Normalią veido odą vakare reikia prausti riebiu arba vaikų muilu, nuplauti šiltu, o po to — kambario temperatūros vandeniu. Prieš prausiantis grimą nuo veido reikia nuvalyti kosmetiniu pie­neliu. Rytais prausiamasi šaltu vandeniu, kad oda atsigaivintų. Dieną veidą galima plonai ištepti pusiau riebiu kremu (tai ypač svarbu žiemą, nes kremas saugo nuo nušalimo). Vasarą, ypač de­ginantis, veidas tepamas storesniu kremo sluoksniu. Panašiai nuo saulės saugoma vaikų ir jaunuolių veido oda.Reikia stengtis, kad veido oda per daug neišdžiūtų, ypač spor­tuojant ar deginantis pliaže, nes gali per anksti atsirasti raukš­lių. Pasirodžius smulkių raukšlelių, nakčiai veidą galima ištepti maitinamuoju arba vitamininiu kremu (žemuoginiu, kiaušininiu, chlorofiliniu ir kt.). Profilaktikai arba odai vitaminizuoti reko­menduojama kartą per savaitę arba per dvi savaites daryti įvairias kaukes.

Varškės kaukė. Valgomąjį šaukštą šviežios varškės iš­maišyti šaukšte saldaus pieno ir įpilti pusę arbatinio šaukštelio spanguolių sulčių.

Kiaušinio trynio kaukė. Į gerai ištrintą trynį įlašin­ti 10 lašų alyvų aliejaus ir 5 lašus citrinų sulčių.

Medaus kaukė. 1 šaukštelį medaus ištrinti (išplakti) iki baltumo, Kaukę dėti ant švariai nuprausto veido, o po 15—20 mi­nučių nusiprausti iš pradžių šiltu, o paskui šaltu virintu vandeniu.

Vaisių kaukė. Ant veido dedama šviežių sutrintų aviečių, braškių, abrikosų, persikų arba agurkų minkštimo. Vaisių kaukes galima daryti ir žiemą iš šaldytų vaisių lolita lempicka.

Sausa oda

             Sausa oda yra plona, rausva, dažnai pleiskanoja, jautri vandeniui ir muilui, atmosferos poveikiui. Ją žiemą būtina saugoti nuo Šal­čio, o vasarą nuo saulės spindulių. Ilgai būnant šaltyje, saulėje, vėjyje, gali per anksti atsirasti raukšlelių, gilių raukšlių ar oda pasenti.Moterų veido oda pradeda sausėti apie 40-ius gyvenimo metus, kartais ir anksčiau. Sausumas gali būti įgimtas arba įgytas, pa­vyzdžiui, blogai prižiūrint, netinkamai prausiantis, vartojant ne­gerus kremus arba ilgai vartojant odą pleiskanoti skatinan­čius preparatus (kremą nuo strazdanų). Sausą odą reikia labai kruopščiai prižiūrėti.Ir grimuotą, ir negrimuotą veidą vakare prieš prausiantis rei­kia nuvalyti kosmetine grietinėle arba valomuoju kremu. Skystį veidui valyti galima pasigaminti ir pačioms. Smulkiai supjaustytų 150 g šviežių, nesūdytų lašinių dedame į puodelį ir įstatome į didelį su karštu vandeniu puodą, stovintį ant ugnies. Taip kaiti­nant, nebūna spirgučių ir susilydo gryni kiaulės taukai. Juos su­pilame į stiklainį. Į atvėsusius taukus įlašiname 10 lašų salicilo spirito ir viską gerai išmaišome.Tokiu  skysčiu,  lengvai patapšnojant pirštų galais,  ištepamas veidas ir kaklas, o po 5—,10 minučių nuvaloma virintu vandeniu ir kosmetine, grietinėle suvilgyta vata.

Taip nuvalytas veidas prausiamas riebiu arba vaikišku muilu ir virintu vandeniu. Jei muilas odai netinka, tai nuvalytą veidą galima plauti liepžiedžių nuoviru (1 arbatinis šaukštelis stiklinei vandens) arba silpna arbata su pienu (4 valgomieji šaukštai sal­daus pieno stiklinei arbatos). Pleiskanojančią veido odą galima prausti šiltu linų sėmenų nuoviru (1 arbatinį šaukštelį sėmenų už­pilti  stikline  šalto vandens,  užvirinti ir atvėsinti).

Nakčiai patariama tepti veidą maitinamaisiais ar vitaminų tu­rinčiais kremais. Jeigu yra raukšlių, tai tepama pakaitomis rege­neraciniu ir vitamininiu kremais.

Rytą veidas atgaivinamas kosmetiniu pieneliu, o akys praplau­namos silpna arbatos esencija. Dieną po pudra tepamas silpnas sluoksnis pusiau riebaus kremo, žiemą geriau vartoti riebų kremą. Oda sugeria tik plonai užteptą kremą. Kremas ir pudra sudaro sluoksnį, saugantį odą nuo šalčio. Vasarą kremo tepama storiau (ypač tada, kai būnama saulėje).

Nuo šalto oro, vėjo ir net ilgai būnant patalpoje su centriniu šildymu sausa veido oda gali gerokai susitraukti. Tada dieną rei­kia veidą dažnai tepti kosmetiniu pieneliu arba suvilgyti vaista­žolių nuoviru. Išeinant j lauką, veidas patepamas riebiu- kremu, toliau būnant patalpoje, drėkinamuoju kremu.

Ypač daug rūpesčių pridaro sausa oda žiemą ir pavasarį. Ji pradeda pleiskanoti, kartais ją degina, niežti, atsiranda raudonų dėmių. Tuo metu sausą veido odą reikia ypač kruopščiai prižiū­rėti. Būtina atkreipti dėmesį ir į mitybą, maiste turi būi pakan­kamai vitaminų (ypač A, B, C).

Veidą reikia reguliariai valyti linų sėmenų nuoviru arba vais­tinės švilarožės šaknies antpilu (šaukštelį susmulkintos šaknies užpilti verdančiu vandeniu ir leisti prisitraukti 2—4 valandas). Sudirgintą ir pleiskanojančią veido odą reikia tepti minkštinamai­siais kremais, turinčiais vitamino A. Ypač efektyvios karotino kaukės. Jos daromos taip:

1)    1 šaukštelį šviežios varškės ištrinti su 1 šaukšteliu šviežios grietinėlės ir 1 šaukšteliu morkų sulčių;

2)   1 šaukštelį grietinėlės sumaišyti su 1 šaukšteliu morkų sul­čių. Kaukė dedama plonu sluoksniu ir po 10 minučių nuplaunama dedešvos antpilu.

Galima pasiūlyti ir tokias maitinamąsias kaukes.

Trynių kaukė. Sumaišyti 1 trynį su 1/2 šaukštelio alyvų aliejaus, įlašinti 5 lašus citrinų  arba spanguolių sulčių.

Medaus kaukė. 1 šaukštelį medaus ištrinti iki baltumo ir įpilti truputį grietinėlės.

Vaisių kaukės. Braškės, avietės, abrikosai, persikai su­trinami į košelę -ir įpilama truputį grietinėlės.

Agurkų kaukė. 2 šaukštelius sutrinto agurkų minkštimo sumaišyti su šaukšteliu grietinėlės.

www.kvepalai-moterims.lt

 Darbai, dirbami, kai oro temperatūra yra nuo +5 iki 0°C ir žemesnė, va­dinami žiemos. Sandūros betono, sukloto žiemą, išlaikymo būdas priklauso nuo to, ar jis atlaiko apkrovas, perduodamas vieno elemento kitam, ar yra jame me­talinių detalių ir armatūros, taip pat nuo eksploatacijos sąlygų ir montavimo tempų.

Prieš užšąlančio betono stiprumas turi būti 50% projektinės markės stip­rumo, bet ne mažesnis kaip 5 MPa. Nesušalęs betonas išlaikomas tiek, kad šaltis nebekenktų betono savybėms; laikymo trukmė priklauso nuo išlaikymo tempe­ratūros, cemento rūšies, vandens ir cemento santykio, atitirpusio betono kietėjimo sąlygų, užšaldymo temperatūros. Pavyzdžiui, betoną, pagamintą su portlandce-menčiu, galima užšaldyti ne anksčiau kaip po 24—72 h, kai jis buvo pagamintas, kad atšildytas po 28 parų įgautų projektinį stiprumą.

Žiemą suklotas betono mišinys išlaikomas daugiausia termoso metodu šil­tuose klojimuose. Prieš betonuojant betono mišinys pašildomas. Jo komponentų temperatūra nurodoma darbų vykdymo projekte. Mišinį galima pašildyti ir elekt­ros srove. Tada betonas, pagamintas su portlandcemenčiu, šildomas ne aukštes­nėje kaip 70 °C temperatūroje, su šlako portlandcemenčiu — ne aukštesnėje kaip 80 °C. Kai mišinio sandūroje nedaug, šildoma elektros srove, leidžiama per betoną. Betonui šildyti sandūrose naudojami specialūs arba suvirinimo trans­formatoriai .

Vibratorių techninė charakteristika

Žiemą užtaisomoms nearmuotoms sandūroms galima vartoti priedus, su kuriais betonas kietėja ir neigiamoje temperatūroje. Tokie priedai yra kai kurie chloridai, natrio nitritas ir potašas (kalio karbonatas). Potašas ir natrio nitritas nesu­kelia plieninės betono armatū­ros korozijos. Bendras į betono mišinį dedamų priedų kiekis tu­ri būti ne didesnis kaip: chlori­dų— 7,5, natrio nitrito—10, potašo—15%   cemento masės.

              Konstrukcijų suveržimas varžtais — paprasčiausias su­jungimo būdas. Įtempti varžtai suglaudina jungiamus elemen­tus, ir, kol apkrovos ne dides­nės už eksploatacines, sujungi­mas yra tamprus. Varžtų ir sky­lių skersmenys parenkami pa­gal Statybos normas ir taisykles (CHHniII-18—75). Varžtų gal­vutės ir veržlės turi glau­džiai prisispausti prie jungiamų konstrukcijų plokštumų ir po­veržlių. Po nuolatinių varžtų galvutėmis ir veržlėmis deda­mos apvalios poveržlės  ne daugiau kaip viena po galvute ir ne daugiau kaip dvi po veržle. Vietose, kur galvutė arba veržlė liečia nuožulnią plokštumą, dedamos įžambios poveržlės . Šiuo atve­ju varžto sriegiai yra už jun­giamų elementų skylės, o lygio­ji strypo dalis neišlenda iš po veržlės. Įžambiomis poveržlėmis išlyginamas lovių lentynų 10% nuolydis ir dvitėjinių sijų lenty­nų 12% nuolydis.

Paprasto ir labai tikslaus tureklai varžtinio sujungimo vieno ele­mento apkrovos kitam ele­mentui perduodamos dėl to, kad skylių kraštai yra glemžiami, o varžto strypas kerpamas. Sujun­giant labai stipriais varžtais, vieno elemento apkrovos kitam persiduoda dėl trinties, atsiran­dančios tarp jungiamų elemen­tų plokštumų. Trinties jėga di­desnė, kai nuo jungiamųjų pa­viršių kruopščiai nuvalyta rū­dys, nuodegos, purvas ir kai varžtai stipriai įveržti. Jungia­mieji   paviršiai    nuvalomi    smėliu.

Visa dekoratyvinė kosmetika turi būti su ap­saugos faktoriumi. Dažnas gali argumentuoti, kad būna ir lietingų, šaltų vasarų, bet juk odą reikia saugoti ne tik nuo saulės, bet ir nuo blo­go oro. Jeigu jūsų oda pigmentuota, ji yra ir jautri, nemėgsta per daug kosmetikos, taip pat reaguoja j jos pakeitimą.

Kosmetologijos firmos greitai sureaguoja į klientų poreikius ir pastaruoju metu gamina specialias kosmetines priemones (kapsules, ampules, serumus) konkrečioms odos pigmen­tacijos problemoms spręsti galite rasti svetaineje www.kvepinkis.lt. Paprastai šiomis kosmetinėmis priemonėmis tepama tik pigmen­tuota vieta, o bioaktyviųjų medžiagų koncen­tracija jose yra kur kas didesnė, aktyvumas — stipresnis.

Bet kokiu atveju, prieš pradedant naudoti aktyvaus poveikio kosmetines priemones pig­mentuotai odai, reikalinga kosmetologo arba dermatologo konsultacija.Kad oda nepasidengtų negražiomis pigmen­tinėmis dėmėmis, ant balinamojo kremo dar reikia užtepti apsauginį kremą su SPF (Sun Pro-teetive Factor) filtru. Išsamiau apie tai rašoma skyriuje „Oda ir saulė“.Prieš pradedant bet kokias odos balinimo pro­cedūras būtina apsisaugoti nuo hiperpigmentacijų. Visų tipų odai labai svarbūs SPF filtrai, taip pat reikia vengti saulės prieš ir po procedūrų: lazerinio ir cherninio pilingų, dermabrazijų, plas­tinių operacijų, epiliacijų lazeriu ir pan.

