Pastaruoju metu vis dažniau randasi sukčiavimo telefonu atvejų, kai skambinantieji nebegąsdina artimųjų nelaimėmis, bet, prisistatę kredito įstaigų darbuotojais, siūlo paskolas, ypatingai palankiomis sąlygomis: mažos palūkanos, palankūs mokėjimų terminai. Dažniausiai sukčių aukomis tampa asmenys jau turintys įsiskolinimų ir norintys kuo skubiau išspręsti savo finansines problemas.

Neretai žmogus, tokius skambučius „prisitraukia“ pats, pavyzdžiui įdėdamas skelbimą internete apie poreikį skolintis nemenką sumą pinigų ar norėdamas refinansuoti (perskolinti) turimas greitųjų kreditų paskolas. Refinansavimo paslauga šiuo metu galima pasinaudoti ir kredito unijose, tad nenuostabu, kad telefoniniai sukčiai prisistato kredito unijos darbuotojais ir siūlo refinansavimo paslaugą.

Į tokias telefoninių sukčių mezgamas „lengvų“ paskolų pinkles pateko ir kaunietė Žaneta (vardas istorijoje pakeistas) su šeima.

„Sužinoję, kad atsirado kredito įstaiga, galinti suteikti mums paskolą, labai apsidžiaugėme. Paskambinęs žmogus prisistatė Giedriumi, nurodė savo darbovietę (kredito unija), papasakojo apie paskolos sąlygas. Kadangi planavome skolintis kartu su vyru, iškart pasiūlė nuolaidą palūkanoms – tik 4 procentus. Mes turėjome išpildyti vienintelę sąlygą – sumokėti reikalingus mokesčius – notaro ir „deklaracijos“. Tikrai nekilo nė menkiausios abejonės, kad tai gali būti sukčius. Skambinusiojo kalba buvo labai įtaigi, naudojami finansiniai terminai.“ – pasakoja nuketėjusioji Žaneta.

Kadangi Žaneta norėjo skolintis daugiau nei 50.000 litų, nurodytiems paskolos „mokesčiams“ viso teko surinkti 1.200 litų ir juos pervesti į Giedriaus nurodytą asmeninę jo sekretorės sąskaitą. Toks nurodymas, pervesti pinigus į fizinio asmens sąskaitą (ne į kredito įstaigos), nei Žanetai, nei jos vyrui nesukėlė abejonių.

„Niekada nebuvom ėmę paskolos nei iš kredito unijos, nei iš banko, tad visos sąlygos atrodė labai suprantamos. Kažką buvom girdėję, kad yra papildomi mokesčiai, tačiau nesigilinom, kokie jie turėtų būti ir kokio dydžio, kam juos reikia sumokėti. Be to skambinęs žmogus buvo labai įtaigus, – visada atsiliepdavo telefonu, atsakydavo į klausimus, nerašinėdavo žinučių.“ – pasakoja Žaneta.

Įtarimas kilo tik tada, kai sprendimas dėl paskolos „ėmė strigti“. Vietoje žadėtų kelių dienų, teko laukti savaitę, o šeimai pinigų iš tikrųjų labai reikėjo. Žanetos sumokėti mokesčiai (1.200 litų) buvo paskutiniai šeimos pinigai, net nebuvo už ką valgyti nusipirkti. Šeima tikrai tikėjosi paskolą gauti greitai ir išspręsti savo finansinę situaciją. Nesulaukus nei sprendimo, nei pinigų buvo nuspręsta susigrąžinti sumokėtus paskolos „mokesčių“ pinigus. Didelei nuostabai kredito unijos „darbuotoju“ prisistatantis Giedrius sutiko tai padaryti, tačiau paprašė papildomo deklaracijos mokesčio – 700 litų, o šeimai atsisakius mokėti, iškart nenutraukė ryšio telefonu, žadėjo pakalbėti su direktoriumi ir„padėti“ susitarti. Galų gale negavus papildomų mokėjimų ir Žanetai nusprendus paskolos nebeimti Giedrius paskelbė sprendimą – sumokėtus šeimos pinigus grąžins per 48 valandas.

Tos 48 valandos buvo tikrai sunkios ir pilnos laukimo. Tačiau, praėjus nurodytam laikotarpiui, pinigai sąskaitoje nepasirodė. Tik tada Žaneta pradėjo domėtis ir ieškoti, kokią gi kredito uniją tas Giedrius galėjo atstovauti. Kaip bebūtų gaila, apsilankiusi keliose šalia veikiančiose kredito įstaigose, išsiaiškino, kad kredito unijų yra tikrai ne viena ir joks darbuotojas vardu Giedrius nedirba.

„Supratome,  kad patekome į sukčių pinkles, tad buvo priimtas sprendimas kreiptis į policiją ir pranešti apie tokį sukčiavimo atvejį. Kiek mums žinoma šiuo metu vyksta tyrimas ir dar neaišku, ar pavyks atgauti savo pinigus.“ – guodžiasi Žaneta.

