galima perduoti šviesos greičiu“, – sakė D. Beasonas.

Be to, tokiais ginklais taikinį galima pasiekti idealiai tiksliai ir turint potencialiai nesibaigiančius amunicijos išteklius. „Juos dar vadina neribotomis apkabomis. Vietoje galimybės iššauti vieną ar kelis kartus jus riboja tik panešamos energijos kiekis“, – teigė mokslininkas.

Pavasaris – pats darbymetis automobilių vagišiams, sako draudikai. Daugėja vagysčių, auga ir mašinų savininkų nuostoliai. Tik esą vis dažniau vagiama ne visa mašina, o jos detalės.

Pastaraisiais mėnesiais, anot draudikų, padaugėjo atvejų, kai ilgapirščiai, apsiginklavę specialia įranga, apynaujas mašinas išardo tiesiog daugiabučių stovėjimo aikštelėse.

„Populiariausi yra veidrodėliai, apdailos juostos, buferiai, žibintai, bet būna ir tokių atvejų, kai automobilis išrenkamas beveik visiškai, t.y., visas salonas. Tai dažniausiai būna 1–2 metų senumo automobiliai. Kartais juos tvarkyti jau būna neverta“, – teigia „Lietuvos draudimo“ transporto žalų strategijos ekspertas Rytis Markevičius

Spėjama, kad vagys darbuojasi pagal specialius užsakymus, nes dažniausiai nuardomi BMW, „Audi“, „Mercedes“ ar „Volkswagen“ markių automobiliai. Neretai padaryti nuostoliai siekia nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų.

„Naujų automobilių dalys brangesnės, tai čia tendencija paprasta. Dėl tokių automobilių dalių vagysčių, kaip pas mus įprasta vadinti – aprinkimo, išmokos jau artėja prie milijono“, – skaičiuoja „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento direktorius Edvardas Skupas.

Kad mašinų detalės dabar vagiamos dažniau nei patys automobiliai, rodo ir policijos statistika. Prieš devynerius metus šalyje vidutiniškai būdavo pavagiama apie 6,5 tūkst. mašinų, pernai tokių nusikaltimų užregistruota vos 1,5 tūkstančio.

Anot pareigūnų, su detalėmis vagišiams kyla mažiau problemų.

„Iš dviejų automobilių padaromas vienas ir jį bandoma parduoti. Pavogtą automobilį realizuoti sunkiau, detales pardavinėti lengviau, galbūt ir kontrolė šioje vietoje silpnesnė“, – kalbėjo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis.

Pasitinkant 2012-uosius metus pirotechnikos priemonėmis buvo sužalotas 21 žmogus, tuo tarpu gaisrininkai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. ryto iki 2012 m. sausio 1 d. ryto vyko gesinti net 91 gaisrą, 6 jų kilo dėl sprogdintos pirotechnikos. Draudikai primena gyventojams būti atsargiais.

„Sprogdinami fejerverkai padidina gaisro riziką, tuo tarpu draudimo praktika atspindi, kad gaisrai sukelia didžiausius nuostolius turtui. Net jeigu gaisras ir menkas, atstatyti žalai prireikia daug lėšų. Praėjusį šildymo sezoną vidutinė gaisro metu patiriama žala sudarė 29,3 tūkst. litų. Tiesa, fejerverkai ne tik sukelia gaisrus, esame registravę kelias žalas, kuomet į namą pataikytas fejerverkas apgadino namo apdailą. Nuostoliai tuomet siekė kelis tūkstančius litų“, – teigia draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Jis pataria fejerverkus naudoti kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių, taip pat juos leisti ta kryptimi, kurioje nebūtų į ką atsitrenkti.

Prieš šaunant fejerverkus labai svarbu:

1. perskaityti naudojimo instrukcijas,
2. nereikėtų leisti juos sprogdinti vaikams,
3. taip pat reikėtų paaiškinti apie savadarbių fejerverkų riziką.

Gyventojams taip pat rekomenduojama išnešti iš balkonų greitai užsiliepsnojančias medžiagas, kadangi atsitiktinai į jį patekusi petarda gali sukelti gaisrą.