Kosmetiką su SPF reikėtų naudoti nėštumo metu, geriant kontraceptines tabletes, antibio­tikus ir kitus vaistus, galinčius sukelti orga­nizmo fotojautrumą.Jeigu vis dėlto atsirado hiperpigmentacijos požymių, balinimo procedūras galima pasirink­ti tik įvertinus odos tipą ir priežastis, sukėlu­sias pigmentaciją.

Štai keli odos balinimo receptai:

O Strazdanoms balinti galima naudoti krienų sul­tis, lygiomis dalimis sumaišytas su grietine. Kau­kę ant veido laikykite ne ilgiau kaip 5—6 minutes.

♦ Prie nekenksmingų balinamųjų priemonių pri­klauso citrinos sultys, greipfrutas, rūgštūs kopūs­tai, žali agurkai.

Šių vaisių ir daržovių sultimis, atskiestomis lygiomis dalimis su vandeniu, veidą valykite 2— 3 kartus per dieną.

O Braškių ir žemuogių tyrelę ant veido tepkite kaip kaukę. Po 20 — 30 min. košelę nuvalykite ir pirštų galiukais lengvai įtapšnokite į odą.

Nuplaukite šiltu vandeniu, paskui — šaltu pienu.

O Ryte ir vakare veidą drėkinkite petražolių nuoviru. 2 šaukštus smulkiai supjaustytų žalių petražolių lapelių užpilkite stikline verdančio vandens ir laikykite 3 valandas, paskui nu-koškite. Nuovirą laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip 7 dienas. Taip pat jį galima užšaldyti, o po to ledo gabaliukais drėkinti odą escada kvepalai.

O 1 šaukštą 3 proc. vandenilio peroksido ati­džiai sumaišykite su 15 g mielių. Ant veido laikykite 5—7 minutes.

Mūsų socialinių baimių priežastys atsiranda nuo nepagrįstos baimės tapti atstumtiems, nelaimingiems. Galbūt, ši baimė buvo naudinga gyvenant akmens amžiuje, kada žemės gyventojai buvo susiskirstę gentimis. Būryje žmonių visada lengviau ir drąsiau, linksmiau ir paprasčiau rūpintis maistu, išgyventi gamtos stichijas. Būti atstumtam ir išmestam iš bendruomenės – blogas ženklas. Tai reiškė, kad bus daug sunkiau vienam išgyventi laukinėje gamtoje. Prabėgus daug metų, kad ir kaip būtų paradoksalu, socialinės baimės nedingo. Gyvenam žymiai lengvesnį periodą, kada nereikia pačiam susimedžioti mamutą, apsisaugoti po medžiu nuo audros, gintis pavojingų gyvūnų. Taigi, jei bijai būti apkalbėtu, netinkamai kažkieno įvertintu, ar tiesiog bijai būti atstumtu priešingos lyties, turi neteisingą požiūrį į save. Dažniausiai, mes bandom save lyginti su kažkuo, ir ieškoti skirtumų. Tada prasideda vertinimas, kas geresnis, o kas blogesnis, vėliau atsiranda išdidumas arba menkavertiškumas. Bet koks pernelyg didelis savęs išaukštinimas sukelia atstūmimą iš aplinkos, nemalonią savijautą. Taip pat žema savivertė neleidžia žmogui patirti pilnaverčio gyvenimo, santykių.  Vidurinis variantas, kada pripažįstama abiejų pusių lygiavertiškumas, pasitaiko retai. Kodėl natūrali žmogaus savijauta tapo tokia reta savybė? Jei panagrinėtume pro padidinamąjį stiklą, pamatytume įvairiausias priežastis. Gamtoje to paprastai nebūna, bet žmonės patys susikūrė tokias sąlygas, kad per jas pamažu iškrypsta. Įsivaizduokit šitai – skrenda du drugeliai virš gėlėtos pievos, vienas geltonspalvis, kitas raudonmargis. Abu vienas kitą pamato. Geltonspalvis klausia:

-Kodėl tavo sparnai gražesni nei mano?

– Jie nėra gražesni, jie tiesiog kitokie.

