Kai žmonės teiraujasi apie norvegų kalbos kursus, vienas iš klausimų „Ar norvegų kalba yra sunki?“ Visų pirma, kiek ši kalba sveria, mes nežinomeJ , bet kad ją išmokti nėra sudėtinga, tai faktas. Mes sakome, kaip ir visi tikriausiai pasakytų, kad visų pirma reikia noro, laiko ir pastangų. Tačiau, jeigu mokate gerai anglų kalbą, Jums išmokti norvegų kalbą bus vieni juokai:) Žinoma, noras ir pastangos turėtų niekur nedingti,  tik gal šių komponentų reikės šiek tiek mažiau negu tam, kuris nemoka anglų kalbos.

Taigi, pabandykime įsitikinti, kodėl?

Norvegų kalba priklauso germanų kalbų grupei. Tai pačiai kalbų grupei priklauso ir anglų kalba, tiesa? Pabandykime palyginti norvegiškus ir angliškus žodžius:

velkommen – welcome

til – to (think ’till’)

encyklopedi – encyclopedia

over – over

språk – language (think ‘speak’)

skrive – write (skrives means ‘is written’, think ‘scribe’)

av – of

frivillige – volunteer (think ‘free-willing’

fra – from

verden – the world (verden – world)

(palyginimas iš norvegiško wikipedia tinklalapio).

 

Galima lygiai tokių pačių palyginimų atrasti tarp norvegų ir vokiečių kalbos. Juk vokiečių kalba taip pat priklauso germanų kalbų grupei. Štai puikus pavyzdys: eten (valgyti), o vokiečių kalboje essen, water (vanduo), vokiečių kalboje das Wasser. Galima tokių pavyzdžių ieškoti ir ieškotiJ

Norvegų kalbos gramatika yra kur kas paprastesnė negu kitų germanų grupės kalbų.

Asmenavimas norvegų kalboje yra vienas iš lengviausių, kokius tik galime atrasti EuropojeJ Esamasis laikas sudaromas pridėjus prie veiksmažodžio  – r,visiškai nepaisant koks yra asmuo (gali būti aš, tu, jis, ji).

Pasižiūrėkime į pavyzdį:

ha – to have

jeg har – I have
du har – you have
han har – he has
vi har – we have

Kokie panašumai su anglų kalba?

Palyginkime šiuos sakinus angliškai I can speak German , o norvegiškai  Jeg kan snakke tysk.

I haven’t eaten today, norvegiškai Jeg har ikke spist i dag. O vokiečių kalboje jau toks pat sakinys skambėtų taip:  Ich habe heute nicht gegessen.

Dar šis tas apie norvegų kalbą. Kodėl būtent ši kalba?

Todėl, kad

·         kalbantys norvegiškai supranta apie 88 % švedų kalbą ir apie 73% danų kalbą.

·         žinantys norvegų kalbą supranta apie 89% kas parašyta švediškai ir apie 93% kas parašyta daniškai.

O tuo tarpu švedai supranta tik 48 % norvegų kalbos ir apie 23 % danų kalbos.

Išvada. Bijote vilko, neikite į mišką, bet iš esmės tas vilkas (šiuo atveju norvegų kalba) nėra tokia baisi, kaip Jums iš pradžių gali pasirodyti, o ypatingai ji lengva tiems, kurie moka angliškai. Tuo jau galėjote įsitikinti patys.  Atverkite duris norvegų kalbos pasauliui ir Jums atsivers durys į Skandinaviją.

 

Šaltinis: http://www.pagef30.com/2008/08/why-norwegian-is-easiest-language-for.html

 

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *