Dažnai mokama pakankamai užsienio kalbos žodžių, bet todėl, kad bijoma kalbėti, negaunama kalbėjimo patirties  ir nauja kalba neišmokstama. Čia keletas patarimų, kaip tokiu atveju galima sau padėti.

Jei tik pradedate mokytis, jums padės kalbos kursai.

Tie, kurie rašo elektroninius laiškus, gali rašyti tokiu greičiu, kokiu jie nori ir todėl turi pakankamai laiko pagalvoti ir pasitikrinti. Bėgant laikui su rašymo įgūdžiais bei patirtimi tobulėja ir kalbėjimo gebėjimai.

Užsienio kalba baiminamasi kalbėti telefonu. Telefoninio pokalbio pradžią galima tiesiog išmokti mintinai arba pasirašyti tekstą, o vėliau jį perskaityti.

Beje, kalbėjimo problema jau įveikta, jeigu telefonu sugebama vesti sudėtingas derybas.

Skaitymas garsiai padeda susipažinti su užsienio kalbos skambesiu. Jei tekstas mokamas mintinai, jį galima daug kartų garsiai deklamuoti automobilyje ir taip treniruotis tikriems pokalbiams. Panašiai magnetofono pagalba mintinai išmokstamas ir pirmasis pranešimas užsienio kalba. Taip pat meldimasis religinėse bendruomenėse padeda lavinti kalbą.

Per dažna kritika, nors ja ir norima padėti, trukdo mokytis. Geriau kieno nors klaidas ištaisyti tik savo mintyse ir, kol galima suprasti, ką nori pasakyti pašnekovas, jam leisti laisvai kalbėti.

Bendraujant su šeimos nariais galima nuolat įterpti užsienio kalbos frazių ir tokiu būdu žaismingai  mokytis kalbos.

Kad išmoktum užsienio kalbą, reikės kantrybės, ilgalaikių pastangų bei profesionalios pagalbos. Juo geriau žinomos gimtosios kalbos taisyklės, tuo lengviau bus mokytis naujos kalbos. O kas jau moka keletą kalbų, nesunkiai išmoks ir dar vieną. Kalbų kursai gali taip pat padėti.

Su kiekviena nauja kalba atsiveria nauja kultūra. Šios kultūros pažinimas – tikroji mokymosi prasmė.

Naują kalbą geriausia mokytis jaukioje, streso nesukeliančioje aplinkoje. Deja, tokia vieta, galbūt dar ir  šeimos narių bei draugų apsuptyje,  randama retai. Tačiau jeigu įmanoma, tokios reikėtų pasiieškoti. Turėtų pakakti keleto bandymų, kol paieška bus sėkminga. Galbūt ją rasti padės mėgstamas užsiėmimas arba visuomeninė draugija. Naudinga pradžia būtų ir kalbų mokyklos kalbų kursai.

Suaugusieji mokytis kalbos pirmiausia pradeda nuo „socialinės kalbos“ pagrindų. Jie dažniausiai randami pasikalbėjimų knygelėse, visuomet tame pačiame puslapyje. Su jais turistas gali gana gerai išsiversti.

Kiekvienai kalbai, kurios mokomasi, rekomenduojama nusipirkti tinkamą pasikalbėjimų knygelę.

Jei nenori būti vien turistas, reikės kitų pagalbinių priemonių. Svarbiausia –  geras ir nepasenęs žodynas.  Įprasti mokykliniai žodynėliai čia netinka, reikia didžiojo žodyno, kuriame galima rasti ir daug posakių.

Kas bet kada gali pasinaudoti internetu, taip pat gali naudotis vertimo internete paslaugomis.

Kita pagalbinė priemonė, be kurios vis dar negalima apsieiti, yra  žodynėlis. Jame užrašomi visi pasitaikę žodžiai, sąvokos bei posakiai, dėl kurių reikšmės abejojama. Kai turima laiko arba galima su kuo nors pasitarti, žodynėlis papildomas. Jis padės greitai mokytis naujos kalbos.

Tiesa, reikėtų būti pasiruošusiam pirmiausia mintinai išmokti iki 2000 žodžių, kad būtų įsisavintas pagrindinis žodynas, o po to kitus žodžius mokytis kalbant.  Taigi, jeigu kasdien išmokstama 20 naujų žodžių ir pakartojami visi seni, naujos kalbos pagrindų išmokimui prireiks 100 dienų. Tai nelengva užduotis. Kalbų kursai gali tapti naudingu mokymosi būdu, nes jūs kiekvieną savaitę išmoksitą ko nors naujo.

Beveik visur yra ir radijo stočių bei televizijos kanalų, kurių programos transliuojamos užsienio kalbomis. Internetu transliuojamos radijo stotys šiais laikais iš tikrųjų atveria kambario duris į pasaulį.

Mokytis kalbos padeda ir vaikų literatūra užsienio kalba. Kas kalbą moka jau šiek tiek geriau, su malonumu skaitys detektyvinius romanus. Dėl juose jaučiamos įtampos norėsis skaityti toliau.

Mokantis kalbos svetimoje šalyje galima klausytis pranešimų bei paskaitų (jeigu gerai išmanoma tema, kuria kalbama), teismo posėdžių (jie beveik visur vieši) bei bažnytinių  pamokslų.

