Liaudies medicina ir tradicinė medicina – šie du terminai yra naudojami norint apibūdinti įvairias gydymo praktikas, metodikas, kurios yra neparemtos šalies tradicijomis ar neintegruotos į dominuojančią sveikatos priežiūros sistemą. Pvz., akupunktūra yra Kinų liaudies medicinos dalis, tačiau daugelyje Senojo žemyno šalių ji laikoma alternatyviąja medicina, kadangi nėra šalies sveikatos priežiūros tradicijos dalis. Alternatyvioji kinų medicina bei tradicinė Indijos medicina – Ajurveda šiuo metu populiarėja ir Vakarų šalyse kaip alternatyvios medicinos atšakos.

Alternatyvioji medicina dar yra žinoma kaip homeopatinė arba natūralus gydymas. Gausybė alternatyviąją mediciną praktikuojančių gydytojų padeda pacientams naudodami įvairius alternatyvius gydymo būdus. Pacientai lankosi pas šios srities specialistus reguliariai tam, kad išsaugotų savo sveikatą, sustiprintų imunitetą ir užkirstų kelią būsimoms sveikatos problemoms.

Tikriausiai kiekvienas lietuvis paklaustas apie lietuvišką virtuvę net nesuabejodamas atsakytų, kad mūsų virtuvės pagrindą sudaro bulviniai patiekalai. Iš dalies jie būtų teisūs. Bet nedaugelis susimąstytų, kad lietuviška virtuvę sudaro ne tik bulviniai,bet ir miltiniai, mėsos, gal šiek tiek mažiau žuvies patiekalai.

Lietuviška kulinarija formavosi kelis šimtmečius. Ją gan smarkiai įtakojo importiniai prieskoniai, produktai. Gaila, kad nemažai senovės patiekalų išnyko istorijos puslapiuose,vienas garsiausių – midus. Lietuviška virtuvė išsiskyrė iš kitų Baltijos šalių perėmusi daugelį kaimyninių valstybių tradicijų. Iš Lenkijos perėmėme zrazus, iš rytinių kaimynų balandėlius, koldūnus, virtinius. Tai gi, nemažai gaminių perėmėme, bet kokie yra mūsų nacionaliniai patiekalai? Visų pirma, tai šalti užkandžiai. Juos sudaro įvairūs sūriai, rūkyta mėsa, šaltiena, vyniotiniai. Paskui didelis mėsos gaminių asortimentas – kumpiai, kimšta paukštiena, kepsniai. Žinoma, ir bulviniai patiekalai užima svarbią vietą Lietuvos virtuvėje. Pagrindas – cepelinai,vėdarai, bulviniai blynai, švilpikai, žemaičių blynų. Didelė miltinių patiekalų įvairovė. Tai – lietiniai, koldūnai, skryliai, šaltanosiai.Tradiciniai lietuvių desertai – šakotis, žagarėliai. Kaip pastebime lietuviai naudoja gan mažai žuvies, bet su kaupu mėsos, bulvių, miltinių patiekalų.

Lietuviška virtuvė turi gilias tradicijas ir yra labai įvairiapusiška. Labiausiai tai atsispindi regioniniuose valgiaraščiuose. Aukštaičių pagrindiniai patiekalai – miltiniai. Dzūkai dažniausiai valgo grybus. Suvalkiečiai su žemaičiais garsėja mėsosgaminimo tradicijomis. Be to, lietuviai mėgsta skaniai pavalgyti per šventes. Kiekviena didesnė šventė minima prie stalo su gausybe patiekalų. Per Kūčias ant stalo dedama 12 gaminių, dažniausiai žuvies, grybų, silkės. Užgavėnės lietuviams tikra maisto šventė, riebių ir sočių valgių puota. Per Užgavėnes dažniausiai gaminami mieliniai, miltiniai, rečiau bulviniai blynai. Pagal tradiciją per Velykas valgomas neįprastas maistas. Tai gali būti keptasveršienos kumpis, kiaulės galva, įdarytos žąsys, kalakutai. Nė vienos Velykos neapsieina be pyragų. Pyragai būna įdaryti , išradingai išpuošti. Žinoma, ant Velykų stalo viską nustelbia kiaušiniai. Velykų laikotarpiu kiaušinius dažo, ruošia įvairias mišraines, patiekalus. Visos šios tradicijos ir atspindi tikrąjį lietuviškos virtuvės veidą.