Kauno kredito unijos administracijos vadovės Ernestos Ramaškaitės komentaras:

„Sulaukus neaiškių skambučių – pasiūlymų patariame išlikti ramiems, neskubėti vykdyti skambinančiojo asmens nurodymų ir prašymų. Rekomenduojame paprašyti įvardinti atstovaujamos įstaigos duomenis (pavyzdžiui nurodyti tikslų pavadinimą, internetinio puslapio adresą, įmonės kodą, pašto adresą). Tada „patikrinti“ įstaigą, paskambinus nurodytais kontaktais arba, apsilankius joje, labiau pasidomėti apie teikiamas paslaugas, paskolų sąlygas, išsiaiškinti paskolų išdavimo tvarką. Savo klientams visada patariame ir pasiūlome kelis galimus problemos sprendimo būdus, iš kurių žmogus gali pasirinkti sau naudingiausią ir labiausiai jo finansinę situaciją atitinkantį sprendimą.“

Primename, kad asmenys, norintieji kredito unijoje gauti paskolą, yra vertinami, atliekama gaunamų pajamų , turimų ir planuojamų įsipareigojimų analizė, susipažįstama su asmens kredito istorija. Daugelis kredito įstaigų konsultuoja savo klientus, ieško situacijos sprendimo būdų, teikia rekomendacijas, pasiūlymus, kuriuose aiškiai nurodomos būsimos paskolos sąlygos: suma, grąžinimo terminas, palūkanų norma, su sutarties sudarymu susiję mokesčiai, galutinė sumokama paskolos suma, bendra vartojimo kredito kaina ir kt. Įprasta, kad paskolos sąlygos aptariamos TIK konfidencialiai su klientu-nariu individualios konsultacijos metu. Kilus neaiškumams, susitikimo su kredito unijos darbuotoju metu, rekomenduojama reikalauti parodyti darbo pažymėjimą, liudijantį apie konkretaus darbuotojo užimamas pareigas, atsakomybę ir priklausymą konkrečiai įstaigai. Mobiliojo ar internetinio ryšio priemonėmis gali būti siunčiama tik bendro pobūdžio informacija (sveikinimai, reklama, informacinė žinutė), kuri nėra susijusi su nario asmeniniais duomenimis.

Asmenims nusprendusiems refinansuoti turimas brangias paskolas ar imti kreditus siūlome vadovautis šiais principais:

1. Išanalizuoti kelių kredito įstaigų pasiūlymus;
2. Išanalizuoti visas paskolos išdavimo sąlygas: palūkanų normą, paskolos grąžinimo terminus, su sutarties sudarymu ir administravimu susijusius mokesčius, išankstinio paskolos grąžinimo sąlygas;
3. Įvertinti ar refinansuotas kreditas bus naudingesnis, pigesnis;
4. Neskubėti priimti sprendimo, pasitarti su artimaisiais ar kompetentingais asmenimis;
5. Nepervedinėti jokių mokesčių į fizinių asmenų ar neaiškių bendrovių sąskaitas. Pavedimai gali būti atliekami tik į savo turimas sąskaitas arba kredito įstaigų depozitines sąskaitas;
6. Paskolų sutartis sudarinėti tik kredito įstaigose;
7. Pasidomėti kredito įstaiga Lietuvos banko svetainėje ar tiesiogiai susisiekus su šia priežiūros institucija.

Sulaukus skambučių iš nepažįstamų asmenų, patartina pasikalbėti su artimaisiais, giminaičiais ar kaimynais, papasakoti apie skambutį, su jais, kad būtų galima adekvačiai įvertinti situaciją. Neretai požiūris „iš šalies“ būna naudingas ir „atšaldo“ protą.

Apie Kauno kredito unijoje teikiamas paslaugas informuojame telefonu – (837)  752 762 darbo dienomis nuo 9:00 – 18:00 val.

Remiantis Lietuvos banko pateikta ataskaita, per praėjusius metus greitųjų kreditų ir lizingo bendroviųišskolinta suma padidėjo daugiau nei 16 proc., nepaisant Lietuvos banko parengtų ir patvirtintų vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų. 2013 pabaigoje greitųjų kreditų ir lizingo bendrovių išskolinta suma perkopė daugiau nei 1 milijardą litų! Tai yra statiškai kiekvienas Lietuvos gyventojas (įskaitant kūdikius ir senolius) yra skolingas po 345,64 Lt.

Per 2013 m. suteikta 11 % daugiau vartojimo kreditų nei 2012 m., o suma išaugo 14 %. Šį augimą labiausiai lėmė didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai – jų 2013 m. išduota net 3,5 karto daugiau nei 2012 m., o paskolinta suma padidėjo 28 %.

Gyventojų įsipareigojimai vartojimo kredito davėjams pagal visas vartojimo kredito rūšis 2013 m. paskutinį ketvirtį perkopė 1 mlrd. Lt. Beveik pusę šios sumos (450 mln. Lt) sudarė susietojo vartojimo (lizingo) kreditai, dar 430 mln. Lt – didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai.

Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius išaugo 47 % ir metų pabaigoje siekė 156 tūkst., o suma padidėjo daugiau nei 40 % ir sudarė 279 mln. Lt.

Anot Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus V. Šapokos, šiuo metu didžiausią nerimą kelia didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai. 2013 m., palyginti su 2012 m., ilgiau nei 90 dienų pradelstų tokių kreditų skaičius padvigubėjo (ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 9 %), o suma išaugo 58 % – iki 168 mln. Lt. Panašiu tempu (57 %) didėjo šių kreditų, kai gražinimo terminas buvo pratęstas, suma: metų pabaigoje ji siekė 72 mln. Lt. Pradelsti ir pratęsti kreditai kartu sudaro daugiau nei pusę bendro šios rūšies kreditų likučio. Jis gruodžio 31 d. sudarė 430 mln. Lt.

Papuolusiems į greitųjų kreditų sūkurį  ir norintiems refinansuoti turimas greitųjų kreditų paskolas, siūloma pasinaudoti projekto „Atsisakyk greituko“ teikiama pagalba. Nuo pat įsikūrimo pradžios projekto partneriai teikia refinansavimo paslaugą palankesnėmis sąlygomis (mažesnės palūkanos, palankesnis terminas).

Daugiau informacijos www.atsisakykgreituko.lt  ir pagalba@atsisakykgreituko.lt bei  tel. 85 215 73 51