Atliekos: kažkam nereikalingos, kažkam – labai svarbios
Su šiukšlėmis kasdien susiduriame visi. Tai – nepageidaujami mūsų veiklos ženklai. Todėl atliekų surinkimas yra išties opus ir paprastų gyventojų, ir įmonių rūpestis. Įvairiose šalyse šis procesas yra griežtai reglamentuojamas dėl aplinkosaugos reikalavimų. Mūsų šalyje dalis atliekų surenkamos nemokamai, o dalį tenka pristatyti ar sunaikinti patiems. Tai priklauso nuo nebereikalingų medžiagų rūšies, poveikio aplinkai bei sveikatai ir jos utilizavimo metodų.
Ko išmetame daugiausia?
Beveik viską, kas mums nebereikalinga, nebeteikia jokios naudos, esame įpratę vadinti šiukšlėmis. Tačiau tai – labai bendras pavadinimas. Iš tiesų mūsų aplinką teršia labai skirtingos atliekos. Tokią įvairovę atskleidžia Lietuvos statistika. Kasdien išmetamas šiukšles sudaro maisto atliekos, stiklo, plastmasės, popierinės, metalinės pakuotės. Taip pat atsikratome ir audinių bei elektronikos. Tokių atliekų surinkimas – išties aktualus tiek miestuose, tiek kaimuose.
Specialistai teigia, kad didžiają dalį (15 %) mūsų išmetamų atliekų sudaro popierius ir kartonas, kuriuos lenkia tik buitinės maisto atliekos. Kiek mažiau (po 10 %) mums nebereikalingi stiklo ir plastiko gaminiai. Beje, tokių šiukšlių atliekų surinkimas yra ypač sistemingas ir organizuotas. Tam miestuose naudojami specialūs rūšiavimui skirti konteineriai, kurių turinys perrenkamas ir, jei įmanoma, perdirbamas. Panašiai nutinka ir rečiausiai išmetamiems (3 %) metalo gaminiams.
Tokie žmonėms nebereikalingi daiktai skiriasi ne tik paskirtimi, bet ir suirimo laiku. Savaime palikti gamtoje plastiko gaminiai suyra tik per du ar net penkis šimtmečius. Taip pat ilgai gali skaidytis ir metalai. Tam prireikia 90-500 metų. Greičiausiai suyra popierius ir kartonas: paprastai tai užtrunka vos kelerius metus. Tačiau ilgą irimo procesą galima gerokai sutrumpinti. Tai užtikrina tinkamas atliekų surinkimas ir apdorojimas. Todėl būtinas atsakingas, kruopštus, specialiomis taisyklėmis kontroliuojamas nebereikalingų daiktų ir likučių rūšiavimas.
Kas nutinka aplinkai ir atliekoms?
Atliekų surinkimas aktualus ne vien dėl to, kad nereikalingi daiktai užima vietą. Daug didesnė problema yra šiukšlių keliamas pavojus tiek aplinkai, tiek mūsų pačių sveikatai. Ypač didelė grėsmė susijusi su vadinamuoju šiltnamio efektu. Deja, tokios žalos nepanaikina netgi kai kurie šiukšlių apdorojimo metodai.
Šiukšlių surinkimas nesibaigia jų nugabenimu į tam tikrą punktą. Čia atliekos yra perrenkamos, perrūšiuojamos, o tuomet nusprendžiama, kaip jas sunaikinti efektyviausia. Sąvartynai – pati populiariausia, tačiau taip pat – ir pati neefektyviausia, žalingiausia šiukšlių apdorojimo vieta. Anksčiau čia atsidurdavo pačios įvairiausios atliekos, pradedant medicininiais švirkštais, maisto produktais ir baigiant sunaudotų statybinių dažų indeliais ar buitine technika. Tačiau tokia sankaupa yra tiesiog ideali pavojingoms bakterijoms, infekuotiems graužikams veistis ir dujoms susidaryti. Todėl šiandien ir sąvartynuose atliekamas papildomas rūšiuotinų medžiagų surinkimas. Čia lieka tik jokiais kitais būdais nesunaikinamos šiukšlės.
Dalis nebereikalingų žmonių veiklos liekanų yra deginamos. Tai – gana efektyvus būdas. Jis dažniausiai naudojamas įvairiose jėgainėse, nes čia iškart suvartojama degimo metu išgaunama energija. Kone geriausias tam tikrų šiukšlių apdorojimo metodas yra perdirbimas. Tokiu atveju gali būti vykdomas ir medienos atliekų perdirbimas. Tai – tarsi senų daiktų prikėlimas naujam gyvenimui. Net ir statybinių atliekų tvarkymas tuomet prilygsta menui. Tokiu būdu senos padangos virsta sūpynėmis ar net skulptūromis, plastiko maišai – suknelėmis, vonios ir dubenys – gėlių vazonais ir panašiai.
Specifiškai atliekamas ir buitinių atliekų perdirbimas. Neretai vartojimui nebetinkami maisto produktai virsta puikiu kompostu, trąšomis. Dalis produktų panaudojama gyvulių pašarui gaminti. Taip iš niekam nereikalingų šiukšlių nelieka praktiškai nieko. Atliekų surinkimas vilniuje ar bet kuriame kitame mieste yra saugesnės aplinkos garantas. Jei atliekų surinkimas ir rūšiavimas atliekamas atsakingai, tiek mes, tiek mūsų vaikai gali mėgautis švaresniu oru ir sveikesniu maistu.
