Ką daro kalbininkai
Kasmet bet kurios ir kiekvienos kalbos zodynai yra atnaujinami. Kartais žmonės piktinasi ir sako, jog kalbininkai tiesiog patys šaiposi iš žmonių, ir siūlo jiems pačius keisčiausius pakeitimus, ir kodėl zodynai vokieciu – lietuviu kalbos dar yra pakenčiami, o mūsų pačių kalba pilna įvairiausių keistų kalbininkų sprendimų. Taigi, bandau paaiškinti, kokiais remiantis principais, kalbininkai ieško įvairių atitikmenų, ir bando pakeisti kalbą.
Vengiama svetimybių
David Crystal knygoje „Kalbos mirtis“ labai gausiai rašo apie tai, kaip apskritai išnyksta kalba, kaip zodynai tampa kitų kalbų žodynais, kaip tai, kas buvo tautos išskirtinumas, tampa bendrumu su kitomis tautomis. Tiesa tokia, kad ypač dabar, gyvenant labai greitais tempais, kai taip neapsakomai maišosi tautos kultūros, natūralu, jog maišosi ir kalbos. Kalbininkai vis dar turi misiją – išsaugoti tautos kalbą. Galbūt todėl, kad tautos sampratą geriausiai ir apibrėžia – teritorija ir kalba, taip pat įstatymai. Teritorijoje turi įsitvirtinti tam tikra kalba – žinoma tai galioja dažniau teoriniame lygmenyje, nes yra valstybių, kur įteisintos net kelios kalbos, tarkime, Latvijoje, reikalingi platūs ne tik latvių, bet ir rusu zodynai.
Tačiau, turėdami tokią misiją, kalbos sargai natūraliai stengiasi vis kaip su skydu atmušti kokį nors iš užsienio atkeliavusį ir taip gražiai beprigyjantį žodį. Jis būna išraunamas, pasiūlomas lietuviškas, o paskui kyla pasipiktinimas – kaip čia skamba, juk anas buvo geriau, nes ir angliškai panašiai. Iš tiesų, mes noriai prisileidžiame žodžius, kurie skamba tiesiog kaip sulietuvinti anglizmai, jie puikiai prigyja ir mūsų lingvistinėje sąmonėje. Vis dėl to, lietuviu kalbos zodynai turėtų pildytis naujais lietuviškais žodžiais. Todėl siūlomas lietuviškas, nebūna panašus nei į tarptautinį, nei į kažkokį kitą. Seniau, kai formavosi pirmosios kalbos, tokių institucijų kaip Valstybinė lietuvių kalbos komisija, nebuvo, todėl visos kalbos natūraliai keitėsi, taigi, dabar mes kartais ir pačią istoriją bandome rekonstruoti pagal tai, kaip tam tikru metu viena ar kita kalba patyrė kitos kalbos įtaką. Tačiau, svarbus dalykas tas, jog jeigu nebūtų išravimi atėję, tarkime, anglizmai, tai pas mus greitai įsigalėtų lietuviu-anglu zodynai, kaip visuotinė norma.
Paranojiški sprendimai
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kalbos ravėjimo intensyvumą nulemia dažnai ir politiniai santykiai. Tarkime, vis tiek anglų zodynai parsisiusti, keli angliški žodžiai į lietuvių kalbą kartas nuo karto vis tiek būna patvirtinami. Tačiau su rusų kalba – yra kitaip. Ilgą laiką lietuvių kalba prievarta patyrė didelė rusų kalbos įtaką. Ir dėl to, vos atgavus Nepriklausomybę, Lietuva taip uoliai kibo į darbą išravėti viską, kas rusiška, jog net nepastebėjo, kaip persistengė.
Tikriausiai tuo metu valstybinėje kalbos inspekcijoje dirbę žmonės galėtų prisiminti daug komiškų atvejų, kai zodynas buvo be reikalo verčiamas tokiu lietuvišku. Kartais kai kurie rusiški žodžiai skambėjo daug geriau, negu naujieji lietuviški. Tarkime „morgas“ buvo pakeistas į „lavoninę“, tačiau per televiziją ir radiją dažnai kartojant šiuos žodžius, vyresnio amžiaus asmenys ėmė piktintis ir reikalauti, kad žodis nebeturėtų tokios skaudžios reikšmės į artėjančią mirtį, juk lietuviu zodynas nuo to labai nenukentės. Taip pat kaip ir „kapinės“ nėra kažkokia „lavonų poilsiavietė“. Taigi, tada „lavoninė“ po kelių metų atgavo senąjį rusišką statusą „morgas“. Tokių pavyzdžių anglu lietuviu kalbu zodynas internete šiais laikais jau nebeturi, nes dauguma sprendimų jau nusistovėję, laiko patikrinti ir laikomi kaip tinkamais vartojimui.
