Šildymui naudojamas kelių rūšių kuras. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių (pavyzdžiui, gyvenamosios vietos, žmogaus poreikių, finansinių galimybių). Viena iš šildymo rūšių – sildymas dujomis.

Šildymui dujomis naudojami dujiniai katilai. Kadangi katilas nėra koks nors vienadienis produktas, jo pasirinkimas atsakingas ir rimtas procesas. Juk visuomet tenka atsižvelgti į kainą, taip pat reikia apgalvoti, kokio dydžio bei galingumo reikia.

Galima teigti, jog populiarėja autonominis šildymas. Dujiniai katilai ir toks šildymas tinka ir mažame, ir dideliame name. Kalbant apie šią šildymo rūšį, įdomu tai, jog daugelis žmonių yra už, tačiau ne visi žino, kuo autonominis šildymas pasižymi. Likę keli procentai, nenorintys autonominio šildymo ir manantys, kad geriausias variantas dujiniai katilai su centrinu šildymu, ko gero, yra per mažai suteikiamos informacijos užkaboriuose.

Na, o dabar apie pranašumus ir trūkumus, tik ne autonominio šildymo, o dujinių katilų. Jie – dujiniai katilai – būna kelių tipų. Medžiaga, iš kurios jie pagaminti – ketus arba plienas. Pliusai ir minusai būdingi ir pirmajam, ir antrajam. Gerai prižiūrimi ilgai tarnauja ir vieni, ir kiti, tačiau plieniniai dujiniai katilai tikriausiai bus šiek tiek pranašesni. Dar vienas taškas jų naudai skiriamas atsižvelgus į tai, kad kiti (ketiniai) katilai po kelerių metų gali prarasti dalį sandarumo. Jei taip nutinka, sistema kartas nuo karto turi būti papildoma vandens.

Norintiems taupyti geras variantas – kondensaciniai dujiniai katilai. Pasirinkus tokį įrenginį ir galva bus ramesnė, ir piniginė storesnė, mat šis variantas ir ekonomiškas, ir ekologiškas.

Kiekvienas žmogus investuoja į savo būstą. Juk grįžus po dienos darbų gera pailsėti ir atsipūsti apsuptiems jaukaus interjero. Žinoma, itin svarbi ir praktiška pusė. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku, kai temperatūra ne vieną dieną ištvermingai laikosi gerokai žemiau nulio, norisi tik vieno – šilumos. Taigi viena iš protingiausių investicijų į savo namą – naujas katilas. Gana dažnas pasirinkimas – dujiniai katilai.

Dujiniai katilai populiarėja. Jie tinkami ir mažuose nameliuose, ir dideliuose namuose. Dujiniai katilai gali būti pagaminti arba iš ketaus, arba iš plieno. Šiuos šildymo įrenginius paprastai sudaro degiklis, šilumokaitis, šilumos izoliacijos, valdymo automatika. Du katilo galingumo kriterijai – galingumas, kuris reikalingas šildymui ir galingumas ruošti šiltam vandeniui. Žinoma, karštas buitinis vanduo šildomas ne visuomet. Neretai dujiniai katilai būna nustatyti taip, jog, kai reikia šildyti vandenį, nutraukiamas šilumos tiekimas į šildymo sistemą. Kaipgi dujiniai katilai veikia? Degiklyje dega dujos, o per degimo produktų kaitinamą šilumokaitį bėga šildomas vanduo. Kai šiluma atiduodama šilumokaičiui, degimo produktai pašalinami dūmtraukiu.

Dujiniai katilai gali būti ir dviejų kontūrų. Tokie katilai vandenį šildo ir radiatoriams, ir ruošia buitinį vandenį. Taigi tai yra vadinamieji pirminis ir antrinis kontūras. Kai kada vietoje tūrinio boilerio pasirenkamas momentinis šilumokaitis. Perkant dujinį katilą reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Svarbu tai, kokiam dujų slėgiui jis pritaikytas. Taip pat yra būtinas CE ženklas. Beje, modernūs dujiniai katilai būna su automatiniu išjungimu, jei dingsta elektra, dujos ar pan.

Dujiniai katilai – išties puiki investicija. Šio prietaiso dėka šaltą žiemą siaučiant pūgoms ir prie pastatų kabant varvekliams žmonės gali džiaugtis jaukia šiluma ir gamtos tausojimu, mat šiuolaikiniai dujiniai katilai yra ekologiški.