– Bet aš jaučiu, kad esu blogesnis už tave. Kai skrendu, į mane mažiau visi žiūri, o į tave visi, – guodėsi geltonasis.

– Jei nepavydėtum man, pasijaustum tokiu pačiu gražiu kaip ir aš. Tuomet natūraliai pradėtum skraidyti taip grakščiai ir lengvai, kaip aš. Į tave žiūrėtų gal net daugiau gyvūnų, kaip į mane, – išmintimi dalijosi raodonasis.

Geltonspalvis, pasinaudojęs raudonmargio patarimu, pakeitė mąstymą. Netrukus jo skraidymo stilius pasikeitė, įgavo daug žavesio ir patrauklumo.

Gamtoje tokių keistenybių nebūna, nes gyviai nelaiko save geresniu ar blogesniu už kitus. Kiekvienas yra savitas ir unikalus. Čia niekam nerūpi, kokios spalvos vilko kailis ar kokio baltumo bebro dantys. Žmonių giminėje vyksta varžybos, per kurias ir „geresni“ ir „blogesni“ labai kenčia. Tik vidurinieji, teisingai ir išmintingai suvokiantys savo vertę, gyvena pasitikėjimo, meilės, pakantumo, draugiškumo, paprastumo kupiną gyvenimą.

Daugiau straipsnių galima rasti čia

Sušildyti grindų konstrukcijas galima keletu būdu: elektriniais kabeliais  grindyse ar esančiais kanalais pučiant šiltą ir karštą orą, grindyse įmontuotais vamzdžius, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Geriausią pritaikymą įgavo šildymas elektra bei vandeniu. Visdėlto sudėtingiau įrengti vandeniu šildomas grindų sistemas, todėl joms ir skirsime pagrindinį dėmesį.

Karštas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdžiais, sušildo betono masę, supančią vamzdžius. Betonas, pasižymi geru šilumos laidumu bei didele šilumos akumuliacija grindinis sildymas, užtikrina, kad grindų paviršius šildys vienodai. Šildomas grindų paviršius sušildo patalpos bei orą. Šiltas oras  kildamas nuo apačios, maišosi su patalpos oru ir palaipsniui žemėja temperatūra. Dėl to patalpose gaunamas nedidelis temperatūrų pokytis pagal patalpos aukštį, kuris dažnai atitinka teorines idealaus temperatūrinio komforto sąvokas.

Paminėtas temperatūros pasiskirstymas patalpose pasiekiamas, kai teisingai atlikti šiluminiai ir techniniai skaičiavimai taigi darbai atlikti laikantis skaičiavimo rezultatų bei darbų vykdymo technologijos procesų. Pagrindinis šiluminio ir techninio skaičiavimo tikslų yra nustatyti vandenų, tekančio vamzdeliais, temperatūrą bei horizontaloeji atstumai tarp grindų konstrukcijose išdėstytų vamzdeliu. Tai 2 pagrindiniai parametrai, apsprendžiant grindų paviršiaus temperatūras bei grindų įšilimo tolygumą. Vandens temperatūra vamzdžiuose gali svyruoti 45-65°C ribos, atstumas tarp vamzdelių – 15-35 cm. ribos. Reikia įsitikinti, kad prie didelių įstiklintų paviršiu -langų, vitrinų ar pan. vamzdžius grindyse būtina montuoti tankėliau. Tai darykite grindu ruožuose, kur plotis iki 2 m. Tokiu būdu išvengsime šalto oro srovę – krintančios nuo įstiklintų paviršiaus, įtakos visam patalpų temperatūriniams pasiskirstymams. Neįrengus tokių ruožų, galimi nemalonūs pojūčiai, jausis šalto oro sroves šalia grindų.  Betonas, kuriuo užpilami vamzdžiai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnius. Jei sluoksnis bus plonas, vamzdžių paklojimo vietos betonas perkaista: susidarys vadinami karšti ruožai grindų paviršiuje. Jei betono sluoksnis storėlesnis – daug šilumos akumuliuos betono masės, didės energiju sąnaudos, bus sudėtingėliau valdyti grindų darbo temperatūrinį režimą. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 7,5 cm. Šiuo metodu betono storis virš vamzdelio – apie 5,5 cm. Į betono mases, prieš jį liejant idedami specialūs plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis – padaryti betoną vienalyčiais, pašalinant oro burbuliuką bei sumažinti skilinėjimo tikimybes. Šaltinis paimtas iš www.statybanamo.lt