Tam, kuris niekad nekeliauja, niekad nepalieka savo tėviškės ir turi nedaug pažįstamų kitose šalyse, greičiausiai neprireiks ir užsienio kalbų žinių. Tačiau šiais laikais, kai nuolat keliaujama, kai globalizacijos dėka nebėra jokių sienų, kai galimos atostogos tolimuose kraštuose, žmonės emigruoja, būtina mokėti keletą kalbų. Vienas iš būdų mokytis kalbos – kalbų kursai.

Kokios užsienio kalbos mokytis?

Kas moka anglų kalbą, jau laimėjo. Daugelyje pasaulio kampelių ir daugelyje profesijų galima su ja gana gerai išsiversti. Žinoma, toli gražu ne visur. Atostogaujant Prancūzijoje arba Ispanijoje visuomet tenka konstatuoti, kad anglų kalbos mokėjimas dar negarantuoja sėkmingo susikalbėjimo.

Anglų kalba šiandien beveik visada vadinama amerikiečių anglų kalba, ji žymiai labiau paplitusi, pvz., kompiuterių ar interneto dėka. Taisyklinga britų anglų kalba labiau egzotiška ir optimaliai vartojama tik Britų salose. Taigi naudingiausia iš visų užsienio kalbų yra „paprastoji anglų kalba“.

Kai kuriose profesinėse srityse reikalingomis taps ir kitos kalbos. Finansininkai manys, kad labai naudinga šiek tiek kalbėti japoniškai, dirbantys „Fiat“ įmonėje turi mokėti italų kalbą, o virėjams reikalingi prancūzų kalbos pagrindai. Pasienio regionų gyventojai taip pat turėtų suprasti kaimyninių šalių kalbą.

Dirbant nesvarbios yra ir įvairios dirbtinės kalbos, pvz., esperanto. Jas mokytis – gražus pomėgis, be jokios abejonės jos skatina tarptautinį bendravimą ir taip tarnauja tautų tarpusavio supratimui bei visuotinei taikai. Tačiau prasmingiau savo dėmesį skirti gyvoms kalboms, pavyzdžiui, prancūzų, ispanų, portugalų ar kinų. Šios kalbos turi milžiniškus kultūrinius regionus, kurie atsiveria kartu su jomis. Todėl kalbų kursai gali būti pradžia į naują gyvenimą.

Toks klausimas kyla tiems, kas užsako vertimą pirmą kartą. Pravartu žinoti, kad vertimo kaina skaičiuojama pagal spaudos ženklų kiekį tekste. Taip pat šie patarimai bsu naudinga tiems, kam reikalingi kokybiški vertimai.

Vertimų biurai neturi vieningos ženklų skaičiavimo sistemos. Paprastai vieną vertimo puslapį gali sudaryti nuo 1500 iki 1800 spaudos ženklų be tarpų arba su tarpais.

Lietuvoje beveik visi vertimų biurai vertimo kiekį skaičiuoja spaudos ženklais. Daugelyje pasaulio šalių vertimo kaina skaičiuojama pagal žodžių kiekį tekste.

Su programa „Microsoft Word“ vertimo apimtį galima nesunkiai paskaičiuoti.
Pasižymėkite tą teksto dalį, kurią norite versti, paspauskite „Tools“, paskui „Word Count“. (Naujesnėje programos versijoje „Review“ ir „Word Count“). Atsiradusioje lentelėje matysite skaičius.

Žiūrėkite „Words“, jei vertimo kiekis skaičiuojamas žodžiais, „Characters (with spaces)“, – jei skaičiuojama spaudos ženklais su tarpais arba „Characters (no spaces)“ , jei vertimo apimtis skaičiuojama spaudos ženklais be tarpų.

Gautą ženklų skaičių reikia padalinti iš vertimų biuro sutartinio puslapio žodžių ar spaudos ženklų skaičiaus ir tuomet gausite apytikslę vertimo apimtį.

Verčiant į kitą kalbą teksto apimtis keičiasi, todėl neįmanoma iš anksto apskaičiuoti tikslią vertimo apimtį ir kainą. Tačiau galima tartis, ar bus mokama už verčiamo teksto spaudos ženklus, ar jau už išversto.

Vertimų kainą sudaro pastovūs ir kintamieji kaštai. Nuolatinius kaštus sudaro vertimo biurų darbuotojų atlyginimai, už juos mokami mokesčiai, biuro patalpų priežiūra, nekilnojamo turto bei kiti mokesčiai valstybei.

Nereikėtų stebėtis, kad vertimo kainos skirtinguose vertimų biuruose galai labai skirtis.
Biuruose, kurių siūlomos kainos yra smarkiai mažesnės už rinkos vidurį, dirba vertėjai, kuriems mokamas mažesnis atlygis.

Juo vertėjas labiau kvalifikuotas, tuo geriau ir greičiau jis verčia, tuo jo įkainiai už darbą yra didesni.

Ir dar vienas labai svarbus momentas: jei norite vertimo skubiai, nenorėkite, kad jis būtų ir itin kokybiškas. Todėl geriausia vertimus pateikti iš anksto. Tuomet vertėjas turės pakankamai laiko, o jūs galėsite reikalauti kokybės. O juk jums reikalingi kokybiški vertimai!